Dabar populiaru
Publikuota: 2014 vasario 16d. 12:58

Vytautas Plečkaitis: Ar vėl lenkai puola Lietuvą?

Vytautas Plečkaitis Neseniai Lenkijos premjeras, istorikas pagal išsilavinimą, Donaldas Tuskas į svečius su vizitu pakvietė mūsų premjerą Algirdą Butkevičių. Pastarasis mielai sutiko aplankyti mums draugišką ES ir NATO šalį. Derybose, be mums svarbių energetinių, susisiekimo ir kitų ekonominių projektų, per Lenkiją vedančių į Vakarus, lenkai, be abejonės, iškels ir lenkų tautinės mažumos Lietuvoje problemas.

Žinoma,  galėtų to ir nedaryti. Tačiau Lenkijoje kitais metais vyks Seimo rinkimai ir lenkų tautinių mažumų reikalai, ypač kaimyninėje Lietuvoje, taip pat atsidurs darbotvarkėje, nes dabar opozicijoje esanti dešinioji partija „Teisė ir teisingumas“ pagal apklausas pirmauja ir yra nusiteikusi to nepalikti ramybėje.

Į Lenkijos premjero priekaištus, kad iki šiol lenkai Lietuvoje negali savo pavardžių rašyti gimtąja kalba, naudojant „w“ ir kitas lotyniškas raides, o  Lenkijoje lietuviai taip daryti turi teisę, Lietuva galės  atsikirsti, kad mūsų įstatymai to neleidžia.

Tačiau mums tuomet pasakys, kad valdančioji koalicija turi konstitucinę daugumą ir įstatymus galima pakeisti. O kai D.Tuskas Lietuvos premjerui primins, kad vienam vargšui lenkui išrašėm 43 tūkst. Lt. baudą už tai, kad šalia lietuviško gatvės pavadinimo vietovėse, kur lenkai sudaro gyventojų daugumą, kabo lenkiški pavadinimai dar nuo 2010 metų, kai dar galiojo kiti įstatymai, mūsų premjeras, matyt, pasakys, kad mūsų teismai yra nepriklausomi.

Tai bus tiesa, bet ši tiesa Lenkijos neįtikins.

Daugelyje ES šalių ten, kur tautinės mažumos sudaro kompaktišką daugumą, pavyzdžiui, vengrų gyvenamuose rajonuose Rumunijoje, itališkame Tirolyje ar sorbų gyvenamame miestelyje Vokietijoje Baucene, kurio sorbiškas pavadinimas Budyšinas rašomas po vokišku pavadinimu net angliškuose ir vokiškuose žemėlapiuose, užrašai tautinių mažumų kalba yra tapę geranoriškumo norma.

Taip pat ir atrakcija turistams bei, žinoma, pagarba nuo seno ten gyvenantiems žmonėms, kalbantiems savo kalba ar dialektu, turintiems savo tradicijas.

Lietuvos lenkų dauguma yra karštai tikintys katalikai. Neatsitiktinai mūsų lietuvių kunigai Vilniuje kur kas mieliau darbuojasi tose parapijose, kur gyvena lenkai, nes jų į Mišias ateina kur kas daugiau nei lietuvių ir Bažnyčiai jie aukoja kur kas mieliau, nei lietuviai.

Lenkų tautinės mažumos padėtis Lietuvoje tikrai nėra bloga, ir tai visi žino. Tačiau ji gali būti ir geresnė. Mano galva, Lietuvos interesas būtų ją dar labiau  pagerinti.

Mūsų radikalai, nuolat mus gąsdinantys V.Tomaševkio partija,  nėra suinteresuoti gerinti Lietuvos ir Lenkijos santykių, nes dėl visų blogybių kaltina tik jį ir apskritai visus Lietuvos lenkus.

Tai liudija anekdotiškas kreipimasis į kairiojo centro koaliciją, kad blogiečius lenkus reikėtų pašalinti iš valdančiosios koalicijos.

Kodėl dešinieji veikėjai anksčiau nesikreipė į buvusią valdžią, į savo bendraminčius, kai jie buvo daugumoje ir su „nepaklusniais lenkais“, ko gero, būtų mielai susitvarkę, o kreipiasi į tuos, už kuriuos jie tikrai nebalsavo? Žinoma, radikalai spaudė ir A.Kubilių, kuris tautininkus buvo priėmęs net į savo partiją, nors buvo akivaizdu, kad, pasirišęs akmenį po kaklu, lenkų tautinės mažumos reikalų neišspręsi ir pozityvių sprendimų nepriimsi.

Lenkų tautinės mažumos padėtis Lietuvoje tikrai nėra bloga, ir tai visi žino. Tačiau ji gali būti ir geresnė. Mano galva, Lietuvos interesas būtų ją dar labiau  pagerinti, nepaisant  LLRA vadovų kai kurių radikalių ir neetiškų žingsnių, kurie, matyt, daromi specialiai, norint sutelkti prieš rinkimus savo elektoratą.

Geriausia būtų į tai nekreipti dėmesio ir dirbti konkretų darbą su tautinėmis mažumomis. Tačiau tam reikia laiko, energijos ir geranoriškai nusiteikusių žmonių.

Lietuviai kaip vyraujanti savo valstybėje tauta, kuriai tikrai negresia polonizacija ar lenkų kultūros dominavimas, atvirkščiai, jos galėtų būti daugiau ir nuo to mes tik išloštume, galėtų elgtis valstybiškiau ir toliaregiškiau.

Tam reikia visai nedaug: leisti šalia lietuvių valstybinės kalbos iškabinti lenteles lenkų kalba ten, kur lenkai gyvena kompaktiškai, kur jų yra dauguma ir suteikti jiems galimybę rašyti pavardes savo kalba lotyniška abėcėle.

Įtampa reikalinga tik lietuvių  ir lenkų radikalams Lietuvoje ir Lenkijoje, nežinantiems ir nenorintiems žinoti, kad yra kompromiso kultūra, kad nebūtina vienai pusei laimėti, o kitai pralaimėti, nes galima susitarti.  

Ženkime bent vieną žingsnį ir tai bus jau pažanga, bus parodytas mūsų geranoriškumas, kuris daug reiškia tiek mažinant įtampą šalies viduje, tiek gerinant tarpvalstybinius santykius su Lenkija.

Aš būčiau asmeniškai už tai, kad mes patys savo jėgomis nuleistume  garą ir pašalintume nereikalingą įtampą tarp lietuvių ir lenkų mažumos Lietuvoje.

Įtampa reikalinga tik lietuvių  ir lenkų  radikalams Lietuvoje ir Lenkijoje, nežinantiems ir nenorintiems žinoti, kad yra kompromiso kultūra, kad nebūtina vienai pusei laimėti, o kitai pralaimėti, nes galima susitarti.  

Lietuvai, kaip solidžiai europinei valstybei, tereikia priimti aiškų įstatymą, šalinantį šias problemas.

Kažin ar buvo geras sumanymas tautinių mažumų įstatymą pavesti rengti LLRA frakcijai Seime. Įstatymo galutinį variantą, mano galva, turėtų perimti rengti Socialdemokratų frakcija, kaip didžiausia koalicijos frakcija, pasitelkdama, žinoma, ir pačius lenkus ir opozicijoje esančius atsakingus politikus, kad galų gale būtų galima rasti optimalų sprendimą Lietuvai, mūsų tautinėms mažumoms ir iš esmės pagerinti santykius su Lenkija ir kartu tęsti Lietuvai reikalingus ekonominius projektus.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min