Dviprasmiški JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo aplinkos veiksmai bei neaiški ir paini pareiškimų logika pesimistams sufleruoja, jog Ukraina (o gal ir visa Rytų Europa) nėra JAV administracijos prioritetų sąraše, o optimistai akcentuoja išimtinai teigiamus aspektus – kalbama apie „pavykusį“ JAV ir Ukrainos prezidentų pokalbį Vatikane, skiriamą naują karinės paramos paketą, ruošiamus perdavimui papildomus F-16 orlaivius ir „senkančią JAV prezidento kantrybę Rusijos Federacijos atžvilgiu“.
Pastarosiomis dienomis šią optimistinių naujienų kraitelę papildė Donaldo Trumpo pareiškimas „NBC News“ laidoje apie tai, kad „Maskva siekia visiškai užgrobti Ukrainą“.
Elementarios logikos vedami optimistai pratęsia JAV prezidento mintį, kuri galėtų skambėti panašiai į „...bet aš to neleisiu“. Tiesą sakant, prezidentas taip nepasakė, o žvelgiant į D.Trumpo pareiškimų turinį, elementari logika ir jo ištariamos frazės kartais vadintini antonimais, bet prielaidos optimizmui lyg ir yra.
Ar išties taip? Pažvelkime į viską iš istorinių ir karinių perspektyvų, juolab, visai greitai minėsime datas, kurios užbaigė vieną pavojingiausių istorinių laikotarpių visoje žmonijos istorijoje.
Ar tai proga?
„Niekas nėra taip nenuspėjama, kaip Rusijos praeitis.“
