Dabar, kai šio stebuklo dėka visi Seimo nariai, jų trečios eilės pusbroliai, ketvirtos eilės tetos ir, žinoma, miklieji valdininkai šabakštynų žemę jau susikilnojo prie Vilniaus, prie Kauno, Aukštaitijos ežerų ar jūros, Seimo burtininkai sukūrė naują žemės stebuklą, kuris visą jūsų paveldimą, parduodamą ir neparduodamą žemę pavertė antiturtu, o jus – savo pačių žemės įkaitais.
Kaip gali tiek lietuvių kartų išmaitinusi žemė iš turto tapti antiturtu? Seimo nariai dar ne tą gali. Bet pradėkime nuo ekskurso į istoriją. Kaip buvo galima nusipirkti žemės smetoninėje Lietuvoje?
Seimo burtininkai sukūrė naują žemės stebuklą, kuris visą jūsų paveldimą, parduodamą ir neparduodamą žemę pavertė antiturtu, o jus – savo pačių žemės įkaitais.
Užteko dviejų dalykų. Turi pinigo, radai žemės turintį, sukirtai rankomis, pas notarą, sugėrei magaryčių, ir ark, vagok ir šienauk į sveikatą. Ir niekam Kaune nerūpėjo, ar tu žydas, ar Čikagos graborius Frankas Krukas, poetas futuristas K.Binkis ar kariuomenės kapitonas. Svarbu, kad ne dvarininkas, iš kurių tą žemę valdžia ir atėmė.
Nori statytis dvarą, užstatai žemę bankui, gauni paskolą ir pirmyn. Bankrutavai, bankas pasiėmė žemę, pardavė kapitonui, poetui ar Frankui Krukui. Gyvenimo ratas sukasi.
Taip buvo iki pat šiol. Baigėsi. Seimas ne tik žemės pirkimą, bet ir pardavimą pavertė galvosūkiu, o žemės dirbimą – net rimtesniu įsipareigojimu už santuokos sakramentą.
Tarkim, esate biologijos mokytojas, valtornos pūtikas ar policininkas, o jūsų vienturtė susirgo tokiu vėžiu, kurį gydo tik Miunchene, ir tik už milijonus. Visa laimė, sakote žmonai, kad bočius jums paliko 30 hektarų už Nemirsetos, parduosiu, juolab, kad ir pirkėjas iš Klaipėdos gerą kainą siūlo.
Nepavyks. Nes pirkėjas iš Klaipėdos prieš tai turės nusipirkti agronomo ar karvių apsėklintojo diplomą. Kadangi jis nėra ūkininkavęs trejus metus, valdžia neleis jums parduoti jam žemės. Net jei iš kur nors jis ir ištrauktų karvių apsėklintojo diplomą, jam, norinčiam pirkti ne 10, o 30 jūsų ha, dar reikėtų gauti leidimą iš Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal perkamos žemės buvimo vietą.
Spėkite iš vieno karto, ar jis tą leidimą gautų, jei tos žemės gviešiasi koks vietos karbauskis?
Taigi Seimo Butkevičius ir Starkevičius, Gražulis ir Ažubalis su ekskunigu Varkala už jus nusprendė, kad, nors žemė yra jūsų, ją parduoti galite ne tam, kuris daugiau moka, o trims vietos karbauskiams, nes vienam jų galima įsigyti tik 10 hektarų.
Špygą taukuotą. Butkevičius ir Starkevičius, Juknevičienė ir Bradauskas pasirūpino ir tuo saugikliu. Bankas jūsų žemės neims kaip užstato, nes kur jis ją po to dės, jei žemę galima parduoti tik karbauskiams ir tik lopais.
Bet visi jie atsisako mokėti tiek, kiek jums reikia dukros gydymui? Jūsų problemos, sako Seimo saugikliai. Ką daryti? Eiti į banką užstatyti žemės?
Špygą taukuotą. Butkevičius ir Starkevičius, Juknevičienė ir Bradauskas pasirūpino ir tuo saugikliu. Bankas jūsų žemės neims kaip užstato, nes kur jis ją po to dės, jei žemę galima parduoti tik karbauskiams ir tik lopais. Milijonų verta jūsų žemė – nelikvidus turtas, pasakys jums banke.
Rezultatas: kol spręsite žemės rebusą, dukra gali numirti. Baisu, bet ir tai ne viskas. Jei norėsite palikti tuos 30 hektarų Londone gyvenančiam sūnui, tai irgi špygą taukuotą. Taigis kaipgis, mat agronomo diplomo tai jis neturi, ne mažiau kaip 3 metus per pastaruosius dešimt metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos nevykdė žemės ūkio veiklos, o ir pats dar nesirengia grįžti. O jei anūkėlei, kuri yra D.Britanijos pilietė, tai jau visai viskas. Užsienietė.
Net jei jaunas vilnietis ar kaunietis sumanytų tapti jaunuoju ūkininku ir bandytų pirkti žemės, jis lyg XVIII a. baudžiauninkas, turėtų laukti valžios ponų malonės. Žemės jis galės pirkti tik tada, jei gaus Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal žemės buvimo vietą viršininko leidimą.
Sakote, duos tą leidimą? Tikrai? Bet jei lengvai duos, tai kam išvis toks trukdiklis? Variantai: 1) tam, kad valdininkai gautų daugiau kyšių; 2) tam, kad kuo mažiau žmonių Lietuvoje turėtų teisę į žemę.
Nieko neišeis ir tada, jei į senatvę, užgraužtas nostalgijos, norėtumėte iš Vilniaus grįžti auginti agurkų ir bulvių kur prie Palangos ir bandytumėte nusipirkti tam kokius 3,5 ha.
Nieko neišeis ir tada, jei į senatvę, užgraužtas nostalgijos, norėtumėte iš Vilniaus grįžti auginti agurkų ir bulvių kur prie Palangos ir bandytumėte nusipirkti tam kokius 3,5 ha.
Kai tik prezidentė pasirašys šį absurdišką įstatymą, o jai irgi juk reikia saugiklių-trukdiklių balsų gegužės 11-ąją, niekas jums žemės nebeleis nusipirkti už jokius pinigus. Jei esate tik inžinierius mechanikas, santechnikas, chemikas ar filosofijos profesorė.
Valdžia sako, kad tris ha pirkti galite? Galite, bet atminkite: nuo tos akimirkos privalėsite penkerius metus arti ir sėti, net jei kinai po poros metų užvers Palangą triskart pigesniais agurkais ir jūs bankrutuosite. Ką ten bankrotas. Turėsite arti ir sėti, net jei pargriaus infarktas, insultas ar vėžys.
Bet juk tai absurdas? Ir taip karvių ūkiai Lietuvoje nyksta, kelias kiaules beaugina tik niekinami danai, kiaulieną, daržoves ir vaisius, užuot išsiauginę patys, importuojame. Kokia prasmė stabdyti laisvą žemės judėjimą? Ir kokia prasmė mažinti galimų žemės savininkų skaičių iki 100-200 tūkst., kai pagal ES tvarką, turėjome jų skaičių bent teoriškai išplėsti iki 500 milijonų?
Gal Lietuva koks Singapūras, nebesutelpame 65 tūkst. kv. kilometrų? Taip pridėjome į kelnes, kad visos žemės neišpirktų užsieniečiai, jog dėl viso pikto dar ir iš daugiau kaip 2 mln. lietuvių atėmėme teisę ne tik įsigyti žemės, bet ir oriai turimąją parduoti?
Priešingai. Per dešimtmetį tarp dviejų gyventojų surašymų lietuvių skaičius viename kvadratiniame kilometre sumažėjo nuo 54 iki 47. Ir toliau mažėja. Marcinkonių ir dar keliose seniūnijose tankumas yra toks kaip Sacharos dykumoje – po vieną žmogų kv. kilometre.
Gal Lietuva koks Singapūras, nebesutelpame 65 tūkst. kv. kilometrų? Taip pridėjome į kelnes, kad visos žemės neišpirktų užsieniečiai, jog dėl viso pikto dar ir iš daugiau kaip 2 mln. lietuvių atėmėme teisę ne tik įsigyti žemės, bet ir oriai turimąją parduoti?
Bet jei žemės netrūksta, o jos dirbėjų per mažai, nes ir Žemės ūkio rūmai sako, kad paskutinė karvė pas mus bus papjauta jau po 18 metų, kokio velnio taip apriboti žemės pirkimą net lietuviams ir taip apsunkinti jos pardavimą? Kokia vieta galvojo 78 Seimo nariai, balsavę „už“? Ir kodėl tik 7 liberalai tebuvo „prieš“?
Tikrai ne užpakaliu. Priklausoma kaire-dešine smegenine. Pamiršusios B.Bradausko įžeidinėjimus tremtiniams konservatorių galvos suaugo su socialdemokratų galvomis į vieną dvigalvį asilą ir pakinkavo „už“. Ir vieni, ir kiti yra lobistai tų, kurie pusvelčiui jau supirko didžiumą dirbamos žemės ir pavertė ją ištisu trąšų alinamu grūdų lauku.
Stambiųjų ūkininkų interesas – riebi ES finansinė parama gali atitekti tik šiai grupei draugų. Seimo saugiklių-trukdiklių įstatymas garantuoja – į elitinį ES milijardų gavėjų klubą niekas daugiau nepateks.
Kažkokie cūdai, genocidas? Tai jūsų problemos. Seimo žemės burtininkai patys seniausiai jau žeme apsirūpino, tad kam rūpi jūsų vėžiu serganti dukra, nostalgija žemei ar šiaip laisvas jos kaip kapitalo judėjimas. Svarbiausia pas mus ne žmogus, net ne žemė, svarbiausia pas mus – žemės saugikliai.
