Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 4d. 19:07

Tomas Viluckas: Vertas užmokesčio darbininkas

Tomas Viluckas Pasklidus žiniai, kad popiežius Pranciškus praėjusį sekmadienį po vidudienio maldos pranešė, kad spalio 5 dienos konsistorijoje į Kardinolų kolegiją bus priimtas Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ, nevalingai iškyla Šv. Rašto eilutė, teigiantį: „Darbininkas vertas savo užmokesčio“.

Žinoma, tikras evangelijos skelbėjas nesidarbuoja dėl kokio nors atlygio, tačiau gyvenimo dėsnis tvirtina, kad žmogus dosniai dovanojęs save kitiems turi būti įvertintas ir šiame pasaulyje.

Kardinolas yra ne pareigybė ar postas, o titulas, kuriuo apdovanojami iškiliausi Katalikų Bažnyčios dvasininkai. Sunku būtų rasti kitą labiau to vertą dvasininką Lietuvoje. Kaip ir sunku nepastebėti ne vieną simbolį, slypintį šiame popiežiaus Pranciškaus geste.

Tai – išskirtinis įvykis lietuviškoje katalikybėje, nes mūsų šalyje, pirmą kartą jos istorijoje, bus du gyvi kardinolai, buvę dviejų arkivyskupijų – Kauno ir Vilniaus – ganytojais. Būtent jose vykstantys procesai ir suteikia toną visam Lietuvos Katalikų Bažnyčios gyvenimui. Kardinolai Audrys Juozas Bačkis ir S.Tamkevičius yra tikri XX a. mūsų katalikybės simboliai.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Sigitas Tamkevičius
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Sigitas Tamkevičius

A.J.Bačkis – išeivijoje veikusios Bažnyčios atstovas. Bažnyčios, kuri stiprino nuo raudonojo tvano išsigelbėjusių lietuvių dvasią, Bažnyčios, kuri puoselėjo intelektinius tautos turtus, Bažnyčios, kuri įsiliejo į Visuotinės Bažnyčios ritmą. Ši Bažnyčia veikliai prisidėjo prie naujos gyvybės įkvėpimo persekiojimų nualintai Lietuvos Bažnyčiai.

S.Tamkevičius – kankinių Bažnyčios simbolis. Bažnyčios, kuri nepasidavė, aukojosi, brangino krikščionišką tikėjimą, Bažnyčios, kuri klaupėsi tik prieš savo Kūrėją, Bažnyčios, kuri neišsiginė savo esmės.

Purpuro spalvos rūbai, kuriuos dėvi kardinolai, simbolizuoja kraują ir nesąlyginį pasirengimą prireikus jį pralieti vardan Kristaus ir tikėjimo. Kas jau kas, bet kardinolas Sigitas tam buvo pasirengęs visą gyvenimą: kai slapta mokė vaikus tikėjimo tiesų, kai gynė sąžinės laisvę, kai steigė „Kroniką“ ir buvo izoliuotas lageriuose. Kardinolo regalijos taps tik savotišku antspaudu tiems principams, kuriais S.Tamkevičius vadovavosi visą gyvenimą.

Purpuro spalvos rūbai, kuriuos dėvi kardinolai, simbolizuoja kraują ir nesąlyginį pasirengimą prireikus jį pralieti vardan Kristaus ir tikėjimo. Kas jau kas, bet kardinolas Sigitas tam buvo pasirengęs visą gyvenimą.

Viena žodžio „kardinolas“ reikšmių yra duris prilaikantis vyris (lotyniškas žodis cardo reiškia durų ar langų vyrį). Būdamas Kauno arkivyskupu S.Tamkevičius tvirtai prilaikė plačiai atvertas Bažnyčios duris. Jo vadovaujamoje diecezijoje buvo sudarytos sąlygos pasauliečiams įsilieti į Bažnyčios struktūras, vystoma evangelizacinė misija, šeimų judėjimai, stiprėjo katalikiška žiniasklaida, atsirado vedusiųjų vyrų diakonatas. Tai – tik keletas požymių, liudijančių veiklią naujojo kardinolo tarnystę.

Šis veiklumas niekur nedingo ir pasitraukus iš Kauno arkivyskupo pareigų. Jis – kassavaitę skelbia savo homilijas šalies žiniasklaidoje, veda rekolekcijas, aktyviai dalyvauja socialiniuose tinkluose. Dabarties Lietuvoje yra tokia tendencija, kad iškilius žmones puolame liaupsinti po jų mirties. Popiežiaus sprendimas mums aiškiai parodo, kad šiais visuotinės autoriteto krizės laikais tarp mūsų yra tikras autoritetas. Tik, ar mes jo balsą girdime?

Kaip tikėjimo išsaugojimas buvo pagrindinė abiejų mūsų kardinolų atstovaujamos Bažnyčios užduotis, taip ji bus rimtas iššūkis ir mūsų naujai vyskupų kartai.

Žinoma, naujojo kardinolo vaidmuo naujausioje Lietuvos Bažnyčios istorijoje laukia ateities kartų istorikų įvertinimo. Tačiau vienas didžiausių jo pastarųjų dešimtmečių veiklos Bažnyčios gyvenime vaisingumų, kad subrendo jo įkvėpta ir padrąsinta, Atgimimo laikais pabudusi karta, kuri imasi atsakomybės tiek Bažnyčioje, tiek visuomenėje.

Taip pat šis Šv. Tėvo sprendimas reiškia, kad kuomet iškils Lietuvoje kito kardinolo asmuo, yra neapibrėžtos ateities klausimas, nes Kauno ir Vilniaus metropolijų arkivyskupai tiesiogiai nepaveldi kardinolo titulo.

Kaip tikėjimo išsaugojimas buvo pagrindinė abiejų mūsų kardinolų atstovaujamos Bažnyčios užduotis, taip ji bus rimtas iššūkis ir mūsų naujai vyskupų kartai (drauge su jais ir visai bažnytinei bendruomenei) – sekuliarizacijos cunamio akivaizdoje tikėjimą perduoti kaip žmogui pamatinę vertybę. Ši užduotis Bažnyčiai iškyla visais laikais, tik sąlygos skirtingos. Ir kiek ji savo žmogiškais ištekliais sugeba atsiverti dieviškai galiai, tiek ji sėkmingai su šia užduotimi susidoroja.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

03:39
01:19
00:58

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min