Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mindaugas Jurkynas: 100, 75, 50?.. Ne. 141

Šaltinis: 15min
10
A A

Mindaugas Jurkynas Prieš rinkimus atsiranda itin daug pasiūlymų, pažadų, vizijų ir fantazijų. Kai kurie jų nerealūs, neįgyvendinami (bet kurioj koalicinėj vyriausybėj tenka net ir realius pažadus derinti su kitais ar juos pamiršti keičiantis situacijai). Kiti yra prasmingi, įdomūs ar bent jau diskutuotini.

Ne kartą yra girdėta mintis sumažinti Seimo narių skaičių. Ne paslaptis, jog mūsų parlamentinė institucija nepasižymi populiarumu. Tam yra ne viena priežastis, pradedant Seimo narių sukeltais skandalais, teisėsaugos institucijų tyrimo, teismų sprendimų atvejais, baigiant aukštais piliečių lūkesčiais ir tiesiog Seimo narių ir partijų, už kuriuos nebalsavom (ir jų nuostatų bei sprendimų) nemėgimu.

Prie to prisideda visame pasaulyje gan ryškios nuotaikos prieš tradicinius politinius lyderius. Todėl nenuostabu, kad nemeilė parlamentui įgyja įvairias formas. Viena iš jų – mažinti parlamento narių skaičių iki 100 ar mažiau, visų pirma argumentuojant, jog Lietuvoje gyventojų yra mažiau nei 3 milijonai ar tiesiog nesigilinant ir teigiant, kad seimūnai yra dykaduoniai su padėjėjų armija.

Sumažinus Seimą iki, tarkim, 100 narių, parlamentaro išrinkimui reiktų trečdalio rinkėjų balsų daugiau. Mažėjant balso vertei, mažės ir taip nedidelė Lietuvoje balsavimo motyvacija.

Visų pirma, parlamentas atstovauja visiems Lietuvos piliečiams, kurių skaičius per 25 metus nepasikeitė drastiškai. Orientuodamiesi į tik gyvenančius Lietuvoje, mes tarsi pripažintume kitur gyvenančius mūsų piliečius, kaip antrarūšius, kuriems parlamentinis atstovavimas yra nereikalingas.

Antra, administracinės išlaidos Seimui yra labai mažos lyginant su biudžeto paskirstymu skirtingoms sritims – švietimui, sveikatos, krašto apsaugai ir t.t. 2017 m. Seimui numatoma skirti vos 0,3 proc., kas sudaro 30 milijonų eurų.

Trečia, sumažinus parlamentar(i)ų skaičių, sumažintume rinkėjo balso vertę proporciškai parlamento sumažėjimui. Sumažinus Seimą iki, tarkim, 100 narių, parlamentaro išrinkimui reiktų trečdalio rinkėjų balsų daugiau. Mažėjant balso vertei, mažės ir taip nedidelė Lietuvoje balsavimo motyvacija.

Ketvirta, mažesnis Seimo narių skaičius reikštų mažesnį prieinamumą prie jų, nes parlamentaras atstovautų didesniam skaičiui gyventojų. Penkta, žiūrint į kitas šalis, parlamento narių skaičius yra artimas kubinei šakniai iš piliečių skaičiaus. Šešta, didesniame parlamentarų skaičiuje yra didesnė galimybė turėti ne tik abejingų, bet daugiau aktyvių ir atsakingų politikų.

Suprantama, kad nepasitenkinimas Seimo nariais ar netenkinančiais problemų sprendimais ar net gerų įstatymų stoka kelia klausimą apie parlamento darbo kultūrą ir tradicijas, tačiau ne Seimo narių skaičius gali išspręsti šią problemą.

Mes nusipelnome valdžios, kokią išsirenkame, nes ji mūsų visuomenės veidrodis. Sumažinus parlamentarų skaičių, tas veidrodis sumažės, bet atspindys liks tas pats. Geriausia priemonė parlamento darbo kokybei gerinti yra sąmoningi, pilietiškai ir politiškai aktyvūs bei atsakomybės už parlamento veiklą reikalaujantys piliečiai ir žiniasklaida. Neidami į rinkimus, nedalyvaudami savo kiemo, apylinkės, miesto ir šalies reikalų tvarkyme pagal savo interesus ir galimybes, netgi pasiduodami emocijoms ar kerštui sudarome sąlygas prasmukti ir ne aukščiausios kokybės Seimo nariams. Jų skaičiaus mažinimas Seimo darbo kokybės problemų neišsprendžia.

TAIP PAT SKAITYKITE: Partijų rinkimų sąrašų veidai: tikrų lyderių jau nebeliko?

Profesorius Mindaugas Jurkynas yra Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros vedėjas

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min