Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vytautas Plečkaitis: Sankcijos nubaus Rusiją, bet ar sustabdys V.Putiną?

Šaltinis: 15min
0
A A

Vytautas Plečkaitis Pagaliau įvestos tikrai rimtos ES ir JAV sankcijos Rusijai. Jos įvestos trims mėnesiams, žinant, kad sankcijos turės ir grįžtamąjį poveikį ES šalims. Skaudžiausiosos jos, matyt, bus Vokietijai. Numatomas nuostolis vokiečių ekonomikai, anot “Die Welt”, sudarys 1,3 proc. šalies BVP. Rimtų nuostolių patirs Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir kitų ES šalių ekonomikos.

Vokiečių ekspertai prognozuoja euro vertės mažėjimą ir Vokietijos akcijų kurso kritmą, kuris jau pasijuto praėjusios savaitės pabaigoje. JAV nuostoliai bus nedideli, nes jos prekybos apimtys su Rusija  yra  dešimt kartų mažesnės  nei visos ES.

Nepaisant galimų ES šalių nuostolių, sankcijos priimtos, siekiant parodyti ES vienybę prieš Rusijos diktatorių V.Putiną, kuris nevykdė savo pažadų ir toliau eskaluoja karą pietryčių Ukrainoje. Naujų sankcijų įvedimas, galima sakyti, yra reikalingos daugiau pačiai Europos Sąjungai, parodant pirmiausia Rusijos valdžiai, kad ES nėra kažkokia palaida bala ir kad Rusijai nepavyks jos suskaldyti bei priversti žaisti pagal Kremliaus diktuojamas taisykles.

Naujų sankcijų įvedimas, galima sakyti, yra reikalingos daugiau pačiai Europos Sąjungai, parodant pirmiausia Rusijos valdžiai, kad ES nėra kažkokia palaida bala ir kad Rusijai nepavyks jos suskaldyti bei priversti žaisti pagal Kremliaus diktuojamas taisykles.

Sankcijų neišvengiamumu Angela Merkel ir vicekancleris, ekonomikos ministras Sigmaras Gabrielis net sugebėjo įtikinti stambiuosius Vokietijos verslininkus, finansininkus ir bankininkus. 

Lietuvos prezidentei nieko Lietuvoje įtikinėti nereikėjo, todėl  eilinį kartą galėjo pareikšti “urbi et orbi”,  kad sankcijos yra “per mažos ir pavėluotos”.  

Toks tariamai drąsus pareiškimas skamba kaip įžeidimas toms ES šalims, kurios patirs didžiausius nuostolius tuo metu, kai  Lietuvos užsienio reikalų ministerija planuoja apsiriboti vos dviejų,  gal net trijų rusų artistų neįleidimu į šalį, solidarizuojantis su Latvija. Štai kokie mes drąsūs.

Tačiau sankcijų grįžtamą naštą teks, matyt, pajusti ir Lietuvai. Kokią? Prezidentė apie tai dar negalvoja ir nei Lietuvos piliečių, nei verslo neįtikinėja, kad joms reikia ruoštis.

Tuo metu Latvijos ir Estijos vadovai žodžiais nesisvaido. Nevaidina save drąsiausiais, net ir turėdami didesnį už Lietuvą gynybos biudžetą, palyginti su BVP, gerokai anksčiau įsivestą eurą, didesnį atlyginimo vidurkį ir pensijas. Jų prezidentai dirba tyliau, bet rezultatyviau savo krašto gerovės labui.

Žinoma, Rusija turi būti nubausta už tai, kad pažeidžia Ukrainos suverenumą, skatina ir ginkluoja separatistus. Tačiau  lieka atviras klausimas, kuris rūpi visiems atsakingiems Europos politikams. Ar sankcijos parklupdys Rusiją ant kelių ir privers ją gražinti Krymą Ukrainai, sustabdys separatistų rėmimą? Ar Ukrainoje  įsivyraus taika ir ramybė ir ji galės imtis seniai pribrendusių  reformų?

Manau, kad taip naiviai mąstančių politikų nedaug.

ES ir JAV sankcijos suduos dar didesnį smūgį Rusijos finansiniam sektoriui, dar labaiu paskatins kapitalo bėgimą iš šalies, sumažės naujausių technologijų patekimą Rusijos oligarchams, turės ilgalaikių neigiamų pasekmių visai Rusijos ekonomikai. Tačiau V.Putino ir jo aplinkos bei aplinkai tarnaujamčios apsimelavusios iki ausų Rusijos žiniasklaidos šios sankcijos  nesustabdys. Rusai, kaip rėmė Putino politiką, taip ir toliau ją remia.

.Putino ir jo aplinkos bei aplinkai tarnaujamčios apsimelavusios iki ausų Rusijos žiniasklaidos šios sankcijos  nesustabdys.

Nes problema yra ne tiek pats V. Putinas, kiek viso Rusijos elito mentalitetas. Ne viena rusų karta buvo aukėjama šovinistine ir imperialistine dvasia. Panašiai XIX a. buvo auklėjamos visos didžiosios Europos tautos.

Tačiau jei Europoje po karų bei imperijų žlugimo įsigalėjo demokratinis vertybės, sukūrusios dabartinę Europą, tai Sovietų Sąjungoje imperialistinė dvasia, nors ir perdažyta raudonai, buvo nuolat skatinama. Todėl, pavyzdžiui, V.Putino vietą užėmus D.Rogozinui ar bet kuriam Dūmos nariui,  kažin ar galima būtų tikėtis pasikeitimų europėjimo linkme. Valstybės Dūmoje nėra jokios opozicijos, net tokios, kokia buvo, pavyzdžiui, valdant paskutiniam Rusijos carui Nikolajui II.

Tai kas  gali pakeisti dabartinį V.Putino režimą? Tik tokie pat, kaip jis.

Du trečdaliai rusų dėl įvykių Ukrainoje kaltina Vakarus.  Lenkų  žurnalisto, akredituoto Maskvoje, atlikta mini apklausa Maskvos centre tai tik patvirtino. Rusai kol kas sankcijų nejaučia, be to, laiko save labai taikia tauta ir valstybe.

Įvesdami papildomas sankcijas Rusijai, Vakarų vadovai, be kita ko, tikisi  ir V.Putino valdžios susilpnimo, didesnio liberalių sluoksnių pasipiktinimo Putino vykdoma politika, vidutinio rusų sluoksnio išjudinimo. 

Tačiau V.Putino valdžia yra absoliuti, ji prilygsta, o gal net viršija carų valdžią. Skirtumas toks, kad XIX a. antroje pusėje rusų imperatoriai sau pavyzdžiu laikė Vakarų monarchijas. Dabartinės Rusijos vadai ne tik nesilygiuoja į Vakarus, o smerkia ir keikia juos už tariamą supuvimą. Kaip, beje, ir kai kurie lietuviai.

Jokios opozicijos tarp dabartinių Rusijos oligarchų Putinui nėra. Jie dreba  dėl savo verslo ir šeimų, tad, pasitaikius progai, pabėgs į užsienį. Rusijos liberalai kaip niekada silpni ir jokios reikšmingesnės įtakos visuomenėje neturi.

Jokios opozicijos tarp dabartinių Rusijos oligarchų Putinui nėra. Jie dreba  dėl savo verslo ir šeimų, tad, pasitaikius progai, pabėgs į užsienį. Rusijos liberalai kaip niekada silpni ir jokios reikšmingesnės įtakos visuomenėje neturi.

Silpna Rusijos vidurinė klasė džiaugiasi, kad jam leidžiama egzistuoti, galimybe neblogai uždirbti, daryti verslą ir keliauti po pasaulį. Iškylantys šio sluoksnio lyderiai – tokie kaip A.Navalnas, be ceremonijų sodinami į kalėjimą.

Tuo pat metu sankcijos Rusijai jau paskatino vienytis radikaliausias Rusijos jėgas.

Šeštadienį Maskvoje ultranacionalistai, kazokai, konservatyvūs popai ir, atsargos karininkai susirinko į mitingą, kuriame kalbėjo pagarsėjęs rusų šovinizmo ideologas A.Duginas. Jis ir kiti kalbėtojai reikalavo įvesti kariuomenę į Ukrainą ir išelbėti  rusus nuo ukrainiečių Donbase.

Įtakingas Vokietijos Bundestago narys,  socialdemokratas Gernotas Erleris, kuruojantis santykius su Rusija, priešinosi sankcijų sugriežtinimui, aiškindamas, jog griežtos sankcijos paskatins tiesioginį Rusijos įsiveržimą į Ukrainą. Britų žurnalistas  E.Lukasas giria sankcijas, bet jau  ne pirmą kartą gasdina mus, kad rusai užims Baltijos šalis.

Įdomu, kaip tuomet pasielgs Didžioji Britanija? Ar tik paskelbs karą, pasiremdama penktuoju NATO sutarties straipsniu ir išmėtys iš lėktuvų padrąsinančius atsišaukimus priešintis, kaip  padarė 1939 m.rugsėjį, kai Lenkiją užpuolė Hitleris? Tuomet karališkos britų pajėgos neiššovė nė vieno šūvio į vokiečių pusę, kol Vokietija po metų neužėmė Paryžiaus ir ėmė mėtyti ne atsišaukimus, o tikras bombas ant Londono ir kitų Anglijos miestų.

Gal tikrai atsidūrėme ant Trečiojo pasaulinio karo slenksčio?  Karai neretai prasideda, kai žmonės jų nelaukia ir jiems nesiruošia. Vis dėlto, nesu toks pesimistas kaip E.Lukasas ir manau, kad šį kartą, jei taip įvyktų, kaip jis pranašauja, britai savo pareigą atliktų garbingai. Nors kur kas būtų geriau ir saugiau turėti ne pažadus, o realias NATO bazes Lietuvoje.

Tuomet tikrai nekiltų pagundų jokiam agresoriui.

 

 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min