Dabar populiaru
15min ŽIŪRĖK
Publikuota: 2019 balandžio 20d. 18:00

Paulius Jurkevičius: O, kaip mes bijome to vieno žodžio!

Paulius Jurkevičius Jeigu Jėzus sugrįžtų į žemę ir dar kartą prisėstų prie paskutinės vakarienės stalo, mes to nesužinotume. Neleistų viešinti. Vienas žodis, vienas vaizdinys, vienas simbolis būtų traktuojamas kaip neleistina reklama.

Prisimenu bjaurią praeities akimirką, kai man – Vilniaus universiteto studentui – teko laikyti mokslinio ateizmo įskaitą. Dėstytojas – rodos, luomo atsisakęs, o gal netekęs dvasininkas buvo piktas kaip velnias. Ištisą semestrą jis kalė į galvą, kad tiek šėtonas, tiek jo antagonistas danguje – abu labu yra opijus liaudžiai. Liepė išvardinti svarbiausius mokslinio ateizmo teiginius įrodančius, kad Dievo nėra. Visų nežinojau, tai paminėjau kosmonautus, kurie ten, viršuje esą dairėsi, bet nei Šventosios Dvasios, nei Tėvo, nei kitų tikėjimo institutų nepastebėjo.

„Dėstytojui“ to nepakako. Jis mane kvotė tol, kol praradau kantrybę ir tada išpyškinau: „Bet jeigu ne Bažnyčia, jeigu ne jėzuitai, tai nebūtų šito universiteto, nebūtų šioje vietoje nei manęs, nei jūsų.“ Šiaip ne taip gavau nelemtą parašą, bet man buvo griežtai liepta įsiminti štai ką: „Bažnyčia ir religija yra nykios praeities atgyvenos. Naujosios visuomenės piliečiams šito balasto nebereikės. Nes Dievo nėra.“

Velykų išvakarėse skaitinėju apie mūsų valstybės požiūrį ir neapykantą žodžiui „vynas“ ir beveik išsigąstu: nejau atvažiavome iki stotelės „naujoji visuomenė“ – be prietarų, be balasto ir be simbolių?

Žodis „vynas“ Biblijoje cituojamas 278 vietose, o žodžiai „vynmedis, vynuogynas, vynuogė“ pakartojami beveik 150 kartų. Žinoma, Šventajame Rašte tikrai nesakoma, kad reikia gerti vyną ir tiek, aptariami kai kurie nesaikingo vartojimo pavyzdžiai. Ir visgi vynas tiek Senajame, tiek Naujajame Testamentuose nepatenka į blogio kategoriją, saikingas jo vartojimas nėra smerkiamas. O kai kur net aiškiai pasakyta: „...vynas, kuris linksmina žmogaus širdį“ (Ps 104,15).

Šįsyk, Kristaus prisikėlimo išvakarėse, mes nusivažiavome iki to, kad tarptautinis judėjimas, kviečiantis atsisakyti nesaikingo vartojimo, skelbiamas alkoholizmo propaganda. Keisti dalykai dedasi – jeigu kas nors sako: „Būk saikingas“, mes girdime lygiai priešingai: „Gerk!“

Žvilgtelėjau į „Wine in moderation“ („Vynas saikingai“) judėjimo tinklalapį. Jie ten tikrai siūlo liuobti? Radau penketą vyno kultūros ir saikingo vartojimo punktų: 1) Supraskite geriamą vyną, 2) Gerkite lėtai, stenkitės pajusti savitą vyno skonį, 3) Derinkite vyną su maistu, nepamirškite gerti daug vandens, 4) Ragaukite vyną su gera kompanija, draugais ar šeima, 5) Būkite protingi, nepadauginkite.

Kažkur ten – Europoje – šie punktai yra saiko, edukacijos, vartojimo kultūros gairės. Mes skaitome tą patį tekstą, tuos pačius žodžius, bet girdime absoliučiai priešingus dalykus: besaikį vartojimą, alkoholizmo skatinimą ir raginimą girtauti. Kaip čia taip? Gal mes nelabai blaivūs?

Bandau įsivaizduoti, kaip tie penki punktai skamba lietuviškų institucijų ausims: 1) gerk bet ką ir nesistenk suvokti, ką, 2) gerk greitai, negalvodamas apie skonio ypatumus, 3) gerk negalvodamas apie derinimą su maistu, 4) gerk vienatvėje, 5) prarask saiką – prisigerk.

Mūsų valstybėje nuo 2018 sausio 1 dienos įteisintas požiūris į Kristaus aukos simbolį, kaip į etilo alkoholį. Įteisintas požiūris sako, kad nėra skirtumo, koks gėrimas paskutinės vakarienės metu buvo taurėse: rusiško standarto degtinė, lietuviškas bambalinis, dūminis škotiškas viskis ar kokteilis „sex on the beach“. Ir tai yra būtent tai, ką liepė įsidėti galvon sovietinis mokslinio ateizmo ruporas: nauji piliečiai, nauja visuomenė. Be tikėjimų, be simbolių, be atgyvenų.

Prieš pusantrų metų įteisintas ir sustiprėjęs, šis požiūris važiuoja toliau: jis įgauna pagreitį, apetitą, jėgą. Ir skelbia: kova su piktnaudžiavimu yra girtuoklystės propaganda. Netikite? Rasime būdų įtikinti.

Prieš pusantrų metų įteisintas ir sustiprėjęs, šis požiūris važiuoja toliau: jis įgauna pagreitį, apetitą, jėgą. Ir skelbia: kova su piktnaudžiavimu yra girtuoklystės propaganda. Netikite? Rasime būdų įtikinti.

Kodėl žodis „vynas“ paskelbtas už įstatymo ribų, tegu aiškinasi teisininkai. Aš aptarčiau stebuklą, kai žodžiai „vynas“, „vyndarys“, „vyno ūkis“ tampa alkoholio ir girtuoklystės reklama. Departamentas aiškina: „Interneto svetainėje www.wineinmoderation.com pristatytos alkoholinius gėrimus gaminančios ir prekiaujančios įmonės („Moet Hennessy“, „Pernod Ricard Affiliales“) teikiama informacija apie teigiamą alkoholinių gėrimų vartojimo poveikį sveikatai.“

Na, na... Tarsi ten vien tik apie būtų rašoma... Ten kalbama apie Viduržemio jūros šalių dietą – UNESCO paveldą. Iš jos išbraukti saikingą raudonojo vyno vartojimą būtų maždaug tas pats, kas pasakyti: „Kristus liepė apaštalams gerti mineralinį vandenį.“ Neišeina išbraukti. Nors gal ir nereikėtų braukti – ypač mums, nuo 2018 -ųjų neigiantiems saiko kultūrą. Nes tai, ką prieš savaitę paskelbė parodos „Vinitaly“ apklausos agentūra „Nomisma Wine Monitor“ – „Italijoje per pastaruosius 20 metų vyno vartojimas sumažėjo 26%, italai geria itin atsakingai ir saikingai: maždaug 2–4 taures per savaitę“ – yra ne kas kita, kaip saiko kultūra.

Ta pati, apie kurią pasakoja judėjimas „Wine in moderation“. Ta pati, kuriai pas mus priskiriamas girtuoklystės skatinimas.

Problema slypi štai kur: teisinio ir kultūrinio absurdo kūrėjai vyno vartojimą, gamybą, edukaciją įsivaizduoja kaip gryną etilo alkoholio biznį. Šis alkoholiu smirdintis naratyvas pateikiamas pasitelkus keturis punktus: 1) vynas kaip eucharistijos simbolis yra davatkų papezėjimai, 2) vyno ūkis yra į spirito gamyklą panašus fabrikas, 3) europietiškos vyno tradicijos – tai pietiečių pasakos šiauriečiams, 4) saiko kultūra neegzistuoja – arba prisigėrimas arba abstinencija. Na, paskui dar galima pridurti, kad šampaną išradęs brolis Pierre'as Pérignon, be abejo, buvo girtuoklis, o su benediktinų vienuolija susijusi šampano istorija ir kitos vyno istorijos galimai „vidutinio vartotojo bus suvokiamos kaip alkoholio reklama“. Taškas.

Štai taip – tyliai ir be gailesčio sutvarkomi šimtmečius gyvavę simboliai. Nutraukiamos kultūrinės, istorinės, konfesinės gijos su nūdiena. Todėl reikšmingos tikėjimo šventės proga kreipiuosi į protingus žmones, kurių vienas taps Lietuvos prezidentu. Kandidate Nausėda, jūs žadate drausti tarptautinį saikingo vyno vartojimo viešinimą? Kandidate Šimonyte, jūs žadate remti vyno kultūros stūmimą į nelegalumo katakombas? Kandidate Juozaiti, ketinate drausti viską, išskyrus arbatą?

Premjero-kandidato Skvernelio šitų dalykų gal neklausime. Nors... Prisiminę simpatišką alaus bokalo istoriją, gal vis dėlto galėtume ir jūsų pasiteirauti: ar turite tolesnių planų drausti žodį „vynas“?

xxx

Sveiki sulaukę šventų Velykų ir ofenzyvos prieš Kristaus kraują. Telinksmina jums širdis kažkas, ko negaliu įvardyti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis

Metas rinktis

Naviguok į ateitį

Laikas iškylai

Vyrų mados savaitė

Venecijos meno bienalė

Dream 2 Drive

Parašykite atsiliepimą apie 15min