-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Rimvydas Valatka: D.Grybauskaitės metinis pranešimas – kai tenka gerti iš prispjaudyto šulinio

Nespjaudyk į šulinį, nes paskui teks iš jo gerti, mokydavo tėvai vaikus nenumelioruotame Lietuvos kaime. D.Grybauskaitė išaugo Vilniuje, subrendo Leningrade. Bet jei paskutinį jos metinį pranešimą palygintume su pirmaisiais keturiais ir ypač pirmomis kalbomis valdžioje, tai kaimo išmintis jai būtų kaip sykis – nereikėjo spjaudyti į šulinį, iš kurio dabar tenka pačiai gerti.
Rimvydas Valatka
Rimvydas Valatka / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Po ketverių metų „aš, aš, aš“ eksperimentų šis D.Grybauskaitės pranešimas buvo labiausiai panašus į V.Adamkaus. Chaotiškas, neišlaikantis elementarios teksto konstravimo logikos (matyt, kelių rašytojų kurptas, bet iki galo nesuderintas), vietomis norima priimantis už esama, vietomis itin primityviai moralizuojantis, bet jau šiek tiek panašus į V.Adamkaus.

O kokie buvo užmojai! Lietuva draugauja tik su „ubagais“. Rytų politika prasta. Seimas privalo  rasti CŽV kalėjimą. Neleisiu diktuoti nei Amerikai, nei Rusijai (prezidentės kalba ambasadoriams). Paskui dar – Lenkija draugauja su Rusija, todėl mes nedraugausime su Lenkija.

O kokie buvo užmojai! Lietuva draugauja tik su „ubagais“. Rytų politika prasta. Seimas privalo  rasti CŽV kalėjimą. Neleisiu diktuoti nei JAV, nei Rusijai (kalba ambasadoriams).

Užkliuvo už varčios, ir vėl iš pradžios.

Jau ir jai tenka ginti Rytų „ubagus“ nuo V.Putino, su kuriuo tikėjosi šrioderiškai susitarti. Tenka pamiršti nesamus CŽV kalėjimus ir netiesiogiai pripažinti, kad tai ji pati padėjo V.Uspaskichui, R.Paksui ir konservatoriams (buvo ir tokia Seimo naujoji dauguma) sumalti VSD. Tenka prašyti paramos to paties B.Obamos, su kuriuo, vos išrinkta, atsisakė net susitikti. Sukandus dantis tenka prisiminti draugystę su Lenkija, apie kurią šiame pranešime neįstengė išlaužti nė žodžio.  

Lietuvos interesai pasirodė stipresni už Briuselio valdininkės pasipūtimą. Tą ir reikėjo įrodyti. Bet tam prireikė beveik penkerių metų. Per kuriuos visuomenė buvo suskaldyta ir išderinta taip, kaip gal nebuvo ir 1992 metais.

Todėl, kai net kritiško mąstymo nepraradę apžvalgininkai choru užtraukė, kad šis prezidentės metinis pranešimas buvo telkiantis, liko tik pečiais trūkčioti. Nėra geresnio antonimo pavyzdžio, kaip žodžiai „telkimas“ ir „Grybauskaitė“.

Kur tas telkimas? Kai po penkerių metų abstrakčių antioligarchinių kalbų įvardijusi pirmą oligarchą, apkaltino jį šilumos ir vandens kainų didinimu, nors tas „oligarchas“ netiekia nei vieno, nei kito? O gal, kai lyg kompartijos ideologijos sekretorius moralizavo žurnalistus, redaktorius, net kunigus ir rašytojus, aiškindama, kad tai jie privalo atremti Kremliaus propagandos atakas?

Rašytojai nieko neprivalo, net ir rašyti – tam jie ir rašytojai, kaip taikliai yra pasakęs L.Jonušys. Jei kas nors ką nors ir privalo, tai tik valstybė, kurios vadovė yra ir, matyt, dar penkerius metus bus D.Grybauskaitė, turinti padaryti viską, kad rusų kalbos vadovėliai neužterštų Kremliaus propaganda jaunimo smegenų, o nesuskaičiuojamos Kremliaus televizijos – Lietuvos eterio.

Bet kažkodėl nedaro. Ir nedaro to valstybė piktybiškai. Bet apie tai prezidentės „telkiančiame“ pranešime nerasi nė žodžio.

Kur buvo D.Grybauskaitė, kai premjeras A.Kubilius, nurėžęs finansavimą Lietuvos radijui ir televizijai, pasipūtėliškai pareiškė, jog naktį nėra ko transliuoti, nes žmonės miega? Ar moralizavo prezidentė tada A.Kubilių? Paaiškino kad dėl tokių valdžios veiksmų atsivėrusią eterio tuštumą užpildys Kremlius? Prezidentė tylėjo. Ji apskritai tyli tada, kai labiausiai reikia jos žodžio (Garliavos įvykiai, teisėja N.Venckienė, žemės pardavimo reikalai, neapykanta verslui).

Prezidentė tylėjo. Ji apskritai tyli tada, kai labiausiai reikia jos žodžio (Garliavos įvykiai, teisėja N.Venckienė, žemės pardavimo reikalai, neapykanta verslui).

Gerai, kad D.Grybauskaitė šįkart nubrėžė raudoną brūkšnį, jog 2 proc. BVP krašto apsaugai reikia skirti jau po penkerių metų, o ne po šimto ar kiek ten metų, kaip paistė krašto apsaugos ministras J.Olekas. Bet ar neturėjo ji, kaip vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, to padaryti daug anksčiau?

Kaip galėjo atsitikti, kad išlaidos krašto apsaugai jos valdymo metu smuko iki mizeriškų 0,78 proc. BVP? Kodėl prezidentė į tai neatkreipė nei valdančiųjų, nei visuomenės dėmesio, kodėl to nesvarstė jos vadovaujama Valstybės gynimo taryba? Kodėl VGT apskritai nieko nesvarsto?

Estija, turinti triskart mažiau gyventojų, nei Lietuva, turi daug didesnę kariuomenę, o gynybai skiria 1,26 mlrd. Lt. Kone puse milijardo litų daugiau nei mes. Ar Estijos ekonomika yra daugiau nei triskart galingesnė nei Lietuvos? Nėra. Tai iš kur toks skirtumas Lietuvos nenaudai?

Ar galima leisti sau išlaikyti du VRM vidaus pulkus, kurie „narsą“ rodo tik prie Seimo mušdami žmones, jei armija nuo 1998 metų, kai kariuomenėje ir savanorių pajėgose buvo 22 000 karių ir karininkų, sumažinta perpus? Tada, negaudami nė lito iš ES, galėjome skirti 1,4 proc. BVP gynybai, o dabar, gaudami po 9 mlrd. Lt iš ES kasmet, – vos ne dvigubai mažiau.

Ar logiška svaičioti apie atominę elektrinę, kuri kainuos 15-20 mlrd. Lt, jei armijai per metus neišgalime skirti po 0,5 mlrd. Lt daugiau nei dabar?

Klausimas turėtų būti tik vienas – ką už tai reikia teisti ir sodinti? Bet mūsų politikai televizijose ir toliau aiškinasi, kurie iš jų – dešinieji ar kairieji – labiau nustekeno krašto apsaugą.

Bet gal dabar jau viskas bus gerai? Po to, kai šeštadienį prezidentūroje iškilmingai pasirašytas partijų susitarimas dėl 2 proc. BVP krašto apsaugai 2020 metais.

Ko jau davė, tai net dribtelėjo – partijų įsipareigojimų pasirašymų. Kuo daugiau pasirašymų, tuo mažiau pinigų armijai. Ar ne taip bus ir šįkart?

Ko jau davė, tai net dribtelėjo – partijų įsipareigojimų pasirašymų. Kuo daugiau pasirašymų, tuo mažiau pinigų armijai. Ar ne taip bus ir šįkart? Pasirašė, išgėrė šampano, ir vėl į kontrabandos, valstybės pareigybių dalybas partijos nevykėliams. Jei krašto apsauga būtų rūpinamasi bent pusė tiek, kiek postų dalybomis saviškiams ar savais reitingais, joks V.Putinas mums nebūtų baisus.

Kas pasikeitė po to, kai partijos pasirašė susitarimą? Ir ar galima sakyti, kad pasirašė? R.Paksas ir V.Tomaševskis nepasirašė, ir aišku, kodėl, o jei taip, tai ar galima manyti, kad jų partijų nariai balsuos už biudžeto išlaidų gynybai didinimą?

Net jei įvyks stebuklas, tai Estija 2022 metais gynybai jau numatė skirti 2,1 mlrd. Lt. Lietuva tada skirs – jei skirs – 1,8 mlrd. Lt. Kiek dabar atsiliekame nuo Estijos, tiek atsiliksime ir po 2020-ųjų. Net jei partijų susitarimas taps kūnu, jo efektą suvalgys natūralus kainų augimas – kariams reikės didinti algas, senus ginkus keisti naujais, o jie bus brangesni. Ką turim?

Jei D.Grybauskaitė savo metiniu pranešimu ką ir sutelkė, tai tik kaip Grigo bites į kadencijos pabaigą pasklidusius savo rinkėjus. Gegužę ji tikrai gaus mandatą dar penkiems „telkiantiems“ pranešimams. Gal per antrą kadenciją netgi taps tikra valstybininke.

Visa bėda, kad mūsų krašto apsauga ir ypač visuomenės būklė dar ilgai bus tokia, kaip mėnesį narystės NATO 10-ųjų metinių proga atrodys papuoštas Vilniaus Žaliasis tiltas. Ant tilto iškeltos NATO ir Vyčio vėliavos – mūsų, bet nepajudinamos stalininės skulptūros – V.Putino Rusijos.
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius