Dabar populiaru
Publikuota: 2017 gruodžio 29d. 07:57

Marius Laurinavičius: Prezidentas D.Trumpas – didžiausias iššūkis Lietuvos užsienio politikai?

Marius Laurinavičius Simboliška, kad 2017-ieji metai Lietuvos diplomatijai baigėsi dilema, kaip elgtis reaguojant į atvirą JAV prezidento D.Trumpo šantažą pasaulio valstybėms Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje balsuojant dėl Jeruzalės statuso. Tiksliau – dėl vienašališko Vašingtono sprendimo pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine.

Lietuva pasirinko nepasiduoti šantažui ir laikytis nuoseklios su Europos Sąjungos partnerėmis suderintos, o ne beatodairiškai JAV remiančios pozicijos. Ir kol kas tikrai nėra pagrindo teigti, kad toks sprendimas būtinai turės neigiamų pasekmių santykiams su svarbiausia strategine mūsų šalies partnere ne be pagrindo laikoma vienintele likusia pasaulio supervalstybe.

Tačiau, nepaisant to, kad tariamas Lietuvos balsavimas prieš JAV pačioje mūsų šalyje galbūt net buvo per daug sureikšmintas, D.Trumpo faktorių, kaip iššūkį Lietuvos užsienio politikai, galima būtų laikyti visų 2017 metų simboliu. Panašu, kad šis iššūkis niekur nedings ir 2018-aisiais.

Tiesa, reikia pripažinti, kad šių metų sausį, kai D.Trumpas oficialiai buvo inauguruotas JAV prezidentu, nerimo buvo daug daugiau. Pirmiausia jis buvo susijęs su D.Trumpo požiūriu į Rusiją.

Tikrai ne be pagrindo buvo baiminamasi, kad naujojo JAV vadovo noras bendradarbiauti su V.Putino režimu gali skaudžiai atsiliepti ne vien vadinamojoje pafrontėje su Rusija esančioms šalims.

Dabar jau žinome, kad D.Trumpas buvo pasirengęs atšaukti sankcijas Kremliaus režimui ir netgi toks įsakas parengtas gulėjo ant jo stalo. Žinome ir tai, kaip nenoriai JAV vadovas pritarė naujoms Kongreso įvestoms sankcijoms Maskvai.

Juk, jeigu ne D.Trumpo noras atšaukti sankcijas ir šio noro iššauktas atoveiksmis Kongrese, jei ne vis labiau aiškėjantis Kremliaus kišimasis į JAV rinkimus, naujų sankcijų Rusijai Jungtinės Valstijos galbūt ir nebūtų įvedusios.

Dabar jau gerokai daugiau žinome ir apie Rusijos vaidmenį išrenkant D.Trumpą JAV prezidentu. Pats V.Putinas neseniai savo tradicinėje spaudos konferencijoje akivaizdžiai pademonstravo, kad jis nė kiek nenusivylė D.Trumpu. Buvęs JAV žvalgybos vadovas J.Clapperis taip pat neseniai pareiškė, kad buvęs KGB karininkas V.Putinas elgiasi su D.Trumpu lyg jis būtų Rusijos „aktyvas“.

Tačiau tuo pačiu būtina pripažinti, kad Jungtinių Valstijų demokratija įrodė savo stiprybę ir valdžios balanso bei atsavarų sistemos gyvybingumą.

Paradoksas, tačiau D.Trumpo požiūris į Rusiją, kuris, beje, tikrai nesikeičia, daugiausiai lėmė, kad JAV pozicija Kremliaus atžvilgiu dabar yra gerokai griežtesnė negu B.Obamos administracijos. Būtent taip suveikė JAV valdžios atsvarų sistema.

Juk, jeigu ne D.Trumpo noras atšaukti sankcijas ir šio noro iššauktas atoveiksmis Kongrese, jei ne vis labiau aiškėjantis Kremliaus kišimasis į JAV rinkimus, naujų sankcijų Rusijai Jungtinės Valstijos galbūt ir nebūtų įvedusios.

Paties D.Trumpo noras apsiginti nuo kaltinimų prorusiškumu ir kitos JAV vidaus politikos priežastys lėmė ir tai, kad Rusijai palankaus prezidento administracijoje atsirado itin blaiviai šį režimą vertinančių ir jos grėsmę suprantančių profesionalų komanda. Būtent ši komanda dabar formuluoja visos administracijos poziciją ir stabdant Rusijos grėsmę jau nuėjo bei yra pasiryžusi eiti daug toliau negu ketino žengti B.Obamos administracija.

JAV gerokai daugiau investuoja į Europos saugumą, jau patvirtintas tiek ilgai atidėliotas letalinių ginklų pardavimo Ukrainai planas, praplėstas vadinamasis „Magnickio sąrašas“, o Maskvoje itin baiminamasi naujo sąrašo paskelbimo. Į jį turėtų būti įtraukti įvairūs V.Putinui artimi veikėjai, kurie savo turtą galbūt laiko Vakaruose. Ir į tą turtą galbūt taip pat bus nusitaikyta.

Kitaip tariant, Rusijai tarsi nebūtų ko džiaugtis dėl D.Trumpo išrinkimo. Tačiau nepamirškime, kad vienas pagrindinių Kremliaus principų yra „skaldyk ir valdyk“. Ir būtent šiuo tikslu dabartinis JAV prezidentas bei jo „Pirmiausia Amerika“ politika iš tiesų gali būti laikomas itin vertingu Rusijos „aktyvu“, kaip tai suformulavo J.Clapperis.

Dilema, kurią teko spręsti Lietuvai balsuojant dėl Jeruzalės Jungtinėse Tautose ir prieš tai buvęs viešas D.Trumpo šantažas, kad šalims nepalaikusioms JAV gali būti nutraukta ekonominė parama, yra tik simbolis to, kaip Amerikos prezidentas jau beveik visus metus elgiasi su sąjungininkais.

Ir vien šis elgesio modelis užprogramuoja konfliktą net tada, kai JAV reikalavimai – visiškai teisėti. Pavyzdžiui dėl Europos valstybių lėšų, skiriamų gynybai didinimo.

Net 56 proc. vokiečių mano, kad santykiai su JAV yra blogi arba labai blogi. Ir tai – tautos, o ne vieno ar kito politiko nuomonė.

Jeigu vertinsime D.Trumpo poveikį transatlantinei vienybei, galima būtų teigti, kad gresmės jai – kaip niekada didelės. Ir minėtoji profesionalų komanda D.Trumpo administracijoje, deja, negali taip efektyviai kontroliuoti prezidento politikos šiuos atžvilgiu, kaip tai daro Rusijos atžvilgiu.

Štai neseniai Vokietijoje surengta apklausa rodo, kad vokiečiams D.Trumpas atrodo daug didesnė užsienio politikos problema už Rusiją ar net Šiaurės Korėją. Vienintelis dalykas, kas Vokietijos gyventojams kelia didesnį rūpestį tarptautinėje arenoje yra pabėgėliai. Net 56 proc. vokiečių mano, kad santykiai su JAV yra blogi arba labai blogi. Ir tai – tautos, o ne vieno ar kito politiko nuomonė.

Tai, kad Vokietijos ir JAV ryšys yra ir NATO egzistavimo pagrindas kartoti net neverta, todėl ir pavojų, kurį kelia tokia D.Trumpo politika sunku pervertinti.

Tai, žinoma, nereiškia, kad iširimo ar net susilpnėjimo grėsmė NATO kyla jau dabar ar kils ateinančiais metais. Kaip ir Lietuvos balsavimas dėl Jeruzalės nereiškia, jog tai būtinai reikšmingai atsilieps Lietuvos ir JAV santykiams. Tačiau klausimas, kurį viename savo komentarų iškeliau dar šių metų vasarą tampa dar aktualesnis: „D.Trumpo dėka Vokietija sako daugiau nebegalinti pasikliauti Jungtinėmis Valstijomis. Ką tai reiškia Lietuvai?“.

Maža to, tikėtina, kad artimiausiais metais šį klausimą gali tekti formuluoti plačiau. Mat D.Trumpui tęsiant savo politiką vis daugiau europiečių gali reaguoti panašiai, kaip vokiečiai. Kita vertus, formuosis ir aktyvių D.Trumpo rėmėjų gretos Europos Sąjungoje, kas dar labiau didins įvairaus susiskaldymo grėsmes. O tai – tikrai nepalankus scenarijus Lietuvai.

Kita vertus, tiesioginė grėsmė iš Rusijos Lietuvai šiuo metu yra kiek sumažėjusi. Argumentus, kodėl taip yra, taip pat esu išdėstęs viename šių metų komentarų.

Todėl, kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, galima manyti, kad artimiausiu metu didžiausi iššūkiai Lietuvos užsienio politikai bus susiję su D.Trumpu ir jo politika, o ne tiesiogiai su Rusija.

Marius Laurinavičius yra Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Marius Laurinavičius: D.Trumpo skandalas – vadovėlis apie Rusijos įtakos pinkles

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Ypatingos

07:59
07:15

Esports namai

URBAN˙/

Metas ruošti automobilį

Parašykite atsiliepimą apie 15min