Jau prieš porą mėnesių Senato nariai respublikonas Lindsey Grahamas ir demokratas Richardas Blumenthalis parengė įstatymo projektą, kuriame numatyta įvesti 500 proc. importo muitus prekėms iš valstybių, kurios perka iš Rusijos naftą ir kitus energijos išteklius.
Be to, jame numatytos sankcijos prieš Rusijos pareigūnus ir oligarchus, Rusijos bankus ir kitas organizacijas, taip pat ne mažesni nei 500 proc. muitai importui iš Rusijos. Šią iniciatyvą palaiko dauguma (82) Senato narių, atstovaujančių abiem partijoms. Pranešama, kad įstatymas taip pat sulauktų pakankamos abiejų partijų narių paramos Atstovų rūmuose.
Pritarimą šioms griežtoms sankcijoms yra išreiškę ir JAV sąjungininkai Europoje. Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen šio mėnesio pradžioje po susitikimo su senatoriumi L. Grahamu Berlyne palaikydama šią JAV kongreso narių iniciatyvą teigė, kad Kremlius supranta tik spaudimą.
Susitikime taip pat buvo kalbama apie poreikį koordinuoti minėtas JAV planuojamas sankcijas bei ES rengiamą 18-tą sankcijų paketą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat viešai paragino JAV sugriežtinti sankcijas Rusijai, tęsiančiai karo veiksmus.
Numatytos sankcijos, kaip teigia L. Grahamas, turėtų „sutriuškinti“ Rusijos ekonomiką ir smarkiai sumažinti jos biudžeto įplaukas, kurios finansuoja karą prieš Ukrainą. Iš tiesų, analitikai sutaria, kad viena iš iki šiol Rusijai įvestų Vakarų sankcijų riboto poveikio priežasčių yra tai, jog Rusija ir toliau prekiauja su daugeliu pasaulio valstybių, ypač vadinamųjų globalių Pietų šalimis.
Vien Kinija ir Indija nuperka apie 70 proc. visų Rusijos eksportuojamų energijos išteklių.
