Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vytautas Plečkaitis: Donaldo Trumpo pamokos Lenkijai ir visai Europai Europoje

Šaltinis: 15min
1
A A

Vytautas Plečkaitis Tuo metu, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo sūnus aiškinasi gimtoje šalyje dėl savo galimų sandorių su Rusija prezidentinės kampanijos metu 2016 m., jo tėvas, Amerikos prezidentas, užbaigia savo europinę kelionę Paryžiuje.

D.Trumpas keliauja kartu su žmona, žentu, kuris yra ir vyriausias prezidento D.Trumpo patarėjas, ir savo dukra, taip pat užimančia svarbią vietą prezidentinės aplinkos hierarchijoje. Nepotizmas, pasakytų kultūringi europiečiai, bet Amerikai tai tinka. Paryžiuje JAV prezidentas kartu su Prancūzijos prezidentu E.Macronu aptars dvišalius ir tarptautinius klausimus bei dalyvaus kariniame parade, skirtame Prancūzijos nacionalinės šventės liepos 14 d. proga.

„Scanpix“/AP nuotr./Donaldo Trumpo vizitas Prancūzijoje
„Scanpix“/AP nuotr./Donaldo Trumpo vizitas Prancūzijoje

Prieš savaitę pradėjęs kelionę Varšuvoje, Donaldas Trumpas sulaukė Lenkijoje ne tik pagyrų, bet ir kritiško vertinimo, kuris Lietuvoje mažai tebuvo pastebėtas. Kaip rašo įtakingas lenkų dienraštis „Rzeczpospolita“, didelei lenkų daliai JAV prezidentas, nesvarbu kas jis bebūtų, yra „smarkiai mitologizuota asmenybė“. Iš jo tikimasi tiek daug, kaip ir XIX a. pradžioje buvo tikimasi iš jauno Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto, kuris to meto lenkų visuomenės elito manymu, turėjo sugrąžinti Lenkijai didybę, kurią ji turėjo dar Jogailaičių dinastijos laikais. Kai Lenkija kartu su Lietuva (apie Lietuvos svarbą lenkai dažnai linkę nutylėti) buvo viena iš Europos galybių.

JAV prezidentas ne tik kad nepažėrė kritikos Europos Sąjungai, bet net pareiškė, jog „stipri Europa yra Dievo palaima Vakarams ir visam pasauliui.“

Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo, lenkai, paskatinti romantizmo, įtikėjo į Napoleoną ir mitologizavo jį, kaip kovotoją dėl Europos tautų laisvės. Dėl to tūkstančiai jaunų lenkų stojo į Napoleono armijos gretas ir padėjo galvas už Prancūzijos imperatorių mūšiuose dėl jo tikslų įgyvendinimo Rusijos platybėse. Sekdama Adomu Mickevičiumi, lenkų visuomenė, romantiškai ir nekritiškai vertindama savo praeitį ir dabartį, patikėjo, kad lenkų tauta yra ypatinga, teisinga, iki galo ištikima Dievui, niekam nėra padariusi blogo ir tik trokšta būti laisva su kitomis Europos tautomis.

D.Trumpas Varšuvoje pasakė tai, ko dauguma lenkų iš jo tikėjosi: kokia Lenkija yra didi, drąsi ir teisinga. Kitaip sakant, jis pakartojo tas mitologines tiesas, kurios yra užgožusios nemenkos dalies lenkų racionalų mąstymą, rašo dienraštyje Varšuvos Polonistikos universiteto mokslininkas Tomaszas Kowalczukas.

Dabartinės Lenkijos valdžia, vadovaujama J.Kaczynskio, jo aplinka ir jų propaganda vos ne alpo nuo D.Trumpo pagyrų, vadindama jį „mūsų Donaldas“. Nuosaikūs „Teisės ir teisingumo“ kritikai pripažino, kad „buvo malonu“ girdėti tokias pagyras iš JAV prezidento lūpų, bet iš tų kalbų nebūta konkrečių darbų. Dar didesni valdžios kritikai teigė, jog buvo nesmagu žiūrėti į akivaizdžiai demonstruojamą paternalizmą iš vienos pusės ir servilizmą – iš kitos. Būtų sunku įsivaizduoti, kad JAV prezidentas pusę valandos kalbėtų olandams, ispanams ar italams apie jų istoriją. Tai reikštų, kad jis arba negerbia šeimininkų arba nelaiko jų lygiaverčiais partneriais. Bet Lenkijai tai tiko.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas su šeima lankosi Lenkijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas su šeima lankosi Lenkijoje

Lenkų savaitraštis „Polityka“ vertindamas D.Trumpo vizitą, priduria, kad jis nepažadėjo Lenkijai nei daugiau JAV karių Lenkijoje, nei pastovaus jų buvimo šalyje. Anot šio leidinio, D.Trumpo doktrinai tiktų posakis: už saugumą privalu mokėti Jungtinėms Valstijoms. Pirmiausia iš jų, o ne iš ES šalių, perkant ginkluotę ir kitas strategines medžiagas. Toks JAV pasiūlymas tinka Lenkijai, labiausiai proamerikietiškai Europos Sąjungos valstybei, bet netinka ES šalių, pirmiausia Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, karinei pramonei ir jų vyriausybėms.

Kai kurių politikų pasvarstymus padidinti gynybos išlaidas iki 2,5 proc BVP, „Polityka“ pavadino absurdiškais. Deja, tokių politikų netrūksta ir Lietuvoje. Politikai moka ne iš savo kišenės. Nemažai jų net nesuvokia, kad skurdi ir socialiai neteisinga šalis, iš kurios skubama emigruoti, kad ir labai ginkluota, yra pasmerkta pralaimėjimui. Jos niekas nenorės ginti. Todėl politikai turi daryti viską, kad mūsų valstybė išsivaduotų iš skurdo ir būtų maksimaliai sumažinta turtinė nelygybė, o ginklavimasis neperžengtų sveiko proto ribų ir dar labiau nenuskurdintų dalies Lietuvos gyventojų.

Kita vertus, D.Trumpas Varšuvoje pasakė ir tai, kas nelabai patiko dabartiniams euroskeptiškiems lenkų, vengrų ir kai kurių kitų valstybių vadovams. Žinoma, tai nepatiko ir euroskeptikams Lietuvoje, kurie Europos Sąjungą bando vaizduoti kaip buvusią Sovietų Sąjungą. JAV prezidentas ne tik kad nepažėrė kritikos Europos Sąjungai, bet net pareiškė, jog „stipri Europa yra Dievo palaima Vakarams ir visam pasauliui“.

Po tokio įspūdingo – pirmiausia pačiam D.Trumpui – priėmimo Lenkijoje, Hamburge JAV prezidento laukė tūkstančiai demonstrantų, tiek taikių, tiek ir itin radikaliai nusiteikusių, nepatenkintų tuo, kas vysta pasaulyje ir kaip į tuos pokyčius reaguoja didžiausios ir turtingiausios pasaulio valstybės.

G-20, kurį sudaro 19 valstybių ir Europos Sąjunga, viršūnių dalykinius susitikimus užgožė ir sulaukė visuotinio pasaulio žiniasklaidos dėmesio JAV prezidento D.Trumpo susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jis užtruko daugiau kaip dvi valandas ir abiejų valstybių atstovai jį įvertino teigiamai, nors konkrečių ir svarbių sprendimų nebuvo priimta.

O ir tai, kas buvo sutarta tarp JAV ir Rusijos vadovų, nežinia, ar bus įgyvendinta. Juk D.Trumpo Amerikoje laukia jo politikos oponentai ne su gėlių puokštėmis, o su naujais kaltinimais jam pačiam ir jo šeimos nariams. Rusija gali būti patenkinta, nes jos prezidentui netrūko dėmesio. JAV žinių TV kanalas CNN net tiesiogiai transliavo V.Putino spaudos konferenciją iš Hamburgo, žinoma, daugiausia dėmesio skyręs demonstrantams ir jų muštynėms su policija bei savo prezidentui.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo susitikimas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo susitikimas

Vis dėlto, prisimenant išmintingą posakį, kad geriau derėtis, nei kariauti, JAV ir Rusijos valstybių susitikimas turėtų būti vertinamas teigiamai. Nes, ko gero, kilus karui tarp didžiųjų valstybių, kažin ar ant žemės paviršiaus liktų didesnė dalis Europos.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel G-20 susitikime pasirodė kaip sumani šeimininkė. Ko gero, pakėlusi dar labiau savo reitingus prieš rugsėjį vyksiančius parlamento rinkimus. Ji kartu su Hamburgo valdžia pažadėjo atlyginti visiems nukentėjusiems nuo radikalų riaušių ir pakvietė visus policininkus, saugojusius tvarką Hamburge G-20 susitikimo metu, ir jų artimuosius į nemokamą koncertą moderniai įrengtoje filharmonijoje ant Elbės upės kranto, kur Ludwigo van Beethoveno 9-osios simfonijos prieš keletą dienų klausė Vokietijos ir pasaulio politinis elitas.

Europa po JAV prezidento D.Trumpo vizito nepasikeitė. Jis nepasakė nieko naujo, ko nebuvo sakęs anksčiau. Tačiau, atrodo, jis tapo labiau proeuropietiškas. Todėl teikia vilčių, kad santykiai tarp JAV ir Europos Sąjungos nebus tokie blogi, kaip buvo pranašauta. Nepaisant to, kad ES šalių ir JAV interesai labai skirtingi.

TAIP PAT SKAITYKITE: Vytautas Plečkaitis: Kuo grįsta Donaldo Trumpo meilė Lenkijai?

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min