Dabar populiaru
Publikuota: 2016 liepos 25d. 07:59

Leonidas Donskis: Politiniai portretai

Leonidas Donskis Seniai turėjau užmačių imti ir paškicuoti politinės psichologijos ir politinės antropologijos srityse. Žmogaus santykis su savimi, kitais, pasauliu, jo elgesio ir asmenybės pokyčiai patekus į politiką – visa tai, prisipažinsiu, jau daug metų mane nepaprastai intriguoja ir domina. Siūlau politinių portretų ciklą.

Portretuojamuosius grupuosiu po du kiekviename rašinyje. Vieni jų bus panašūs, kiti bus priešingybės, paneigiančios viena kitą, bet keisčiausiu būdu sykiu ir sąlygojančios viena kitą.

Tad leiskimės į šią trumpą analitinę kelionę. Tik škicuoju – portretas kada nors vėliau bus baigtas.

Portretas 1: Donaldas Trumpas

„Scanpix“/AP nuotr./Paskutinė JAV respublikonų suvažiavimo Klivlende diena
„Scanpix“/AP nuotr./Paskutinė JAV respublikonų suvažiavimo Klivlande diena

Apie jį mes gerokai daugiau galėsime pasakyti lapkričio pabaigoje. Kol neįvyko galutinė JAV prezidento rinkimų fazė, šis žmogus tapo viskuo, tik ne politiku – JAV mokslininkai ir intelektualai jau baisisi Donaldu Trumpu kaip būsimuoju JAV pasaulinės lyderystės ir globalinių įsipareigojimų duobkasiu. Į šį chorą įsijungė mums gerai žinomos Kasandros iš Vakarų, nuolat žadančios galutinį Vakarų krachą ir ruošiančios mus jam.

Pakartosiu Marko Twaino mintį apie tai, jog gandai apie jo mirtį buvo stipriai perdėti. Man regis, gandai apie JAV pabaigą ir Vakarų mirtį taip pat yra gerokai perdėti. Žinoma, tokio antipolitiko, kaip Donaldas Trumpas, nominavimas kelia klausimą, ar kažkas nėra supuvę Danijos karalystėje, t.y. Respublikonų partijoje, bet jo psichologinis ir antropologinis portretas gal galėtų pagelbėti atribojant mūsų baimes ir blogas nuojautas nuo politikos procesų ir veiksmų logikos.

Koks jis – Donaldas Trumpas? Narcizas, isterikas, savimyla ir puikios televizinės patirties turintis veikėjas. Koks jis bus? Mes nežinome, bet nenustebčiau, jei jis paneigtų viską, ką šiandien kalba.

Pradėkime. Visų pirma, kalbėkime faktų kalba – Trumpo retorika ir požiūriai nėra visiškas šokas ir netikėtumas Respublikonų partijoje. Seniai mums žinomas, anaiptol ne vakar iškilęs Newtas Gingrichas savo pastaba apie Sankt Peterburgo priemiestį Estiją, dėl kurios esą neverta rizikuoti branduoliniu karu, iškart mus patalpino realiame dalies įtakingų respublikonų politikos akiračio ir horizonto kontekste.

Taip, tokie jų požiūriai į pasaulį. Newtas Gingrichas savo pažiūromis niekuo nėra geresnis už Trumpą. Ir jau tikrai niekuo nėra geresnis Rickas Santorumas, tarp savo išminties perlų į pasaulį paleidęs dar ir genialią įžvalgą, jog Šėtonas renkasi universitetus, nes akademikai yra protingi, bet arogantiški, amoralūs ir blogi žmonės.

Nemanau, kad savo pažiūromis nuo Trumpo fundamentaliai skiriasi ir Tedas Cruzas – visi jie iš esmės yra globalinei galiai potencialiai vadovauti bet kada galintys politiniai ir moraliniai provincialai. Jie yra JAV „raudonsprandžių“ (anglų k. „rednecks“) elitas ir ruporas. Šitų žmonių balsas žiniasklaidoje ir tobulas jo įkūnijimas yra Rushas Limbaugh – rėksmingas ir teatrališkas žiniasklaidos chamas, radijo laidų vedėjas ir politikos komentatorius, savo oponentus užčiaupiantis užuominomis į „commies“ (t.y. komuniagas) ir leftistus.

Vienas skirtumas vis dėlto egzistuoja, ir tas skirtumas yra esminis. Galima nemėgti mano minimų žmonių, galima jų negerbti ir jų bijoti, bet niekaip negalima paneigti dviejų faktų – pirma, kad jie yra politikai, ir, antra, kad jie turi pažiūras. Pridursiu, kad Tedas Cruzas savo oria laikysena prieš jo šeimą įžeidusį Trumpą pelno pagarbą kaip žmogus – pagaliau kaip vyras, apie kurio žmoną nepagarbiai atsiliepė Trumpas. Cruzas nusiuntė aiškią žinią talentingajam demagogui – aš nieko neužmiršau. Susitiksime pragare.

Donaldas Trumpas nėra politikas ir jis neturi jokių pažiūrų. Jo retorika ir kalbos yra Arbatėlės partijos, Sarah Palin nusišnekėjimų, mano minėtų globalios galios provincialų mišinys, kuris tiesiog kol kas gerai veikia ten, kur žmonės nemėgsta elito, kontroliuojančių struktūrų, galios, pinigų, įtakos, bet...

Bet tie žmonės, aiman, tiek nemąsto ir yra taip siaubingai atbukinti TV ir šou verslo pasaulėlio, jog leidžia, kad revoliucijos prieš nekenčiamąjį elitą simuliacijos ir klastotės vedliu taptų elito žmogus – multimilijardierius, iš esmės savo galia palenkęs partiją ir išstūmęs iš jos kandidatų tarpo žmones, turinčius pažiūras. Tai iškalbingas valdančiųjų (arba tiesiog vadybininkų) revoliucijos atvejis, aprašytas Jameso Burnhamo prieš Antrąjį pasaulinį karą. Tikra pranašystė, kurią vėliau sustiprino George Orwello „1984-ieji“.

Klastotė ir simuliacija. Turčius ir elito įsikūnijimas, kuriam nereikia jokios politikos – ją keičia šou, komedija ir spektaklis. Nes Trumpas neturi pažiūrų. Jis bus toks, kokio jo reikės sėkmės scenarijui.

Koks jis – Donaldas Trumpas? Narcizas, isterikas, savimyla ir puikios televizinės patirties turintis veikėjas. Koks jis bus? Mes nežinome, bet nenustebčiau, jei jis paneigtų viską, ką šiandien kalba. Tiesiog šiandien jis pastatė ant kortos, kurią rems kraštutinė dešinė – „Amerika pirmiausia!“ poziciją išpažįstantys politikai (beje, tai prieškario JAV fašistų šūkis – verta to neužmiršti), Pietų valstijų baptistai, agresyvūs ir revanšo ištroškę politikos primityvai, galiausiai – TV kanalo „Fox News“ nuolatiniai žiūrovai.

Ar jis gali laimėti prieš Hillary Clinton? Taip. Jei TV pastatys savo reitingus ir sėkmę ant jo šou, Trumpo šansai gali itin padidėti, nes joks politikas šou metu neprilygs Trumpui. Pradėjęs kalbėti Trumpo kalba, neturi jokių šansų nugalėti jo. Belieka tada tik sukapoti jį jam nepalankiais faktais, o sykiu segmentuoti auditoriją ir neeikvoti Clinton jėgų segmente, kuris aiškiai palankus jos varžovui.

Po maišto ir laisvės ateina nuovargis. Nuovargis sukuria tuštumą – o tuštuma sukuria Donaldą Trumpą.

Trumpas yra tikras Arbatėlės partijos svajonės išsipildymas, jų kalbos ir politinio mąstymo įsikūnijimas. Iš dangaus Trumpas nenukrito ir iš Marso neatskrido. Tiesiog jis yra TV žmogus. Ir, regis, talentingas TV šou vedėjas bei dalyvis. Koks gi skirtumas tarp Palin ir Trumpo? Iš Palin juokiasi tie, kam akivaizdi kvailybė politikoje. Iš Trumpo niekas nesijuokia. Jis juokina tuos, kurie už jį balsuos – o kita pusė tyliai baisisi juo. Nes jei politika tikrai patiria krachą dėl vis labiau primityvėjančios ir akyse kvailėjančios didžiulės galios legitimacijos – tada vargas tai politikai, kokią mes iki šiol žinojome.

Vienas įvykis man pasirodė pranašiškas ir pikta lemiantis. Kartą Amerikoje sėdėjau vakare viešbutyje ir žiūrėjau pavargusiomis akimis TV savo viešbutyje. Ir pamačiau Donaldo Trumpo TV šou, kuriame tarp dalyvių atpažinau... buvusį JAV sunkiojo metalo roko grupės „Twisted Sister“ vokalistą Dee Sniderį. Jie ten žaidė ir planavo, kaip tapti milijonieriais. O juk Sniderio kažkada būta maištininko ir ilgaplaukio gero roko rėksnio.

Mane aplankė liūdna mintis – taip miršta rokas ir jo dvasia. Pakanka tik nueiti į Donaldo Trumpo šou. Geriau ten neiti. Nes po maišto ir laisvės ateina nuovargis. Nuovargis sukuria tuštumą – o tuštuma sukuria Donaldą Trumpą.

Portretas 2: Vladimiras Žirinovskis

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Žirinovskis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Žirinovskis

Donaldas Trumpas ir Vladimiras Žirinovskis yra, kaip amerikiečiai sako, broliai po vienu kailiu. Du talentingi šou verslo atstovai. Abu neturi politinių pažiūrų. Jei ir turi, jos yra nerišlios ir beveik nesusekamos. Abu įkūnija pikto ir blogį pranašaujančio juokdario tipą.

Skirtumas tas, kad Vladimiras Volfovičius Žirinovskis iš tikrųjų skaito knygas. Jis yra visiška saugumo tarnybų klastotė, kuri buvo būtina siekiant diskredituoti Rusijos liberalus. Tam reikėjo liberalo karikatūros. Ji ir buvo sukurta – pakako įsteigti Rusijos liberalų demokratų partiją, kurios visą esmę tobulai nusako štai toks įvykis.

Rostoke, Vokietijoje, kur jau seniai renkasi neonaciai ir įvairaus plauko fašistai, kartą savo partijai atstovavo ir kalbą rėžė Vladimiras Volfovičius. Vokiečių žurnalistai jo pranešimą įvertino taip: „Po penkių jo kalbos minučių pasidarė aišku, kad jis nėra liberalas. Po dešimties minučių visi suprato, kad jis nėra ir demokratas. Po penkiolikos minučių niekas neabejojo, kad prieš juos stovi fašistas.“

Vladimiras Volfovičius Žirinovskis yra visiška saugumo tarnybų klastotė, kuri buvo būtina siekiant diskredituoti Rusijos liberalus. Tam reikėjo liberalo karikatūros.

Leiskite priminti, kad ganėtinai greitai po to Lietuvoje taip pat atsirado Liberalų demokratų partija – šiandien ši partija vadinasi „Tvarkos ir teisingumo“ partija. Ir ši partija nesibodėjo fašizmo simbolikos ir ženklų – fakelų, erelio ir retorikos apie supuvusį elitą. Copy and paste?

Spręskite patys, ar tai nekalti sutapimai, ar čia Maskva sužaidė rafinuotą ir subtilią partiją. Jei reikėjo diskredituoti liberalizmą Rusijoje ir ano meto „artimajame užsienyje“, tai buvo pradėta daryti anksti ir ganėtinai protingai. Likusį darbą padarė patys liberalai – tiek mūsų, tiek rusų. Valdžios godulys, aklas jėgos geismas ir nulis ištikimybės idėjoms.

Tad Žirinovskis nebuvo Rusijos Trumpas jau vien todėl, kad niekada jis nebuvo laisvas ir savarankiškas žaidėjas. Trumpas savo moraline ir politine tuštuma bei pigiais triukais turbūt gan sėkmingai maskuoja savo panieką liberalioms vertybėms ir demokratijai – gali būti, kad jis tikrai yra postmodernus fašistas be aiškiai apibrėžtos ideologijos.

O Žirinovskis savo fašizmu greičiausiai maskavo ir tebemaskuoja faktą, kad jis yra postmoderni ideologinė ir politinė „klikuša“ – magiškas ir demonų užvaldytas rėksnys, carui ir jo aplinkai reikalingas tam, kad įgarsintų caro nuotaikas (kurių pats caras dar turbūt nežino) ir taip gąsdintų liaudį ir pasaulį.

Iš tikrųjų „klikuša“ yra sudėtingas reiškinys – nuo XI a. Rusijoje taip buvo vadinamos demonų apsėstos, šėtono užvaldytos moterys, su nežemišku pasauliu bendraujančios užkalbėtojos, kurios leisdavo gyvuliškus garsus, draskydavosi konvulsijose, iššaukdavo anapusines jėgas ir tada kulminuodavo iki ekstazės. Senovėje jos buvo laikomos šventomis pamišėlėmis, bet Petro Didžiojo laikais jas pradėta žudyti.

Manau, kad Žirinovskis yra ne tik postmodernioji klikuša, bet sykiu ir gudrus bei ciniškas pragmatikas. Apie branduolinį Baltijos šalių sunaikinimą staugiantis ir iš savo orbitų lendančiomis akimis į pašnekovus dėbsantis Žirinovskis keičia vaidmenis.

Negana to, kad jis įgarsina Vladimiro Putino aplinkos žaidimus – pavyzdžiui, pasiūlydamas oficialiai atsisakyti ne tik demokratijos ir jos procedūrų, bet ir prezidento institucijos, vietoje kurios Rusija turėtų būti valdoma Valdytojo; jis ir pats genialiai nuspėja savo valstybės politinės klasės ir ypač elito beprotybę – tai jis daro taip gerai ir meistriškai, kad veikiausiai yra nuolatos du tris žingsnius priekyje jų ir nustebina juos įgarsindamas tai, kas kitiems į galvą ateina truputį vėliau.

Yra ten tikrų fašistų – spėju, kad fašistė iš pašaukimo yra Dūmos narė Irina Jarovaja, kuri atvirai siūlo fašistinius įstatymus. O Žirinovskis man visada palikdavo keistą talentingo apgaviko, sukčiaus ir šarlatano įspūdį. Jis Rusijoje veikiau tęsia ne juodašimčio Vladimiro Puriškevičiaus, o vienuolio Sergejaus Niluso ir mistiko Grigorijaus Rasputino tradiciją. Žinoma, ne religija juos sieja – visi jie yra klastotės. Apie fašizmą: tikras idėjinis fašistas yra Aleksandras Duginas, bet ne Žirinovskis.

Žirinovskis yra pažeidžiamas vien dėl savo kilmės – pagal tėvo liniją jis yra žydas, o Rusija buvo ir tebelieka itin antisemitinė šalis. Net ir tokiam politiniam artistui, kaip jis, teko paprakaituoti atsakant žurnalistams į klausimą apie savo kilmę. Atsakymas buvo stulbinantis: „Mano mama rusė, o tėvas teisininkas.“ Tai tapo žanro klasika, bet nuo to Vladimiras Volfovičius netapo saugesnis.

Štai čia ir slypi atsakymas į klausimą, kas jis yra. Nesaugumą kitiems sėjantis nesaugus ir pažeidžiamas žmogus, fabrikuojantis savo pasaulėžiūrą ir klastojantis biografiją. Neabejotinas KGB projektas – Orientalistikos institute Maskvoje studijavęs turkų kalbą, puikiai ją mokantis ir bet kokiame interviu iš klounados į ekspertinį kalbėjimą apie Turkiją lengvai peršokantis veikėjas. Tai greičiausiai protingas, bet blogas ir ciniškas žmogus, visiškas instrumentalistas, gyvenantis anapus gėrio ir blogio.

Kaip ir Vladimiro Putino pilkoji eminencija Vladislavas Surkovas, kuriam reikia gyventi su faktu, kad jis buvo Aslambekas Dudajevas (t.y. rusės motinos ir čečėno tėvo sūnus, priėmęs motinos pavardę), Žirinovskis yra vien dėl savo kilmės nesaugus žmogus, sugebėjęs savo nuolatinį nesaugumą paversti sėkmės ir turto šaltiniu (jis, be kita ko, dar ir labai turtingas žmogus). Apie tokius žmones Bernardo Bertolucci sukūrė nemarų filmą „Il conformista“ (Konformistas).

Kuo skiriasi Donaldas Trumpas ir Vladimiras Žirinovskis? Pirmasis yra nepalyginamai galingesnis. Antrasis – protingesnis.

Du blogio veidai.

TAIP PAT SKAITYKITE: Leonidas Donskis: Kas yra šrioderiai?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min