Dabar populiaru
Publikuota: 2020 liepos 17d. 08:00

Rytis Krušinskas: Vasaros darbai ir programiniai rūpesčiai, kur (apsi)stoti 2020 metais

Rytis Krušinskas Kaip Kristijono Donelaičio „Metuose“, pavasarį keičia vasarą, o rudenį žiema, cikliškumas yra dažnas mūsų gyvenimo palydovas. Ekonomikoje pakilimus lydi nuosmukiai, po nuosmukių atsiranda atsigavimo ženklai, neapibrėžtumas mažėja bandant žengti, kad ir nedidelius žingsnius, bet į priekį. Na, o rezultatai ateina, anksčiau ar vėliau, kai kam su didesnėmis pastangomis, kitiems natūraliai lengvai, kartais netikėtai ar pelnytai.

Lietuvoje įsibėgėja rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą karštinė. Tai tampa tarsi olimpiniu ciklu, tiesa šiais metais dėl pandemijos šiek tiek prailginusiu prieš tai buvusių žaidynių čempionų karaliavimą.

Lietuvos universitetų gyvenime taip pat įprastas cikliškumas, po keisto, bet intensyvaus pavasario darbų sezono, diplomų įteikimo švenčių, ateina naujų studentų priėmimo karštinė. Vėl, bandydami į save atkreipti kuo didesnį besirenkančių „kur studijuoti“ būrio dėmesį, universitetai neria į vilionių liūną, kurio klampa (pasireiškianti programų įvairove ir jų išskirtinumu lyginant su kitais) kasmet vis auga. Kaip ir visur, galima tame įžvelgti tiek teigiamų, tiek neigiamų dalykų.

Juk konkurencija skatina tobulėti, siūlyti naujoves, kasmet pergalvoti rinkodaros strategijas bei tam skiriamus biudžetus, sudėstyti argumentus, kuo esame geresni, pranašesni, gražesni, tarptautiškesni nei konkurentai. Tačiau šiame kasmetiniame cikle, kuris įsuka ne tik universitetus, tačiau ir šalies ateitį kursiančius jaunuolius bei būsimus jų darbdavius, dažnai į antrą planą nueina esminis klausimas – vardan ko, kokio esminio tikslo vedini tai darome?

Geresni, nes mus renkasi daugiau studentų... negu kitame to paties miesto universitete, ar kitos šalies miesto universitete? Taip, tai šioks toks argumentas, o gražesni – nes esame labiau matomi ar reklamuojami. Labiau nei kas? Atsakymas siejasi su klausimu apie „gerumą“. Tarptautiškesni!? Ir tai galima pamatuoti užsienio studentų studijuojančių nuolatinėse programose skaičiumi, jį lyginant su analogišku skaičiumi tarptautinių studentų kitame to paties miesto universitete, ar kito šalies miesto universitete. Ir tai yra tam tikra metodika, kurią galima pagrįsti.

Ar nebuvo bandymų reformuoti sistemą, jungti ar skatinti jungtis ir...? Čia taip pat pasireiškia cikliškumas.

Tačiau esminis klausimas – ko mes siekiame? Bent vienas Lietuvos universitetas QS reitingo 200-uke. Ambicingas, sveikintinas siekis dabartinėje situacijoje. Ir to mums turi užtekti? O kaip bus su kitais, atsidursiančiais už to „vienintelio“ brūkšnio? Ar nebuvo bandymų reformuoti sistemą, jungti ar skatinti jungtis ir...? Čia taip pat pasireiškia cikliškumas.

„Konkurencingumas“ – tai, ko gero vienu žodžiu geriausiai apibūdinamas siekis, kuris galėtų būti jungiančiąja grandimi. Grandimi, kuri sietų tiek vykstančią ar laukiamą (įvyksiančią su proveržiu) aukštojo mokslo reformą, tiek grandimi, kuri tiestų ateities tiltus Lietuvos jaunajai kartai į pasaulinių iššūkių kupinus tolius.

Todėl, besirenkantiems studijas ir savo gyvenimo kelią, manyčiau, svarbu pasirinkti konkurencingą universitetą, kuris kurtų savo palikimą miestui, šaliai ir pasauliui. Konkurencingumą šiame kontekste būtų galima traktuoti, kaip pripažinimą verslo ir pramonės, akademiniame, valstybės valdymo sluoksniuose, ne tik šalyje bet ir tarptautinėje erdvėje.

Tokia patirtis įgyta universitete padės jaunam žmogui tapti konkurencingu savo būsimose veiklose ir darbo rinkoje, neskaičiuojant iš anksto savo sėkmės vidutiniu šiandienos tam tikros profesijos atlyginimo dydžiu, nes ateities profesija bus tokia, kokią susikursite.

Ir joks universitetas neturėtų jums (jaunoji karta ir patariantiems „kur geriau stoti“) garantuoti, kad pasirinkus vieną ar kitą studijų programą – turėsite užtikrintą ateitį, nes vėlgi ateitį kurti reikės patiems. Taip pat kaip ir partijų lenktynės rinkimuose, galima būtų teigti, kad laimės tie, kuriais patikės daugiau balsavusių, tačiau esminis tikslas – valstybės ir žmonių ateities gerovė, kurią reikia kurti ir turėti kas kuria.

„Konkurencingumas“ – tai, ko gero vienu žodžiu geriausiai apibūdinamas siekis, kuris galėtų būti jungiančiąja grandimi.

Ilgalaikis investicijų ekonomikos skatinimui planas „Ateities ekonomikos DNR“, sukurtas Finansų ir ekonomikos ministerijos, taip pat yra kol kas tik planas, ambicingas, tačiau jį įveiklinti bei padaryti ekonomikos katalizatoriumi reikės ne „ant popieriaus“, o realiame gyvenime.

Todėl, mažiau kalbų, daugiau darbų ir susitelkimo, ne tik pandemijos akivaizdoje, tačiau ir kasdieniniame gyvenime, nebijant ieškoti atsakymų į esminius klausimus, pripažįstant klaidas, girdint konstruktyviai diskutuojančius ir kuriant konkurencingą Lietuvą pasaulyje.

Tiesa, ir „Metuose“ Žmogus vasarą į savo pagrindinius darbus kimba, o ne atostogauja.

Rytis Krušinskas, KTU Senato pirmininkas, Ekonomikos ir verslo fakulteto Finansų profesorius.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min