TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vytautas Plečkaitis: Futbolas, diplomatija ir karas Ukrainoje

Šaltinis: 15min
0
A A

Vytautas Plečkaitis Tuo metu, kai vyko Pasaulio futbolo čempionato finalas tarp Argentinos ir Vokietijos, VIP tribūnose šalia FIFA prezidento, šveicaro J.S.Blatterio iš vienos pusės sėdėjo Vokietijos kanclerė A.Merkel, o iš kitos – Rusijos prezidentas V.Putinas. Vėliau Brazilijos prezidentė D.Rosseff, sėdėjusi šalia A.Merkel, užleido savo vietą V.Putinui, kuris atsidūrė šalia vokiečių kanclerės.

Kaip pastebėjo vokiečių dienraštis „Frankfurter Allgemeine“, jie kalbėjosi be vertėjo. Anot A.Merkel, Rusijos prezidentas kalba vokiškai šiek tiek geriau nei ji rusiškai.

Apie ką jie kalbėjo, gali pasakyti tik apačioje sėdėjęs ir pokalbio atidžiai klausęsis Vengrijos premjeras V.Orbanas, tikriausiai, mokantis rusų kalbą ir savo politiką pasukęs Rusijos kryptimi.

Kaip pastebėjo vokiečių  dienraštis „Frankfurter Allgemeine“, jie kalbėjosi be vertėjo. Anot A.Merkel, Rusijos prezidentas kalba vokiškai šiek tiek geriau nei ji rusiškai.

Tuo, matyt, turėtų susirūpinti provincialus ir tariamą principingumą rodantis buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras A.Ažubalis, neseniai ištransliavęs žinią, kad neis į Prancūzijos ambasados rengiamą priėmimą.

Tikrai didelis nuostolis! Liks neišgertas vienas prancūziško vyno „Bordeaux“ butelis. Vengrijos ambasadai, matyt, gresia tokia pat nuobauda – liks neišgertas „Tokaj“ butelis.

Gražus, kupinas įtampos, gal kai kada net per šiurkštus futbolas finale daugeliui sirgalių visame pasaulyje paliks tik gerus prisiminimus. Komandos buvo vertos viena kitos, bet vokiečių 22 metų puolėjas M.Goetze, gražiu smūgiu įmušęs lemiamą  įvartį, įrodė, kad jis ir jo komanda šiame čempionate buvo geresnė už geriausią čempionato žaidėją L.Messi ir Argentinos vienuolikę.

Vokietija nugalėjo pelnytai, nes ji buvo stipriausia, o jos treneris J.Lowas – geriausias  futbolo architektas, suprojektavęs pasaulio čempionų pergalę.

Tačiau jei vokiečių futbolo stiprybe abejoti netenka, tai Vokietijos diplomatijos pergalėmis kol kas vokiečiai ir visa Europos Sąjunga pasigirti negali. Nors vokiečių pastangos diplomatinėmis priemonėmis spręsti Rusijos ir Ukrainos konfliktą ir sustabdyti karo veiksmus ir yra labai aktyvios.

Vokietijos kanclerė to siekia ir dažnais telefonų skambučiais V.Putinui, ir tokiais susitikimais, kaip Brazilijoje, kad įtikintų Maskvą sumažinti apetitą.

Tačiau rezultatų nematyti. Rusija tik dar labiau didina karo eskalavimą. Atrodo, kad Rusija nėra nusiteikusi tarptautiniuose santykiuose laikytis civilizuotų bendravimo normų. Galbūt Maskva ir neįves savo reguliarios kariuomenės į Ukrainą, nors garantijų ir nėra, kad nesulauktų didesnių sankcijų, bet toliau gilins ir skatins karo veiksmus prieš Ukrainą.

Netiesioginis kišimasis nesulaukia nei didesnio Vakarų dėmesio, nei juolab pasmerkimo, o tuo labiau sankcijų. Galima sakyti, kad tokia situacija tenkina tiek Rusiją, tiek Vakarus. Tačiau tai netenkina Ukrainos.

Netiesioginis kišimasis nesulaukia nei didesnio Vakarų dėmesio, nei juolab pasmerkimo, o tuo labiau sankcijų. Galima sakyti, kad tokia situacija tenkina tiek Rusiją, tiek Vakarus.

Tačiau tai netenkina Ukrainos, kuri kiekvieną dieną  netenka žmonių gyvybių ir patiria milžiniškus nuostolius dėl griaunamos infrastruktūros, susprogdintų geležinkelių, oro uostų ir gamyklų. Karo su teroristais nuostoliai yra skaičiuojami milijardais grivinų. 

Diplomatinėmis pergalėmis negali pasigirti ir Rusija, pralaimėjusi Jungtinėse Tautose balsavimą dėl Krymo okupacijos ir, nepaisant milžiniškų propagandinių pastangų bei finansinių išteklių, kol kas negalinti įtikinti nei Europos, nei Amerikos, nei net Kinijos dėl savo politikos teisingumo Ukrainoje.

Žinoma, išimčių yra ir jų bus. Pasaulis sudėtingas ir margas. Jis nepripažįsta nei vienos tiesos, nei vieno vado. Neatsitiktinai V.Putinas išsiruošė į Pietų Ameriką ieškoti sąjungininkų tarp buvusių SSRS satelitų, tokių kaip Nikaragva ar Kuba.

Atskirų šalių interesai, materialinė nauda politikoje visada vaidina svarbų vaidmenį. Tačiau Rusija, lengvai paėmusi Krymą ir sukėlusi tokią pat euforiją savoje šalyje, kaip A.Hitlerio Vokietija, prijungusi Austriją ir be šūvio užėmusi Čekoslovakiją bei Klaipėdos kraštą, parodė pasauliui, kad tokia šalimi ir tokiais jos vadais pasitikėti negalima.

Kol A.Merkel su V.Putinu kalbėjosi Brazilijoje ir Vokietijos kanclerė bandė įtikinti rusų vadą suvaldyti Rusijos pasiųstus į Ukrainą teroristus, kuriuos remia Rusijos kariuomenė, karas Ukrainoje dar labiau išsiplėtė.

Nežinia kieno – ar teroristų provokatorių, ar ukrainiečių karių per klaidą paleistos granatos Rusijos pusėje užmušė rusų valstietį ir dar dvi moteris sužeidė. Rusija pagrasino Ukrainai atsakysianti tiksliais smūgiais į Ukrainos armijos taikinius. Kitą dieną numuštas Ukrainos lėktuvas. Ukrainiečių duomenimis, į lėktuvą šauta iš Rusijos teritorijos.

P.Porošenka dėl suintensyvėjusių karo veiksmų pietryčių Ukrainoje atsisakė atvykti ir susitikti su V.Putinu. Kaip pastebėjo lenkų  „Rzeczpospolita“, ir teisingai padarė.

Į Pasaulio čempionato finalą buvo pakviestas atvykti ir Ukrainos prezidentas P.Porošenka. Tuo ypač rūpinosi kanclerė A.Merkel, tikėdamasi, kad dialogas tarp Rusijos ir Ukrainos prezidentų padės suartinti pozicijas.

Tačiau P.Porošenka dėl suintensyvėjusių karo veiksmų pietryčių Ukrainoje atsisakė atvykti ir susitikti su V.Putinu. Kaip pastebėjo lenkų  „Rzeczpospolita“, ir teisingai padarė. Nes V.Putino politika Ukrainos atžvilgiu, nepaisant Vakarų sankcijų, nepasikeitė. Rusija ir toliau skatina teroristų veiklą, kurioje, kaip pareiškė Ukrainos prezidentas, dalyvauja ir Rusijos armijos karininkai.

Rusija suinteresuota, kad Luhansko ir Donecko srityse nuolat vyktų kovos, o Vakarams būtų nuolat primenama, jog Ukraina nesugeba susitvarkyti savo teritorijoje, kad ji nėra tinkama kandidatė į ES, kad yra būtina Ukrainą federalizuoti ir padaryti ją tiesiogiai arba per oligarchus priklausomą nuo Rusijos.

Toks yra Rusijos tikslas ir to ji nuosekliai siekia.

Kol kas Rusijos agresijoje galima įžvelgti ir vieną didelį pliusą. Kovose su Rusijos samdiniais gimsta Ukrainos tauta, suvokianti savo valstybės interesus ir pasirengusi juos ginti visomis jėgomis. Ta kova bus ilga ir sunki.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min