Dabar populiaru
Publikuota: 2014 lapkričio 5d. 10:07

Julija Latynina: Naftą eksportuojantiems režimams ateina sunkūs laikai

Julija Latynina Naftos kainų kritimas yra natūralus reiškinys, kuris apribos šią žaliavą eksportuojančių valstybių, kurių politikai dažnai serga didybės manija ir chamiškai elgiasi tarptautinėje arenoje, ambicijas. Pelnas, gaunamas už naftą, greitai papildys Vakarų šalių, o ne autoritarinių režimų kišenes, teigia Rusijos žurnalistė Julija Latynina, kurios komentarą išspausdino naujienų svetainė novayagazeta.ru.

Rublis krenta dėl trijų priežasčių.

Pirmiausia dėl naftos kainos. Rublio vertė priklauso nuo naftos kainos. Kuo nafta pigesnė, tuo ir rublis pigesnis. Nafta nukrito iki 85 dolerių ir štai rublis nukrito.

Antra, tai vyksta ir dėl pinigų kiekio. 2008 m. gruodį naftos kaina nusmuko iki 40 dolerių už barelį, bet doleris kainavo 28 rublius. Tų pačių metų gruodį pinigų masė šalyje sudarė apie 12 trilijonų rublių, o šiandien ji jau siekia 30 trilijonų rublių

Kuo nafta pigesnė, tuo ir rublis pigesnis.

Trečia, tai vyksta ir dėl paniško visų bėgimo – tų, kurie moka galvoti ir uždirbti pinigus. Jie bėgo seniai, tačiau po istorijos su Ukraina emigracija pasiekė naujas aukštumas.

Ne vienam yra nepakeliama dusinanti nelaisvės atmosfera ir totalinė paranoja. Kažkas baiminasi dėl savo verslo, kuriam nėra vietos šalyje, kurios viršūnėlė, artima valdžiai, gyvena iš gamtos išteklių eksporto, o visas privatus verslas dėl jo nepriklausomybės laikomas priešu, kuris turi atiduoti savo duoklę jėgos struktūrų darbuotojams.

Bet vis dėlto, didžiausią įtaką rublio kritimui turi naftos kaina.

Tačiau pas mus Rusijoje šia tema yra populiarios sąmokslo teorijos. Rublio kritimas yra aiškinamas kažkieno noru parklupdyti Rusiją. Remiantis viena iš tokių teorijų, amerikiečiai numušė naftos kainą, taip norėdami atkeršyti Putinui už jo kovą prieš Ukrainos marionetes. Remiantis kita teorija, kuriai atstovauja Borisas Nemcovas, Saudo Arabija numušė naftos kainą, kad iš rinkos išstumtų skalūninę amerikietišką naftą, ją padarant nepelninga.

Iš tiesų naftos kainų kritimas yra visos epochos pokytis. Jis atspindi reakciją to, ką aš pavadinčiau išplėstine rinka. Piktybiniai procesai, susiję su naftos kainodara, vyksta pastaruosius keturiolika metų.

Iš pradžių viskas atrodo labai paprasta. Naftos kainų kritimas susijęs su sumažėjusia paklausa, atsiradusia išaugus pasiūlai. Kinija pradėjo naudoti mažiau naftos, negu buvo tikėtasi (šios šalies ekonomikos augimo tempai sumažėjo), o JAV pradėjo išgauti jos daugiau.

JAV jau aplenkė Rusiją dujų gavybos srityje, o 2015 m. mus aplenks ir pagal naftos gavybą.

Jau 2013 m. JAV išgaudavo 8 mln. barelių naftos per dieną ir ši šalis pagal naftos gavybą tapo trečiąja pasaulyje po Saudo Arabijos (11,1 mln. barelių per dieną) ir Rusijos (9,5 mln. barelių).

Šiais metais JAV išgaus 1,1 mln. barelių naftos per dieną daugiau, palyginti su praėjusiais metais, o 2015 m. naftos gavyba išaugs dar 960 tūkst. barelių per dieną.

JAV jau aplenkė Rusiją dujų gavybos srityje, o 2015 m. mus aplenks ir pagal naftos gavybą.

Esant tokioms aplinkybėms, Saudo Arabija spalio 1-ąją sumažino naftos kainą padidindama gavybą. Kaip aiškina patys Saudo Arabijos gyventojai, jiems svarbiau išlaikyti savo dalį Kinijos rinkoje, nei esamas kainas. Tiesa, į Saudo Arabijos biudžetą nebus surinkta visų planuotų įplaukų, naftos kainai nukritus iki 80 dolerių už naftą, tačiau ši šalis turi sukaupusi 800 mlrd. dolerių rezervą ir pareiškė, kad gali pakentėti.

Skalūninės naftos gavybai JAV šis kainų kritimas kritinės įtakos neturės. Šios naftos savikaina svyruoja nuo 25 iki 90 dolerių už barelį ir net naftos kainai nukritus žemiau 80 dolerių už barelį, nuostolinga būtų ne daugiau kaip 4 proc. gavyba.

Iš tiesų šiame kainų kritime nėra nieko neįtikėtino. Nė vienas analitikas neprognozavo Putino karo prieš Ukrainą, tačiau tai, kad amerikietiška skalūninė nafta numuš kainas, tvirtino beveik visi.

Šiame kainų kritime nėra nieko neįtikėtino. Nė vienas analitikas neprognozavo Putino karo prieš Ukrainą, tačiau tai, kad amerikietiška skalūninė nafta numuš kainas, tvirtino beveik visi.

Viskas slypi giliau. Tai istorija ne tik apie naftą, bet taip pat apie tektoninius poslinkius energetikos rinkoje, kurie paskatino aukštas energijos tiekėjų kainas ir nepasiteisinusius naftą eksportuojančių šalių politikų lūkesčius.

Didžiąją XX a. dalį energetikos išteklių kaina buvo, švelniai pasakius, nedidelė. Iki 1973 m. naftos kaina neviršijo 3 dolerių už barelį. Dėl tais metais įvesto naftos embargo, ji pakilo iki 12 dolerių. Dėl Irako įsiveržimo į Kuveitą sukelto šoko naftos kaina pašoko nuo 17 iki 36 dolerių už barelį 1990 m. spalį. 1996 m. nafta kainavo 20 dolerių, o 1998 m. nukrito iki 11 dolerių už barelį ir tai sukėlė Rusijos defoltą.

Kitaip tariant, per visą XX a. nafta nekainavo tiek, kad dėl jos civilizuotas pasaulis bandytų išrasti gudrius jos išgavimo metodus arba įvestų kariuomenes į naftos laukus. Buvo daug paprasčiau nusipirkti šitą nebrangų produktą iš juodosios dėžės, o ką ta juodoji dėžė veikia su gautais už naftą pinigais – statė rūmus Saudo Arabijos princams ar pirko duoną kolchozams – buvo nesvarbu.

Būtent dėl brangios naftos neatsakingi didybės manija sergantys režimai, kurie XIX a. pab. buvo Vakarų civilizacijos pajuokų objektai, staiga tapo svarbiomis regiono jėgomis, kurios savo ekonomikos nevisavertiškumą kompensuoja chamišku elgesiu tarptautinėje arenoje.

Po to, kai Kinija padarė įspūdingą ekonomikos šuolį ir pasaulyje atsirado dar 400 mln. žmonių, kurie vartoja taip pat, kaip ir pirmojo pasaulio gyventojai, naftos kainos šoko aukštyn.

Laisvojo pasaulio šalių žaliaviniai priedėliai tapo petrokratijomis – pinigais ir ambicijomis perpildytais režimais, kurių politinę paranoją stiprino didėjantys pelnai iš naftos gavybos.

O vėliau įvyko neišvengiama rinkos reakcija. Jeigu kas nors atneša viršpelnį, tai laisva rinka visada ras būdą pasiūlyti ką nors geresnio. Nebūtų skalūninės naftos, atsirastų kažkas kitas. Nafta šis reikalas neapsiribojo.

JAV suveikė savisaugos instinktas ir miegantis laisvasis pasaulis staiga suprato, kad už petrokratijų viršpelnius reikės brangiai sumokėti. Būtent dėl brangios naftos neatsakingi didybės manija sergantys režimai, kurie XIX a. pab. buvo Vakarų civilizacijos pajuokų objektai, staiga tapo svarbiomis regiono jėgomis, kurios savo ekonomikos nevisavertiškumą kompensuoja chamišku elgesiu tarptautinėje arenoje.

Tai pirmiausia pasakytina net ne apie Kremlių, o „Islamo valstybę“. Ar atkreipėte dėmesį į tai, kaip per pastaruosius kelis mėnesius Vakaruose užtilo „geros valios“ žmonės, protestuojantys prieš bepiločių orlaivių naudojimą ir kankinimą Gvantaname?

Stipriai sumažės naftos pelningumas, o pasaulinis pelnas už naftą pasiskirstys laisvojo pasaulio naudai. Tai reiškia, visų rusų, ne tik Kremliaus, nenaudai.

Galima teigti, kad naftos kainų kritimas baigsis naujos pusiausvyros susiformavimu. Kainos pasiekė naują lygį ir daugiau niekada (nebent trumpam laikui) nenusileis iki 20–40 dolerių už barelį.

Greičiausiai nafta netolimoje ateityje kainuos 75-90 dolerių už barelį, o doleris bus vertas 45-50 rublių. Tai leis Rusijos biudžetui, kuris yra apskaičiuotas naftai kainuojant 93 dolerius už barelį, suvesti galą su galu. (vienu doleriu atpigusi naftos kaina atneša 2 mlrd. dolerių nuostolių Rusijai).

Stipriai sumažės naftos pelningumas, o pasaulinis pelnas už naftą pasiskirstys laisvojo pasaulio naudai. Tai reiškia, visų rusų, ir ne tik Kremliaus, nenaudai.

Per pastaruosius kelerius metus rusai gyveno ne pagal išgales. Mes gaudavome daugiau pinigų, negu uždirbdavome. Tai lengva pamatyti pažvelgus į kaimynines šalis – Estiją, Lietuvą ir Lenkiją. Šios šalys, kurios po Sovietų Sąjungos žlugimo buvo beveik vienodose startinėse pozicijose, dirba daugiau, o gauna mažiau.

Vargu ar tai sukels kritinį nepasitenkinimą Putino režimu ir apribos jo ambicijas, bet greičiausiai tai susilpnins šių ambicijų efektą užsienio politikoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Narkotikų byla: 11 metų kalėjimo nuteistas ir pusantrų metų sėdėjęs verslininkas išteisintas

Aktualu

Seime vykusioje diskusijoje – raginimai atšaukti vaiko teises ginantį įstatymą

Verslas

15min studijoje vyko diskusija apie senojo Vilniaus oro uosto terminalo likimą

Gazas

Kaune per 6 valandas iškrito pusė mėnesio normos kritulių: vėl skendo gatvės

Verslas

Į Šiaulių banko klientus nusitaikė sukčiai

Aktualu

Remigijus Šimašius ieško kandidatų į Vilniaus tarybą – tereikia užpildyti anketą

Aktualu

„Karšta“ diena JK: ar vyriausybė patvirtins „Brexit“ susitarimo projektą?

Aktualu

A.Širinskienė siūlo praplėsti komisijos tyrimą, bet opozicija mato dar vieną bandymą susidoroti

Smurto randai

24sek

„Įkrautas Jonas“: su J.Valančiūnu susijęs sprendimas, kuris atnešė „Raptors“ sėkmę

Vardai

Reperis Ironvytas parduoda savo sporto klubą: „Patys kalti, kad nemokėjome konkuruoti“

Maistas

Tobulas paprastumas: orkaitėje kepti karamelizuoti cinamoniniai skrebučiai

Vardai

Martinavičiai nuo šiol – oficialiai nebe žmona ir vyras: „Jaučiuosi taip, lyg būtų mano gimtadienis“

Tiesiogiai Mokslas.IT

Stebėkite konferenciją „Build Stuff“ tiesiogiai!

Mokslas.IT

Kodėl žmonių akys turi baltymą, o kitų primatų akys yra labai tamsios?

Pasaulis kišenėje

Įtemptas vaizdas iš pilotų kabinos: kaip nutupdomas lėktuvas siaučiant audrai

Vardai

„Dydžio (r)evoliucijos“ dalyvei finale pasipiršo vaikinas: buvęs draugas ją paliko dėl svorio

Gyvūnų klubas

11 orkų ir 90 baltųjų delfinų – tiek gyvūnų Rusijoje banginių kalėjime laukia eksporto į Kiniją

Verslas

URM aiškinasi, kas kontroliuoja „Minudobreniya“, kurios trąšas perka „Agrokoncernas“

Verslas

Bendrinė pakuotė: kodėl Prancūzija Lietuvos politikams – pavyzdys, o Švedija – ne?

Naujienos

Verslas

Lengvata periodikai: gerais norais grįstas siūlymas ar priešrinkiminė pakiša?

Aktualu

Seime vykusioje diskusijoje – raginimai atšaukti vaiko teises ginantį įstatymą

Verslas

15min studijoje vyko diskusija apie senojo Vilniaus oro uosto terminalo likimą

Aktualu

Viktoras Pranckietis apie Seimą: man yra gėda

24sek

Prieš sentimentalų sugrįžimą – J.Valančiūno filosofija: „Toks gyvenimas“

Aktualu

„Karšta“ diena JK: ar vyriausybė patvirtins „Brexit“ susitarimo projektą?

Gazas

Vilniečiai neviltyje: Nesvyžiaus gatve važiuoti galima nebent tik su tanku

Gazas

Kaune per 6 valandas iškrito pusė mėnesio normos kritulių: vėl skendo gatvės

Smurto randai

Interviu Sportas

Iš posto stumiamas Edgaras Jankauskas nekreipia dėmesio į už nugaros priimtą sprendimą

Verslas

Į Šiaulių banko klientus nusitaikė sukčiai

Pasaulis kišenėje

Marakešo Medinos gidas: Maroke gyvenančios lietuvės mėgstamiausi restoranai ir barai

24sek

„Įkrautas Jonas“: su J.Valančiūnu susijęs sprendimas, kuris atnešė „Raptors“ sėkmę

Tiesiogiai Mokslas.IT

Stebėkite konferenciją „Build Stuff“ tiesiogiai!

Vardai

Reperis Ironvytas parduoda savo sporto klubą: „Patys kalti, kad nemokėjome konkuruoti“

Aktualu

Remigijus Šimašius ieško kandidatų į Vilniaus tarybą – tereikia užpildyti anketą

Vardai

Martinavičiai nuo šiol – oficialiai nebe žmona ir vyras: „Jaučiuosi taip, lyg būtų mano gimtadienis“

Vardai

„Dydžio (r)evoliucijos“ dalyvei finale pasipiršo vaikinas: buvęs draugas ją paliko dėl svorio

Aktualu

Narkotikų byla: 11 metų kalėjimo nuteistas ir pusantrų metų sėdėjęs verslininkas išteisintas

Aktualu

Jogailaičių paveldas ir laiką pralenkusios idėjos

Vardai

Ypatingos

06:20
04:06

Gera keliauti kartu

Konferencija „Žiniasklaida rytoj“

Ko reikia šiuolaikiniam pirkėjui?

Sveikata

Mamos prieš meningokoką

Būk nesustabdoma

Parašykite atsiliepimą apie 15min