Dabar populiaru
Publikuota: 2017 vasario 20d. 08:01

Paulius Gritėnas: Amerikos prezidento teroro aktas Švedijoje

Paulius Gritėnas JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo pirmąjį mėnesį poste pažymi ne sėkmingais darbais, o atviru karu prieš žiniasklaidą, kritiškai atsiliepiančią apie galimus jo rinkimų kampanijos ryšius su Rusija, chaosą Baltuosiuose rūmuose ir nuolatinį melą.

Šeštadienio susitikime su rėmėjais Floridos valstijoje D.Trumpas paskelbė, kad neleis žmonėms meluojančiai žiniasklaidai išsisukti. To paties susitikimo metu amerikiečių išrinktas lyderis išsakė net keliolika melagingų teiginių.

„Pažiūrėkite, kas darosi Vokietijoje. Pažiūrėkite, kas praėjusią naktį nutiko Švedijoje“, – griaudėjo D.Trumpas nuo podiumo. Kas penktadienio naktį nutiko Švedijoje? Nieko. Švedijos žiniasklaida ir socialiniai tinklai jau spėjo pasišaipyti iš nesąmones kalbančio naujojo JAV prezidento, tačiau ši tendencija turėtų kelti ne tik pajuokas, bet ir nerimo nuotaiką.

Švedijos užsienio reikalų ministerija pareikalavo JAV valstybės departamento paaiškinimo, o buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas tiesiai šviesiai paklausė: „Ką jis rūkė?“.

JAV prezidentu tapo žmogus, kuris meluoja apie savo inauguracijos mastą, apie savo pergalės mastą, o galiausiai skleidžia netikras naujienas ir apie kitas pasaulio šalis. Žurnalistai įkinkomi į nuolatinį faktų tikrinimo darbą, o visuomenėje auginamas nerimas ir skatinamos isteriškos reakcijos.

Kol D.Trumpo rinkimų kampanijos ryšiai su Kremliumi ir jo verslo ar asmeniniai interesai vis dar glūdi nežinioje, jo retorika žiniasklaidos atžvilgiu turėtų itin patikti Kremliaus propagandai.

Abejonė faktus tikrinančia, tiriančia ir visuomenės interesą ginančia žiniasklaida yra viena iš Rusijos propagandos plano dalių. Kuriant alternatyvią tikrovę būtina diskredituoti autoritetą tų, kurie bando atspindėti tikrovę.

D.Trumpas noriai priima šios alternatyvios tikrovės alternatyvius faktus, menkinančius ir apokalipsės spalvomis tapančius Vakarus. Tai yra ne tik Amerikos visuomenės, bet ir viso Vakarų pasaulio problema. Kartu tai labai rimtas iššūkis kokybiškai ir atsakingai žiniasklaidai, kuri remiasi ne tik provokacijų žavesiu, bet ir aiškiomis vertybėmis.

Kalbėdama savaitgalį Miunchene vykusioje saugumo konferencijoje Vokietijos kanclerė Angela Merkel pabrėžė laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos, savo reputaciją gerbiančių žurnalistų svarbą.

„Mes diskutuojame skirtingas nuomones, bet priimame žiniasklaidos laisvę kaip demokratijos pagrindą“, – kalbėjo A.Merkel.

JAV respublikonų senatorius ir Baltijos valstybių draugas Johnas McCainas tiesiogiai sukritikavo savo šalies prezidentą.

„Pokarinės pasaulio tvarkos vienas iš pamatų buvo spaudos laisvė ... Jei norime išsaugoti demokratiją tokią, kokią turime, mums būtina laisva ir įvairi žiniasklaida. Be jos, laikui bėgant, prarasime ir kitas individualias laisves“, – sakė buvęs kandidatas į JAV prezidento postą.

„Taip prasideda diktatūros“, – konstatavo J.McCainas. Ir tai yra labai rimtas perspėjimas ne tik amerikiečiams, bet ir mums.

„Taip prasideda diktatūros“, – konstatavo J.McCainas. Ir tai yra labai rimtas perspėjimas ne tik amerikiečiams, bet ir mums. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis savo darbą parlamente taip pat pradėjo nuo konflikto su žiniasklaida.

Tiesa, žiniasklaida gali peržengti etikos ribas ir už tai privalo būti baudžiama tiek organizacija, tiek konkretus žurnalistas. Žiniasklaida gali erzinti intriguojančiomis antraštėmis ar abejotinos vertės istorijomis ir dėl to skaitytojai laisvi rinktis, ką jie nori skaityti.

Viena yra aiškintis paslaptingo frakcijos seniūno pavaduotojos praturtėjimo istoriją, visai kas kita – publikuoti slapta gautas žmonos žinutes ir viešinti nesusijusias su tema privataus gyvenimo detales. Žiniasklaidos priemonės kasdien turėtų pasikartoti savo užduotį – ne tik pritraukti kuo daugiau skaitytojų, bet ir kurti pilietiškesnę visuomenę.

Kitoje barikadų pusėje dažnai būna agresyvus nepasitenkinimas ir noras apriboti. Atviras karas su tais, kurie pateikia tau nepatinkančias istorijas, nėra teisingas kelias nei politiniu, nei visuomenės intereso atžvilgiu. Tokį karą buvo paskelbęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Viena žymiausių jo aukų – Ana Politkovskaja. Tačiau dar žymesnė auka yra pati Rusijos visuomenė, didžiąja dalimi tapusi valdžios primetamos pozicijos marionete.

Sėkmingai pritaikęs šį modelį savo šalyje V.Putinas jį išbando ir kitose. Baltijos valstybės, kurių nepriklausomybė netenkina dabartinio Rusijos režimo, yra nuolatiniame taikinyje. O tai reiškia, kad nuolatiniame taikinyje yra ir Lietuvos žiniasklaida.

Naujausias toks išpuolis buvo melaginga žinia apie Jonavos rajone įvykdytą vokiečių karių nusikaltimą, tariamą merginos išprievartavimą. Vokiečių žiniasklaida į šį melą sureagavo netgi jautriau, nei Lietuvos, iškart įžvelgusi provokaciją. Jie turi pagrindo būti jautrūs. Kremlius jau yra nusitaikęs tiek į prezidento rinkimus Prancūzijoje, tiek į Bundestago rinkimus Vokietijoje.

Ten Rusija sieks jai palankių kandidatų – kraštutinių pažiūrų populistų, politikos avantiūristų ir naivių aukštesniojo gėrio apologetų – pergalės.

Galima tikėtis, kad tokių bandymų užversti mus ar mūsų sąjungininkus netikromis naujienomis tik daugės, taip bandant kurstyti nepasitikėjimą ne tik valdžios tvirtumu, bet ir žiniasklaidos objektyvumu.

Žiniasklaidos laukia kova už savo autoritetą ir skaitytojo pagarbą. O skaitytojo laukia sunkus ir žadinantis supratimas, kad skleisti melagingą informaciją gali net ir Amerikos prezidentas, pamiršęs, o gal dar nesupratęs, kad turėtų tarnauti visuomenės interesui.

TAIP PAT SKAITYKITE: D.Trumpo užuomina apie menamą didelį incidentą suglumino Švediją

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min