Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 13d. 08:04

Matas Baltrukevičius: Tikrieji rinkimų nugalėtojai ir pralaimėtojai

Vygaudo Juozaičio nuotr./M.Baltrukevičius Seimo rinkimų pirmasis turas tėra tarpinis finišas. Visgi, dalį išvadų galima padaryti jau po jo. Rinkimų rezultatai daugelį tikrai nustebino: į Seimą nepateko Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA-LŠS), silpnai pasirodė socialdemokratai (LSDP), o bene didžiausia staigmena tapo puikus Laisvės partijos (LP) pasirodymas. Kas yra tikrieji nugalėtojai ir pralaimėtojai po pusės rinkimų distancijos?

Nugalėtojai

Laisvės partija (LP).

Prieš rinkimus buvo logiška manyti, kad ši partija orientuota į ilgalaikę sėkmę, kuri ateis dar ne per šiuos rinkimus. Reitingai skatino LP galimybes vertinti atsargiai. Jų strategija buvo nešti gana stipriai visuomenę poliarizuojančio liberalizmo vėliavą. Nors pagrindiniu prioritetu buvo įvardytas švietimas, vis tiek viešoje erdvėje daugiau kalbėta apie lengvus narkotikus ir LGBT klausimus.

Labiausiai stebina tai, kad neblogi rezultatai pasiekti regionuose. Ten LP dėl pergalės nekovojo, bet jų sąrašas beveik visur stabiliai rinko daugiau negu po 5% balsų. Vilniuje ir Kaune beveik visose apygardose finišuota tarp trijų populiariausių sąrašų, Klaipėdoje – ketvertuke. Didžiųjų miestų aktyvumas leido pasiekti puikų rezultatą. Po ketverių metų „valstiečių“ draudimų politikos Laisvės partija akcentavo laisves ir galimybes, debatuose daugiau dėmesio skyrė savo idėjų pristatymui, o ne pjautynėms su konkurentais ir šie faktoriai taip pat galėjo būti svarbūs pasiekiant 9% rezultatą.

Antrame ture Laisvės partijos kandidatų laukia 12 kovų prieš Tėvynės sąjungos (TS-LKD) kandidatus. Galbūt netgi galima tikėtis „valstiečių“ paramos konservatoriams, nes bendros jų nuostatos artimesnės valdantiesiems negu LP. Laisvės partijai šis varžovas vargu ar bus palankus – daug rinkėjų turbūt rinksis mažiau poliarizuojančią alternatyvą.

Darbo partija (DP)

9,5% balsų – nestebinantis rezultatas. Stebina tik tai, kad „darbiečiams“ tokio rezultato užteko trečiai vietai užimti. Jų rezultatas rodo, kad rinkėjų atmintis trumpa ir rinkėjai galutinai nenurašo tų, kuriuos kažkada buvo palikę už borto. Iki šių rinkimų tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) praradus parlamentinį atstovavimą pavyko grįžti Į Seimą su frakcija.

Jų rezultatas rodo, kad rinkėjų atmintis trumpa ir rinkėjai galutinai nenurašo tų, kuriuos kažkada buvo palikę už borto.

Nereikėtų pamiršti ir to, kad pasiekti gerą rezultatą padėjo prieš rinkimus pasiekusi solidi valstybės dotacija, kuri buvo neišmokėta prieš 10 metų. Kampanija buvo labai aktyvi ir tai davė vaisių. Šaukštas deguto yra tik kuklus pasirodymas vienmandatėse apygardose. Antro turo nepasiekė net ir garsiausias sąrašo politikas Antanas Guoga. Kadangi vos du DP politikai kovos antrame ture, pagal mandatų skaičių galutinis rezultatas tikrai bus kuklesnis negu trečioji vieta.

Tėvynės sąjunga (TS-LKD)

Beveik ketvirtis balsų, 24 vietos Seime ir matematinė galimybė po antro turo turėti absoliučią daugumą. Nors šis scenarijus ir neatrodo realus, tačiau bet kokiu atveju konservatoriai kol kas turi hipotetinę galimybę po antro turo formuoti vyriausybę. Prie to labiausiai prisideda sėkmingas potencialių partnerių koalicijoje – Laisvės partijos (LP) ir Liberalų sąjūdžio (LRLS) pasirodymas.

Be abejo, antras turas gali įnešti nemažai sumaišties. Iš 54 apygardų trečdalyje TS-LKD kovos su potencialiais savo partneriais. Didžiausią įtaką aiškinantis tikrąjį rinkimų nugalėtoją padarys rinkėjai 26 apygardose, kuriose konservatoriai kausis su „valstiečiais“.

Didžiausią įtaką aiškinantis tikrąjį rinkimų nugalėtoją padarys rinkėjai 26 apygardose, kuriose konservatoriai kausis su „valstiečiais“.

Konservatorių optimizmui dėl antrojo turo pagrindo yra nemažai. Visų trijų didžiųjų Lietuvos miestų rinkėjai pergalę atidavė TS-LKD sąrašui – jokia kita partija pergalių didžiųjų miestų apygardose neiškovojo. Nemažai laimėta ir Dzūkijoje, Suvalkijoje, Pajūryje. Tačiau vienmandatėse apygardose jiems reiks peržengti tradiciškai nesėkmingo antro turo sindromą.

Rinkimų vidutiniokai

Liberalų sąjūdis (LRLS)

Pasiektas rezultatas – 6,79% atitinka priešrinkiminius reitingus. Partija gana užtikrintai peržengė barjerą ir į Seimą pateko. Po kuklaus rezultato praėjusių metų savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose, tai tikrai neblogas rezultatas.

Į sėkmę atvedė pragmatiškumas. Nors prieš rinkimus daug kritikuotas Viktoro Pranckiečio pakvietimas ir taikstymasis su LVŽS neretai palaikančia Liberalų sąjūdžio parlamentarų ketveriuke, visi jie dalyvaus antrame ture (išskyrus Joną Liesį, kuris varžėsi tik sąraše). Maksimaliai Liberalų sąjūdis galėtų iškovoti 15 vietų Seime. Didžiuosiuose miestuose rezultatai kuklesni nei prieš ketverius metus, nors Vilniuje ir Klaipėdoje antruose rinkimų turuose trys LRLS kandidatai dalyvaus.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS)

Rinkimų rezultatas – 17,5% balsų yra gana neblogas. Ypač atsižvelgiant į labai kuklų pasirodymą pernykščiuose rinkimuose – trečiąsias vietas 2019 metų Europos Parlamento ir savivaldos rinkimuose. COVID-19 pandemija pozicijas sutvirtino, o už dabar blogėjančią padėtį suvaldant virusą rinkėjai nenubaudė.

LVŽS sąrašas beveik visose rinkimų apygardose buvo viena iš dviejų populiariausių partijų. 32 partijos kandidatai pateko į antrąjį rinkimų turą, 26-iose jų bus kovojama su TS-LKD. Todėl ši kova ir lems galutinį rinkimų nugalėtoją.

„Valstiečiai“ kairiųjų rinkėjams sugebėjo įrodyti, kad yra pagrindinė alternatyva Tėvynės sąjungai.

„Valstiečiai“ kairiųjų rinkėjams sugebėjo įrodyti, kad yra pagrindinė alternatyva Tėvynės sąjungai. Bet po rinkimų formuoti valdančiąją daugumą net finišavus lyderių pozicijose, lengva nebūtų. LVŽS lyderiams palankiausias variantas būtų centro-kairės sąjunga. Matematiškai maksimalus „valstiečių“ rezultatas gali būti 48 vietos Seime, DP – 11, tad už borto likus LLRA, be socialdemokratų (LSDP) kairioji koalicija neįmanoma. Nors G.Paluckas kalba apie galimybę dirbti tokioje koalicijoje, bet praėjusių rinkimų patirtis rodo, kad susitarti nebūtų taip jau lengva – sąlygos „valstiečiams“ būtų keliamos aukštos.

Pralaimėtojai

Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA-KŠS)

Iki patekimo į Seimą trūko nedaug – gauta 4,82% balsų. Kelis kartus panašiose situacijose partija išgyveno. Šį kartą – nebe. Priežastys kompleksinės. Jaunesnioji tautinių mažumų atstovų regionuose karta nebūtinai balsuoja taip, kaip jų tėvai. Dalį rusakalbių rinkėjų veikiausiai patraukė ir Darbo partija. Įtakos galėjo turėti ir skandalai – esant tokiam trapiam palaikymui net ir nedidelis nusivylusiųjų skaičius svarbus.

Turbūt tai yra pabaigos pradžia ir LLRA-KŠS matysime vėl tik kaip viename regione savivaldos lygmenyje stiprią ir kelias vienmandates apygardas laiminčią partiją.

Nuopelnų tikrai nereiktų teikti Andriaus Tapino akcijai, kuria spaudos konferencijoje labai piktinosi Valdemaras Tomaševskis. Sugadintų biuletenių skaičius šiemet netgi buvo mažesnis nei prieš ketverius metus. Įdomiausia tai, kad partijos vadovybė net nenujautė, kad šį kartą jau liks už borto. Kitaip turbūt „saugios“ apygardos nebūtų patikėtos menkai žinomiems politikams, o tokie politikos sunkiasvoriai kaip Jaroslavas Narkevičius išsiųsti simboliškai kandidatuoti Žaliakalnyje prieš Gabrielių Landsbergį.

Galbūt prie mažesnio rinkėjų aktyvumo ateityje dar kartą į Seimą vieną kadencijai sugrįžti ir būtų įmanoma, bet tai neatrodo labai realus scenarijus. Vargu ar ši partija gali pasiūlyti naują savo įvaizdį ir kilti į viršų. Turbūt tai yra pabaigos pradžia ir LLRA-KŠS matysime vėl tik kaip viename regione savivaldos lygmenyje stiprią ir kelias vienmandates apygardas laiminčią partiją.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP)

Rinkimų žemėlapyje nė viena apygarda nenusidažė raudonai. Tai priešingas vaizdas negu Europos Parlamento rinkimuose, kai regionuose daugelyje apygardų LSDP dominavo ir netikėtai užėmė antrą vietą rinkimuose. Nelabai pagelbėjo ir tai, kas rinkimuose neretai svarbu – parama iš savivaldybes valdančių merų, o jų LSDP turi net 15. Gauti 9% balsų ir iškovotos aštuonios vietos Seime signalizuoja apie tai, kad buvo galima pasiekti daugiau.

Socialdemokratų lyderio Gintauto Palucko inicijuotas vertybinis posūkis į radikalesnę kairę galėjo būti dar viena iš pralaimėjimo priežasčių.

Viena iš pagrindinių nesėkmės priežasčių yra tai, kad partija eilinį kartą prastai pasirodė miestuose. Po Europos Parlamento rinkimų buvo galima džiaugtis susigrąžintais Šiauliais, kurie kažkada buvo partijos citadelė – 7800 balsų ir pirma vieta. Dabar dviejose šio miesto apygardose kartu sudėjus LSDP sąrašas gavo mažiau negu 3000 balsų.

Socialdemokratų lyderio Gintauto Palucko inicijuotas vertybinis posūkis į radikalesnę kairę galėjo būti dar viena iš pralaimėjimo priežasčių. Kovą LVŽS dėl kairės balsų socialdemokratai pralaimėjo. Rinkimų kampanija buvo nykoka, tarsi manyta, kad rinkėjai pavargę nuo TS-LKD ir „valstiečių“ alternatyvų būtinai pasirinks socialdemokratus.

Galimybė socialdemokratams reabilituotis dar bus antrajame ture. Maksimalus mandatų skaičius Seime gali siekti 21. Pralenkti pagal mandatų skaičių „darbiečius“ ir likti trečioje vietoje – tikrai įmanoma misija. Socialdemokratai nepraranda ir savo svarbos – „valstiečiai“ net ir visiško triumfo antrame ture atveju be jų negalėtų formuoti koalicijos. Tačiau kaip rizikinga dirbti su „valstiečiais“, parodo tai, kad nė vieno jų buvusio koalicijos partnerio Seime nebebus.

Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP)

Rinkimų baigtis nestebina. Tačiau vis tiek sunku įsivaizduoti Seimą be tokių politikos veteranų kaip Juozas Bernatonis, Gediminas Kirkilas ar Irena Šiaulienė.

Visgi, savo juodą darbą buvusiems partijos bičiuliams, dabar susibūrusiems LSDP partijoje, LSDDP dalyvavimas padarė – tikėtina, kad tie jų gauti trys procentai rinkėjų balsų kitomis aplinkybėmis būtų atitekę LSDP ir tai leistų kalbėti apie solidžią trečią šios partijos vietą rinkimuose. Kelis mandatus Seime LSDDP tikriausiai turės, bet ateities perspektyvos yra niūrios.

Laisvė ir teisingumas“ (LT)

Remigijus Žemaitaitis turi puikias galimybes dirbti Seime. Tačiau vertinant tai, kas įvyko, galima sakyti, kad šiais rinkimais simboliškai baigėsi „Tvarkos ir teisingumo“ kelias nacionalinėje politikoje. Buvo sunku tikėtis ko nors kito, kai politinių jėgų jungimo procesas vyko labai chaotiškai, o „tris muškietininkus“, be bendro intereso patekti į Seimą, mažai kas ir vienijo.

Matas Baltrukevičius yra Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas

Komentarai: 6

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min