Išnyko ir rimtesni, ir paprastesni stadionai. Seimo pastatas stovi buvusio Jaunimo stadiono vietoje. Kuro aparatūros stadiono vietoje – gyvenamųjų namų kvartalas. Taip pat, kaip ir buvusiame Šiaurės miestelio stadione. Vietoj planuotų futbolo aikščių prie „Sportimos“ arenos atsirado teniso kortai. Bet tai – nors sportinės paskirties objektas.
Tie, kas žaidė futbolą Vilniuje ir Vilniaus krašte, neduos man sumeluoti, kiek raiščių, sausgyslių, raumenų, meniskų ir kitų sunkiai pakeičiamų žmogaus kūno dalių yra palikta šio krašto futbolo aikščių duobėse. Džiaugtis dirbtinėmis dangomis irgi nematau reikalo – jos tikrai nepailgina eksploatacinių futbolininkų savybių. Nes tokios sąlygos futbolui tik įrodo, kad į žmogų žiūrima kaip į daiktą, kuris gali susitrinti ir anksčiau nustatyto garantinio termino.
Kam tie stadionai? Geriau gėrėkimės islandų kovingumu ir iššūkiais prieš elitines Europos rinktines. Nes toje šalyje prie poliarinio rato yra stadionai. Puikų stadioną su tikra žole mačiau net už poliarinio rato Norvegijoje. Puikus nacionalinis stadionas stovi vienoje skurdžiausių pasaulio valstybių Mauritanijoje. Tiesiog Sacharoje. Asfalto ir šaligatvių sostinės Nuakšoto gatvėse nebuvo, o stadionas – buvo ir tebėra. Net Peru aukštikalnėse, kur sunku užsirišti batą dėl reto oro, yra futbolo aikštės. Lietuva šiame kontekste atrodo apgailėtinai, o Vilnius tarp Europos sostinių gėdingai garsėja kaip miestas be stadiono. Panašiai turėtų atrodyti alaus baras be tualeto bet kuriame Europos senamiestyje.
Panašiai turėtų atrodyti alaus baras be tualeto bet kuriame Europos senamiestyje.
1924-25 metais Stepono Dariaus iniciatyva Ąžuolyno stadionas (dabar jo vietoje – S.Dariaus ir S.Girėno stadionas) buvo pastatytas paskelbus savanoriškas rinkliavas ir talkas. Gal žmonės sąmoningesni buvo? Ir mūsų laikais Nacionalinio stadiono statyba Vilniuje virto nebe anekdotu, o apgailėtina valdžios parodija. Ilgiau Lietuvoje statydavo tik bažnyčias viduramžiais. Ir tai ne visas. Kas gali paneigti, kad visos partijos laiko viena kitą už apynasrio, kad tik kam nors neatitektų nacionalinio stadiono statyba? Juk ten tokios sąmatos! Užteks ir sau, ir anūkams.
Amsterdamo „Ajax“ klubas žaisdavo „De Meer“ stadione miesto centre. Kai stadionas tapo per mažas, klubas persikėlė žaisti į naują miesto pastatytą „Amsterdam“ areną. Tada senasis stadionas buvo parduotas, ir jo vietoje pastatyti gyvenamieji namai. Visi tiltai „De Meer“ kvartale pavadinti legendinių futbolininkų vardais. Pagal šią schemą laimėjo visi: ir miesto bendruomenė, ir klubas, ir nekilnojamojo turto vystytojai, ir, galų gale, liko „De Meer“ istorija.
Mums neliks istorijos. Be jos nebus ateities. Kol kas tik futbolo.
