Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Artūras Račas: Ar rusai ir lenkai žmonės?

Šaltinis: 15min
0
A A

Po Latvijoje įvykusio referendumo dėl rusų kalbos pripažinimo valstybine dauguma Lietuvos politikų ir politologų, komentuodami referendumo rezultatus, atrodo, laikė kone garbės reikalu ne tik pasveikinti kaimyninę valstybę su pergale, bet ir paminėti „Kremliaus ranką“ bei Rusijos interesus.

 

Tuo būtų galima ir nesistebėti, nes Lietuvos politikams vis dar būdinga visur ieškoti Rusijos rankos ir šios valstybės klastingų užmačių.

Ir iš dalies tai tiesa. Rusija turi savo interesų ir siekia juos įgyvendinti. Lygiai taip pat, kaip ir kitos valstybės – Vokietija, Kinija, JAV, Japonija ar  Lietuva. Skiriasi tik interesai ir galimybės bei naudojamos priemonės jiems pasiekti.

Tad Rusija teoriškai galėjo turėti interesų, kad Latvijoje būtų surengtas referendumas dėl rusų kalbos. Tiesa, ji iš anksto žinojo, kad referendumas pralaimės, nes kad ir koks tas Kremlius būtų baisus, ten ne kvailiai sėdi.

Kam Rusijai reikalingas Latvijoje triuškinamai pralaimėjęs referendumas, galima tik spėlioti. Referendumo rezultatai parodė tai, ką visi seniai žinojo – Latvija nėra visiškai integrali valstybė ir nemaža dalis jos gyventojų vis dar nesusitaikė su prieš 20 metų pasikeitusia realybe.

„Kiršintojai“, „penktoji kolona“, „okupantai“ – maždaug tokie epitetai liejosi iš Lietuvos politikų ir apžvalgininkų lūpų, kai jie kalbėjo apie tą mažesniąją Latvijos valstybės gyventojų dalį. Būtent tas niekinantis ir žeminantis tonas, kartu su kalbomis apie „Kremliaus ranką“ labiausiai ir nustebino.

Nustebino todėl, kad klausydamasis supranti, kad nors ir dėdamiesi demokratais ir žmogaus teisių gynėjais dauguma mūsų tokie tikriausiai nesame ir demokratiją bei teisę naudotis jos privalumais pripažįstame tik sau.

Nors ir dėdamiesi demokratais ir žmogaus teisių gynėjais dauguma mūsų tokie tikriausiai nesame.

Jei būtų kitaip, mes tiesiog pripažintume, kad Latvijos rusai, inicijavę referendumą dėl rusų kalbos pripažinimo valstybine, galėjo tai padaryti ir be Kremliaus pagalbos. Mes taip pat galėtume pripažinti, kad Latvijos rusai, kurie iki šiol neišmoko latvių kalbos, nėra jokie kiršintojai, o tiesiog žmonės, nepatenkinti dabartine savo padėtimi (dėl kurios didžiąja dalimi jie patys kalti) ir norintys palengvinti sau gyvenimą. Ir darantys tai teisėtu ir demokratiniu būdu, kurį jiems garantuoja Latvijos įstatymai.

Ar tai, kad jų gimtoji kalba yra kita nei daugumos kitų Latvijos gyventojų, atima iš rusų galimybę naudotis konstitucinėmis teisėmis ir siekti patogesnio gyvenimo? Ar dėl to, kad Rusija nėra palankiai nusiteikusi Latvijos atžvilgiu, rusai turėtų būti baudžiami?

Kai kas tikriausiai mintyse pagalvos, kad būtų teisinga. Primindami, kad  rusai Latvijoje yra okupacijos palikimas. Panašiai kaip lenkai Vilniaus krašte, kurie taip pat nežinia ko nori ir užsiima „kiršinimu“, kai priešinasi švietimo reformai ar nori, kad jų pavardės asmens dokumentuose būtų rašomos lenkų kalba. Tiesa, „Varšuvos ranka“ skamba ne taip įspūdingai kaip Kremliaus paminėjimas.

O juk tiesa yra labai paprasta: rusai Latvijoje ir lenkai Lietuvoje  yra tokie patys žmonės ir piliečiai kaip latviai ir lietuviai. Ir jų teisė teisėtais būdais siekti sau patogesnio gyvenimo, net jei mums tai ir nepatinka, turėtų būti pripažįstama be jokių išlygų. Kol kas taip nėra.

Šį komentarą skaitykite ir savaitraštyje „15min“. Jį rasite paspaudę čia.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min