Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rimvydas Valatka: Sąmokslo sakmė – kaip Ligitas, kuris V.Landsbergiui ir D.Kedžiui lygus, D.Grybauskaitę plakė

Šaltinis: 15min
0
A A

D.Kedys ir V.Landsbergis persikūnijo į L.Kernagį. Tokią auksinę mintį paskelbė ne nusišnekanti prezidento našlė, ne poetas Buratinas ir ne Garliavos altarista, o rimtos partijos – Tėvynės sąjungos – atstovas Seime N.Puteikis: „Dabartinę L.Kernagio veiklą ir jo gebėjimą laviruoti lyginu su V.Landsbergio veikla lemtingais 1990-aisiais; L.Kernagiui dera saugotis – nepakliūti į avariją ir nepaspringti žole.“

 

Vienu metu paaukštintas ir į patriarchus, ir į bebaimius kovotojus su pedofilų sąmokslu zuokaujantis buvęs A.Valinsko „prisikėlėlis“ ir „krikščionis“ iškart parodė, kad yra pasirengęs užimti V.Landsbergio ir D.Kedžio vietą moderniojoje lietuvių mitologijoje.

„Manau, kad kaip tik todėl, kad ilgą laiką Lietuvoje buvo vadovaujamasi pavienių žmonių, pavienių partijų ar jų sukurtų struktūrų diktuojamais sprendimais, Lietuva šiandien yra paversta slaptų susitarimų ir neskaidrių sandorių šalimi, specialiosios tarnybos turi neproporcingai didelę įtaką visuomenės politiniam gyvenimui, o jų atskaitomybė yra labai ribota“, – jau pirmajame savo kaip patriarcho rašto darbe kraupų sąmokslininkų  smaugiamos vargšės Lietuvos paveikslą ryškiai nutapė L.Kernagis.

Ir vėl sąmokslas? Nepraėjo nė treji teisingos prezidentės ir dar teisingesnių konservatorių valdymo metai, o Lietuva ir vėl užvaldyta? Tebūnie TAIP. Kas šįkart vadovauja sąmokslui?

„Prezidentės ar jos atstovų duodami konkretūs nurodymai personalijų klausimais prezidentei tiesiogiai nepavaldžioms institucijoms galimai pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą valdžių padalijimo principą ir demokratinės valstybės pagrindus“, – skelbia L.Kernagio vadovaujamos Antikorupcinės komisijos išvados. Pats jis priduria, jog tik nuo prezidentės atsakymo komisijai priklausys, ar bus kalta ji pati, ar jos padėjėjai: „Jei prezidentė atsakys, kad ji tą darė, mano ir daugelio kolegų giliu įsitikinimu, tai yra nesuderinama su Lietuvos Konstitucija. Jei ji to nedarė, prezidentės patarėjų atsakomybė yra neginčijama.“

Dar niekas su D.Grybauskaite taip  nebandė kalbėti. Pasirodo, yra dar vyrų, kurie nedrebina kinkų prezidentės kabineto prieškambaryje. Apimti euforijos po tokio pasažo keli prezidentės kritikai ėmė lyginti situaciją su R.Pakso apkalta. Bet jei taip ramiau? Ką turime?

Už išvadas balsavo tik 8 komisijos nariai. Iš septyniolikos esančių. Penki konservatoriai, du A.Zuoko judėjimo TAIP ir vienas V.Uspaskicho atstovas. Nėra ne tik liberalcentristų, bet ir Liberalų sąjūdžio balsų. Išskyrus „darbietį“, nebalsavo ir visa opozicija. Tokiame fone ypač ryškiai pastebimas dar vienas A.Zuoko sugrįžimas į didįjį žaidimą. Keistai simbolinis. Per Antikorupcijos komisiją ir du perbėgėlius.

Nors Ligito aštuntuko išvados skamba ypač efektingai, jos yra politinės, taigi nieko neįpareigojančios. Nei komisija, nei visas Seimas negali grąžinti į darbą V.Gailiaus ir V.Giržado ar atleisti vidaus reikalų ministrą R.Palaitį bei generalinio prokuroro pavaduotoją D.Raulušaitį. Jau nekalbant apie tai, kad L.Kernagis nori prie Konstitucijos laužytojos stulpo šalia R.Pakso prikalti ir D.Grybauskaitę. Net  labiau patyręs komisijos narys, konservatorius J.Razma nenori nė girdėti, kad išvados būtų vertinamos „kaip kokia įžanga į apkaltą ar panašiai“.

Žodžiu, komisijos šūvio garsas buvo galingas, bet Seimo antikorupcinė haubica bus šaudžiusi tuščiais. Todėl išvadas reikėtų vertinti lyg ir kokį lietuviškos „Auroros“ šūvį, turintį simbolizuoti revoliucijos ar bent jau rimto spaudimo prezidentei pradžią.

Todėl tiek daug revoliucinės ir tautinės retorikos, renkami parašai, siuntinėjami laiškai, o L.Kernagis romantiškai lyginamas su V.Landsbergiu ir D.Kedžiu. Pergalei būtina mobilizuoti nors pora Sąjūdį menančių pulkų. Seniai jau nebestebina ir faktas, kad laišką prezidentei pasirašiusiujų tūkstantuke šalia  V.Landsbergio ir buvusios sovietų politkalinės N.Sadūnaitės yra ir ilgametis Vilniaus komsomolo vadas bei mikliausias Nepriklausomybės laikų politinis perbėgėlis A.Matulevičius.

Kiekvienas karys – aukso vertės. Tikslas – paveikti prezidentę ir premjerą A.Kubilių. Jų rankose - visi greitų komisijos sprendimų įgyvendinimo svertai. Jei A.Kubilius nesiryš dėl R.Palaičio griauti ir taip trapios koalicijos, o prezidentė nepakeis nuomonės, Seimui ir sąmokslų teorijų kūrėjams teks veltis į ilgas atstatydinimo procedūras. Visuomenės dėmesys, patosas ir ypač noras kautis su prezidente gali ir išgaruoti. Kita vertus, viena, kas tikrai neišgaruos iki pat Seimo rinkimų, be to, nepriklausomai nuo to, ar atleisti FNTT vadovai atgaus darbą, ar ne, tai kalbos apie mistinį Lietuvos užvaldymą.

FNTT vadovų atleidimas iš tiesų yra sunkiai suvokiamas. Bent jau niekas jo logiškai dar nepaaiškino ir net nesiteikė to daryti. Bet ar ši skandalinga istorija tikrai verta naujos sąmokslo teorijos versijos?  Ne. Tai kodėl vėl iš kišenės traukiamas suglamžytas specialiųjų tarnybų baubas?

Nieko čia naujo. Konservatoriai ir jų šalininkai nuolat kliedi apie sąmokslus. Ypač šis riksmas buvo suaktyvėjęs 2006-aisiais, ir tik laimėjus rinkimus bei įsitvirtinus valdžioje trumpam jis buvo aprimęs. Priartėjus rinkimams senieji sąmokslo teorijomis grįsti lozungai vėl paleisti į gatvės ir televizinių projektų apyvartą. Naujų šūkių tiesiog nėra, o noras likti Seime – toks pat didelis, kaip ir prieš penkerius šešerius metus – į jį patekti.

Savaip dėsninga ir tai, kad visus jautrios sielos lietuvius krūpčioti verčiančias sąmokslo teorijas talentingiausiai kuria tie, kurie patys ne prieš užvaldyti valstybę. Dar daugiau – jas platina tie, kurie patys praktiškai bandė tai įgyvendinti.

Pavyzdžiui, 1992-ųjų pavasarį – bandydami primesti stipraus prezidento įstatymą. Tą pačią vasarą, kai tai nepavyko, – išeidami į parlamentinę rezistenciją. Kai itin svarbiu valstybės ekonomikos atkūrimo metu buvo paralyžiuotas Atkuriamojo Seimo darbas. 1993-ųjų rudenį – kai Kauno savanoriai išėjo į mišką. Ar reikia priminti, kurios partijos sparnelis buvo prikišęs nagus prie šio maišto? O kas sprogdino J.Abromavičių, tiltą per Bražuolę, laikraščio redakciją? O kur dar istorijos su Slušniu ir kitomis kariuomenės Antrojo departamento mįslingomis figūromis bei paslaptinga jų veikla vykdant konservatorių užsakymus? 

FNTT vadovų atleidimo skandalas, kurį greičiausiai sukėlė ne itin tinkančios demokratinės šalies lyderiui D.Grybauskaitės būdo savybės.

Bet ar iškilus viešumon šiems faktams valstybės užvaldymu dabar besipiktinantys ponai nors žodelį tarė dėl valstybės užvaldymo? Būtų sąžininga ir teisinga, jei tie, kurie šiandien rašosi po laišku prezidentei, raginančio, kaip ir siūlo Seimo Antikorupcinės komisijos išvados, grąžinti į darbą atleistus FNTT vadovus ir atleisti ministrą R.Palaitį (kas būtų logiška), lygiai taip pat aistringai  būtų reiškę arba bent jau dabar pareikštų paramą tai Seimo  laikinajai tyrimo komisijai, kuri paskelbė, kad Tėvynės sąjunga buvo susijusi su teroristinėmis organizacijomis. Kuris atvejis labiau tinka valstybės užvaldymo apibūdinimui? Todėl kai išgirstame V.Puteikį kalbant apie galimą L.Kernagio užspringimą ar avariją, nėra visai neprotinga klausti, ar nekalba kartais čia konservatoriaus lūpomis neordinarinė šios tradicinės partijos patirtis?

Užuot pripažinę, kad demokratija ir teisinė sistema vis dėlto įveikė jų pačių troškimą sukaupti savo rankose daugiau valdžios, negu leidžia įstatymai, kai kurie jų jau daug metų bando įrodyti, kad valstybę užvaldė kiti – daug galingesni už juos paslaptingi tipai. Tarkim, koks advokatas, gyvenantis prezidentės patarėjo kaimynystėje  ir taip darantis įtaką pačiai prezidentei.

Čia pat prikeliamas iš numirusiųjų valstybininkų mitas (ir nesvarbu, kad dauguma tų valstybininkų sąmokslo teorijų kūrėjų sukeltos isterijos dėka jau yra tik pensininkai). Dar ištraukiamas visagalio visus sekančio viską slapta rezgančio VSD baubas – nors saugumas po to, kai jį kelerius metus Seime sutartinai talžė jungtinės konservatorių, V.Uspaskicho ir paksininkų pajėgos, seniai guli komoje.

FNTT vadovų atleidimo skandalas, kurį greičiausiai sukėlė ne itin tinkančios demokratinės šalies lyderiui D.Grybauskaitės būdo savybės ir į kurias dar neseniai konservatoriai ir D.Kuolio grupė žiūrėjo pro rožinius akinius, idealiai tiko dar vienai sąmokslo teorijos apie valstybės užvaldymą versijai. Kuo sąmokslo teorija sklandesnė ir baisesnė, tuo labiau gąsdinasi patys sąmokslo teorijų kūrėjai.

Kai patys muša, patys rėkia, susidaro užburtas ratas. Kuriame nebeįmanoma suprasti, kas vyksta. Valstybė seniai yra paralyžiuota pačių sąmokslo teorijų kūrėjų, nes bet kuris valdininkas ar politikas, išdrįsęs atmesti net juokingiausią herojinį mitą bei jį lydinčią sąmokslo teoriją, skelbiančią, jog viskas pas mus blogai yra ne todėl, kad prastai dirbame ir ne todėl, kad į valdžią renkame nekompetentingus ir dar ligotos fantazijos tipus, o tik todėl, kad  7 ar 17 užsimaskavusių saugumo išminčių slapta kaskart sugalvoja, kaip mums pakenkti, yra sumalamas į šipulius. 

Tokios istorijos, kaip FNNT vadovų atleidimo skandalas, yra dėsningas padarinys tos totalinės įtarumo atmosferos, kurią valstybei sugebėjo primesti politikos nevykėliai, keršydami visiems už tai, kad jų liguistas ambicijas tauta kažkada atmetė.  Tokios istorijos ardė ir ardys valstybę tol, kol žmonės bus linkę patikėti šių gudručių paslaugiai pakišamomis sąmokslo teorijomis bei pigiais herojiniais mitais.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min