Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 9d. 18:00

Paulius Jurkevičius: Va taip kubiečiai mums (ir Amerikai) kruopų davė

Paulius Jurkevičius Išskrendi iš Vilniaus oro uosto ir į abu smegenų pusrutulius įsikabina frazė. Ji švyti švieslentėje prieš bagažo patikrą. Frazė – apie Lietuvos nacionalinę vertybę. Neverta net abejoti, kad nacionalinė vertybė yra spartus internetas.

Daug įvairių vertybių atsirado nuo 1990 kovo 11 d. iki šiandien. Daug kuo pasigirti galime ir giriamės – išvažiuojantiems ir atvažiuojantiems. Giriamės patys sau: anądien „Swedbanko“ analitikas Nerijus Mačiulis feisbuke vardijo skaičius liudijančius – nagi, nesėdėjome rankų sudėję: BVP padidėjo, eksportas išaugo, atlyginimai ir pensijos irgi, patenkintų gyvenimu gerokai padaugėjo, darbo rinka „pasveiko“ (kabutės – analitiko).

Nepasveiko (be kabučių) tik vienas skaičius iš daugelio skaičių: nepasveikome mes patys. Viską darėme, kad būtų geriau ir gražiau, bet save pamiršome. Šaligatvius išklojome, kelius sutaisėme, dangoraižius pastatėme, greitą internetą paleidome, automobilių prisilizingavome. Tik viena problema neišspręsta: Abraomas mus vis šaukia pas save ir prisišaukia, gaila – per anksti. Darbštus Lietuvos vyras jau tuoj, rodos, švęs 70-ąjį jubiliejų, bet šampanas dažnai taip ir lieka neatkimštas. Nereikia net statistikos: pakanka sekmadienį žvilgtelėti į bažnyčion keliaujančius senolius: vien ponios, beveik vien ponios...

Gerai, žinoma, kad analitikai Kovo 11-osios išvakarėse pažėrė džiugių skaičių fejerverką ir pasakė: matote, – juk gerai padirbėjome. Ir aš džiaugiausi. Bet nuotaiką sugadino kasmetinė „Bloomberg“ informacija: „2019 Healthiest Country Index“ – sveikiausių valstybių indeksas. Todėl nepykite: šventės išvakarėse kviečiu pabūti kukliais pesimistais. Gal naudos iš to bus?

Taigi, 56 sveikiausios pasaulio valstybės. Sveikatingumo kriterijai: vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, žalingi įpročiai, oro tarša, sveikatos apsaugos sistemos efektyvumas, sveikatos paslaugų kokybė, mitybos įpročiai ir tradicijos, viršsvoris, kūdikių mirtingumas ir kitų sveikatos bei gyvenimo kokybės rodiklių sintetinis vidurkis.

Galingiausia pasaulio ekonomika – Jungtinės Amerikos Valstijos sveikiausių šalių sąraše yra... šiek tiek aukščiau biednos Albanijos: 35 vietoje.

Galime pasveikinti save, artimuosius ir bankų analitikus: mūsų ten – tarp 56 sveikiausių nėra. Teks pasitenkinti oro uoste reklamuojama nacionaline Lietuvos vertybe – išskirtine interneto sparta. Naršome greitai, statome kokybiškai, lizinguojame normaliai, bet Abraomas anapus juokiasi. Nežinau, gal nesijuokia, gal svarsto susirūpinęs: o kuriems galams jie ten taip smarkiai dirba, juk pas mane nereikės nei interneto, nei išlizinguoto visureigio, nei įrengto namo su pirtele, viskas liks ten, nuostabių finansinių – ekonominių skaičių žemėje.

Užmeskime akį į tuos, kurie pakliuvo į sveikata nesiskundžiančių šalių rikiuotę. Kas ten per sveikuoliai? Veganai? Abstinentai? Nevartojantys cukraus, riebalų, druskos? Turintys asmeninius dietologus arba kardiologus? O gal skiriantys daugiau nei pusę bendro nacionalinio (produkto) sveikatos apsaugai?

Nustebsite. Stengiuosi šito veiksmažodžio vengti kaip maro, nes įjungęs nacionalinę vertybę ir žvilgtelėjęs į kolegų tekstus portaluose matau tuos žurnalistikoje parazituojančius „nustebino“, „apstulbino“, „pribloškė“ ir t.t. Na, bet ir aš, velniai griebtų, bent sykį nustebinsiu, o ką: 46 – oje sveikiausių šalių pozicijoje matau Albaniją, – va! Su varganais 4.537,86 USD vienam gyventojui tenkančio BVP. Su 3 lovomis gydymo įstaigose 1000 gyventojų.

Na ir dar kartą nustebinsiu: galingiausia pasaulio ekonomika – Jungtinės Amerikos Valstijos sveikiausių šalių sąraše yra... šiek tiek aukščiau biednos Albanijos: 35 vietoje. Nors vėlgi – už Albaniją dar biednesnė Kuba lenkia penkiomis pozicijomis pasaulio bambą – Ameriką, ir man automatiškai kyla klausimas: kokio velnio kubiečiai rizikuodami nebloga sveikata stengėsi plaukti iki Floridos, kurioje sveikata nėra nacionalinė vertybė, a?

Beje, Kuba (30 vieta) lenkia ir Estiją (32 vieta). O Estija lenkia Bahreiną, Omaną ir Jungtinius Arabų Emyratus. Ir mus, žinoma, lenkia – kaip visada ir visur, bet kadangi mūsų tolimoje sveikų valstybių planetoje nėra, tai galime šią aplinkybę kukliai nutylėti.

Ko negalime ir nereiktų nutylėti? Sveikiausių pasaulio šalių dešimtuko keistenybių! Jas derėtų aptarti, o gal pravers? Čia lyg ir nebegalėčiau darsyk nustebinti – turtuolių klubas ir tiek: Islandija, Japonija, Šveicarija, Australija, Švedija, Singapūras, Norvegija, Liuksemburgas. Puikūs kampeliai, kuriuose vienai dūšiai tenka mažiausiai 50 000 USD bendro vidaus produkto. Geri atvejai, kai dūšios pas Abraomą eina, bet tik po to, kai išleidžia savo ir valstybės gydymui skirtus pinigus.

Bet pala, – o kas ten, dešimtuko priekyje? Kas pirmoje ir antroje pozicijoje? Gal Lichtenšteinas su 106 000 USD vienai dūšiai? O gal Kataras su 132 000 USD? Ne. Ir štai čia aš jus nustebinsiu trečiąjį ir paskutinį kartą: pirmose dviejose sveikiausių pozicijose yra dvi Pietų Europos šalys, kuriose internetas nėra nacionalinė vertybė. Taigi: 2. Italija (sveikatingumo indeksas 91.59, sveikatingumo reitingas 95.83, sveikatingumo rizikos balai – minus 4.24). Pasaulio čempionė – Ispanija (sveikatingumas 92.75, reitingas 96.56, rizikos balai – minus 3,81).

Ispanai ir italai myli ir gerbia maistą, jie moka juo džiaugtis, moka atsipalaiduoti prie stalo, gamina daugiausiai vyno Europoje, bet mažiausiai išgeria, nekuria absurdo kupinų draudimų.

O dabar imkime ir pradėkime uždavinėti klausimus: kaip taip gali būti? Kaip atsitiko, kad Italijos 31 952 USD BVP vienam gyventojui laimi prieš Norvegijos 75 504 USD, o Ispanijos 28 156 doleriai vienai dūšiai yra sveikesni už Singapūro 57 714? Kas man pasakys kodėl? Kodėl tokia šalis kaip Japonija, kurioje 1000 gyventojų tenka 13 ligoninės lovų, o Italijoje tik 3,2, bet sveikesnė ne Japonija? Ir kaip čia yra, kad Šveicarija išleidžia 12,5% BVP sveikatos apsaugai, bet sveikesnė yra Ispanija, nors išleidžia tik 8,6%?

Į klausimus atsako „Bloomberg“ analitikai: „Mediterranean diet, supplemented with extra-virgin olive oil or nuts...“ – Viduržemio jūros mityba praturtinta alyvuogių aliejumi ir riešutais.

Juokiatės? Juokitės, juokitės... Bet ispanai ir italai su mažais pinigais, kurie skirti sveikatai turi daugiau sveikatos už tuos, kurie turi pilną kapšą pinigų sveikatai. Esminė priežastis yra ši: pietiečių nacionalinės vertybės nėra nei spartus internetas, nei namas su pirtele, nei išlizinguotas auto. Jie myli ir gerbia maistą, jie moka juo džiaugtis, moka atsipalaiduoti prie stalo, gamina daugiausiai vyno Europoje, bet mažiausiai išgeria, nekuria absurdo kupinų draudimų. Be abejo, eina pailsėti po sočių pietų... O taip, norvegai uždirba gerokai daugiau už italus, tik gaila, kad jie yra pasaulio lyderiai pagal mirusių nuo narkotikų perdozavimo skaičių.

Išvada? Kol mano bičiuliai Lietuvoje aršiai alina kepenis bei inkstus „keto“ dieta, – lieknėja taip sakant, ispanai valgo paelją, italai – picą ir spagečius, graikai – saldžią baklavą, valgo ir džiaugiasi gyvenimu, sveikata. Gal ir mums jau laikas šiek tiek keisti nacionalines vertybes? Gal pagaliau prasimušime į „Bloomberg“ sveikuolių penkiasdešimtuką?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

09:00
07:59

Esports namai

URBAN˙/

Metas ruošti automobilį

Parašykite atsiliepimą apie 15min