Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Paulius Gritėnas: Prezidento rinkimų priešaušryje – autoritetų ir idėjų trūkumas

Šaltinis: 15min
4
A A

Paulius Gritėnas 2019 metų gegužės mėnesį Lietuvoje vyks prezidento rinkimai. Kai kurie politikai pamažu pradeda tikrinti savo galimybes, kai kurie jau garsiai skundžiasi, jog kampanija prasidėjusi ir jie yra aršios retorikos aukos.

Aktyviausiai apie artėjančius prezidento rinkimus kol kas kalba premjeras Saulius Skvernelis. Apie priimtą sprendimą jis užsiminė LRT laidoje „Dėmesio centre“, o vėliau „Žinių radijo“ eteryje teigė jaučiąs, kad rinkimų kampanija jau prasidėjo.

Apie premjero ambicijas tapti prezidentu pakankamai garsiai kalbama ir politikos užkulisiuose. Spėliojama, kokiu būdu S.Skvernelis šoks į prezidento rinkimų kampanijos traukinį – atkabindamas Ramūno Karbauskio valstiečių balastą ar išlaikydamas parlamento rinkimų sėkmės formulę ir saugodamas jungtis su valdančiąja dauguma.

Reikėtų priminti, kad iš vidaus reikalų posto jis pasitraukė tada, kai paaiškėjo, jog į Seimo rinkimus ji eis su Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos sąrašu. Vėlesni veiksmai leidžia teigti, kad S.Skvernelis jau buvo numatęs žingsnį į politiką ir rinkosi geriausią galimybę, o valstiečių žaliųjų gretose atsirado tik po nesutarimo su socialdemokratais.

Ambicijų siekti prezidento posto gali turėti ir pats valstiečių žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis. Tiesa, skirtingai nei premjero atveju, atsikabinti nuo valdančiosios daugumos traukinio ir paskelbti, kad jam trukdoma dirbti, R.Karbauskis negalės.

Apsigalvoti R.Karbauskį gali versti ir naujos pasitikėjimą jo politine jėga vertinančios apklausos. Gretos Kildišienės ir chaoso įstatymų leidybos darbe smukdomi reitingai neturėtų kelti optimizmo, kad jam pavyktų pabėgti nuo šios naštos ir kelti save kaip nesusijusį kandidatą.

Didžiausią potencialių kandidatų desantą turi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Buvęs užsienio reikalų ministras ir Europos Sąjungos atstovybės Rusijoje vadovas Vygaudas Ušackas kol kas oficialiai nepaskelbė apie savo kandidatavimą, tačiau specialiame interviu BNS jau pranešė, kad baigia diplomatinę karjerą užsienyje ir leido suprasti, kad laukia kampanijos pradžios.

Užkulisiuose kalbama, kad V.Ušackas jau buria savo komandą ir aktyviai kviečia jungtis įvairius žymius visuomenės veikėjus.

Užkulisiuose kalbama, kad V.Ušackas jau buria savo komandą ir aktyviai kviečia jungtis įvairius žymius visuomenės veikėjus.

Prie galimų kandidatų apklausose šmėžuoja ir buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės pavardė. Galimybės kandidatuoti neatmeta ir buvęs Lietuvos ambasadorius JAV, o dabar Seimo narys Žygimantas Pavilionis.

Tiek konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, tiek socialdemokratų vadovu tapęs Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Paluckas negalės kandidatuoti dėl amžiaus limito. Vilniaus miesto meras ir liberalų lyderiu tapęs Remigijus Šimašius apie tokią galimybę kol kas taip pat neužsimena ir šiuo metu daugiau laiko leidžia ne nacionalinėje politikoje, o spręsdamas Vilniaus problemas.

Ambicingai į politiką šokęs ir gerokai sparnus apsvilęs Antanas Guoga galbūt vis dar puoselėja prezidentinę svajonę, tačiau apklausos turėtų apriboti jo norus iki krepšinio klubo gaivinimo lygmens.

Reitingų dugne sėdi ir kiti neseniai politiniais lyderiais laikyti asmenys. Dar prieš metus premjeru buvęs Algirdas Butkevičius beveik pranyko ir televizijos ekranų. Buvusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pranyko ir iš pačios politikos.

Visi iki šiol aptarti asmenys yra dabartinio politinio elito ar jo pakraščių atstovai. Neatmestina, kad prezidento rinkimų kampanijoje gali atsirasti ir kitų asmenų, kurie šiuo metu tiesiog žymūs visuomenėje asmenys, aktyviai pasisakantys politiniais, socialiniais klausimais.

Įvaizdis ir teisingai formuojami ar tiesiog menkai kritikos sulaukę pasisakymai lėmė, kad į prezidento rinkimų gandus patenka finansininkas Gitanas Nausėda, televizijoje aptarinėjantis ekonomikos problemas, ar socialiniuose tinkluose itin populiarus ir savo gerbėjų ratą subūręs žurnalistas Andrius Tapinas.

Ką rodo dabartinė situacija? Realiausiais valstybės lyderiais ir aukščiausio rango reprezentacinio posto kandidatais laikomi dabartiniai valdžios atstovai arba tokias ambicijas garsiau išsakantys veikėjai, neturintys didesnio žmonių pasitikėjimo.

Tokio, kokį prieš pirmąją kadenciją demonstravo Valdas Adamkus ar abiejų kadencijų atveju Dalia Grybauskaitė.

Galima konstatuoti autoritetų ir politinių lyderių stoką. Nauji politiniai lyderiai, neišnaudoję piliečių pasitikėjimo, dar nėra gerai įsitvirtinę. Visuomenėje autoritetų nėra daug, jie sąmoningai laikosi atokiau politinės erdvės.

Galima konstatuoti autoritetų ir politinių lyderių stoką. Nauji politiniai lyderiai, neišnaudoję piliečių pasitikėjimo, dar nėra gerai įsitvirtinę. Visuomenėje autoritetų nėra daug, jie sąmoningai laikosi atokiau politinės erdvės.

Spėčiau, kad ir pati autoriteto samprata vis labiau kinta, formuojama lengviau ir greičiau – žiniasklaidos ir socialinių tinklų dėmesio dėka. Sunkiai uždirbamą ir konkrečiais darbais paremtą autoritetą lengvai išstumia konstruojamas įvaizdis, kuris pakankamai greitai sugriaunamas.

Dabartinė miglota prezidentų rinkimų dėlionė leidžia spėti, kad pasirinkimas bus itin sunkus. Visų pirma, dvi Dalios Grybauskaitės kadencijos sukūrė tvirtos, ryžtingos, nuolat stebinčios ir kritikuojančios kitų valdžių darbą, bet tuo pat metu ir globėjiškos prezidentės provaizdį.

Nei Algirdas Brazauskas, nei Valdas Adamkus nebuvo tokie įtakingi ir aktyvūs prezidentai vidaus politikoje. D.Grybauskaitė savotiška asmenine užduotimi pavertė parlamento ir kitų grandžių priežiūrą bei nuolatinę kritiką.

Panašu, kad prezidentė paliks nemažai užduočių užsienio politikoje, kurioje apleista ir būtinybei palikta partnerystė su Lenkija, sunarplioti Baltijos valstybių interesai.

Antra, net ir sukūrus stipraus ir patikimo lyderio provaizdį rinkėjų akyse išsaugoti jį bus sudėtinga. Rinkėjai kas kartą vis įtaresni ir reiklesni, o viešumas tik prideda rizikos, kad išties kurį kartą susimausi. Vargu, ar naujai išrinktam lyderiui pavyks sulaukti ir tokios plačios partijų paramos ar bent jau mandagaus nesipriešinimo.

D.Grybauskaitei pavyko išvengti įsivėlimo į rimtesnius skandalus ir kivirčus. Išsaugota distancija padėjo sukurti būtent tą vaizdinį ir lyderystės standartą, su kuriuo galynėsis būsimi kandidatai.

Be to, iš jų bus reikalaujama naujų idėjų, strateginės krypties ir labai kompleksiškų problemų sprendimo būdų.

Net ir tilpus į šiuos prezidento globėjo ir tarpinstitucinio kritiko įvaizdžio rėmus, suformavus idėją, dar laukia arši tarpusavio kova, koalicijų būrimas ir rinkėjų įtikinėjimas. Kova, kurioje teks užpildyti politinio autoriteto vakuumą.

TAIP PAT SKAITYKITE: Prezidento rinkimai: kokią įtaką turės D.Grybauskaitė ir ar išties laimėtų S.Skvernelis

Komentarai: 4
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min