Vienas žurnalistas savo internetinių „draugų“ paklausė: ką blogo jums asmeniškai padarė ta barzdota moteris ar vyras su vakarine suknele? Atsakymų buvo daug, tačiau nė vieno argumentuoto.
Marijos žemė ar apsėstoji Austrija – kas geriau?
Conchitos išvaizda ypatingai šokiravo moteris, paprastai gėjus laikančias geriausiomis draugėmis. Jos nejuokais puolė į neviltį – barzdos taip lengvai neužsiauginsi – o ji, akivaizdu, garantuotai sulaukė daugiau dėmesio, nei dailūs lenkaičių kūnai.
Vyrai, kaip visada, pasispjaudė, nusikeikė ir ant žurnalų moterims pradėjo piešti barzdas. Prisiminė, kad vaikystėje dažnai taip darė. Atsirado tokių, kurie kūrė „Facebook“ puslapius su barzdota Lietuvos prezidente.
Iškrypusiai ir ištvirkusiai Austrijai nepavyksta sukrapštyti vienos žmogžudystės 100 tūkst. gyventojų. Lietuvai tenka 8.
Iš Eurovizijos gimė keletas vykusių juokelių. Vyrams – ko nesiskutęs kaip boba. Moterims – mieloji, nuo šiandien nebesiskusk, taip gražiau.
Gal Conchita sutrypė mūsų krikščioniškas moralines vertybes? Mačiau iškalbingą paveikslėlį – dvasingumą ir tradicijas puoselėjančioje Marijos žemėje tūkstančiui gyventojų tenka 13 abortų. 100 tūkstančių – per 8 žmogžudystes.
Iškrypusi ir ištvirkusi Austrija, kuri leidosi atstovaujama barzdotos moters, abortų skaičiuoja trylika kartų mažiau. Žmogžudysčių nepavyksta sukrapštyti net vienos – 0,6. Apie BVP skirtumus nėra nė ko kalbėti. Beje, tie nenaudėliai gyvena aštuoneriais metais ilgiau.
Tą barzdą jau beveik pamiršome, o visi prakeikimai Conchitai, Eurovizijai ir net Europai tiesiog nuslinko į interneto sąvartyną. O ar atsirado daugiau tolerancijos Marijos žemėje? Kiek homofobų pamilo žmones tokius, kokie jie yra?
Nepažįstamų failų baimė
Toleruojame tik tai, ką atpažįstame. Gėjų paradų jau nebijome. Tamsiaodžiai jau nestebina. Tik barzdotos moters iki šiol neteko matyti. Išskyrus kelias močiutes. Kitoje Eurovizijoje su barzda jau nepraeisi. Reikės kažko naujo. Ko? To, kam savo galvoje dar neturime atitikmens, – dar nesukurto failo.
Ką rinkti? Tuos, kurie žada pašalinti pavojus, ar tuos, kurie tų pavojų nemato?
Grįžtame prie klausimo. Minios Conchita pasipiktinusių homofobų neturėjo argumentų. Iš tiesų, fobijos – ne intelekto produktas, todėl bet kokios diskusijos su homofobais yra beprasmiškos. Net šis komentaras nėra skirtas homofobams atvesti į tiesos kelią.
Fobija – emocinis sutrikimas, galvoje nerastas failas. Baimė, neapykanta kaip ir juokas – užkrečiama. Didžiausios nelaimės pasaulyje kilo iš baimės kurstymo. Skleisdami baimę karjeros laiptais kyla ir politikai. Atidžiai peržiūrėkime rinkimines reklamas. Ne viena jų sėja baimę. Lietuva pavojuje! Ar dėl to turime eiti balsuoti? Ką rinkti? Tuos, kurie žada pašalinti pavojus, ar tuos, kurie tų pavojų nemato?
Daugiausia, ką galime padaryti – neleisti baimei ar fobijai plisti toliau. Kaip? Labai aiškiai savęs paklausdami, ką blogo man padarė rusas, lenkas, žydas ar Conchita.
Patriotizmo klasta
Jei vis tik radote argumentų prieš kitas tautas, ar kitokios orientacijos atstovus, vadinasi, esate homofobas. Su Lietuva save tapatinantis homofobas yra ne kas kitas, o nacistas.
Jei vis tik radote argumentų prieš kitas tautas, ar kitokios orientacijos atstovus, vadinasi, esate homofobas.
Homofobų patriotų Lietuva – ta, kurią jie gavo per televizorių, o ne vaikystėje bėgiodami basi po pievas.
Kai ant žemės nukrenta Lietuvos vėliava, tokio patrioto širdis pasrūva krauju. Kaltininkas gali tuoj pat gauti į snukį – tam argumentų jau pakanka. Gal panašiai prasidėjo pjautynės ir Ukrainoje, nes nacistas pateisintų pralietą tautos priešo kraują.
Jei patriotas geria alkoholį, jis turėtų rimtai nusivilti savimi ir tauta, nes, paskutiniais duomenimis, MES išgeriame daugiau už rusus.
Jei patriotas negeria, jam vis tiek turėtų būti labai gėda dėl taip žemai puolusios Lietuvos. Patriotai – taurelę šalin! Jei negalite negerti dėl savo žmonų ar vaikų, tai negerkit dėl Lietuvos.
Pasakoms apie „kitokius“ dar nesubrendome?
Klastingasis patriotizmas įsimaišė ir į pasakų lobynus. Viena moteris parašė krūvą pasakų apie toleranciją kitokiems: romams, juodaodžiams, neįgaliesiems, homoseksualams.
Man patinka ir liaudies muzika, tačiau aš dėl to nevadinu metalistų ar roko mėgėjų kvailiais.
Pasakaitės visai patiko vienai kūrybinei komisijai, kuri palaimino leidybą. Tačiau buvo sukurta kita komisija iš politikų, kurių sprendimas pakvipo homofobija. Anot politikų, pasakų apie toleranciją knygai „Gintarinė širdis“ Lietuva dar nepasirengusi.
Leidinį galima lengvai rasti internete. Perskaičiau. Nesužavėjo stilius, tačiau tai tik mano nuomonė, kuri neturi nieko bendro su tiesa, o tuo labiau cenzūra. Man nepatinka ir meksikiečių serialai, tačiau aš jų nesiekiu uždrausti.
Didžiausią pamoką gavau iš cenzūros delną uždėjusios komisijos. Supratau, kad tauta yra labiau subrendusi, nei mūsų politikai. Tauta puikiai sugyvena su kaimynais gėjais. Dievina juodaodžius mūsų krepšinio komandose. Žavisi kitataučių kultūra. Domisi įvairiausiomis religijomis. Nemažai tautiečių jau pažino tai, kas anksčiau būdavo svetima. Tik pažinimas slopina nesąmoningas baimes.
