Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 10 04, 11:00

Lietuva ruošiasi apgyvendinti daugiau nuo karo bėgančių ukrainiečių

Nors šiuo metu nuo karo bėgančių ukrainiečių srautai yra gerokai sumažėję, neatmetama galimybė, kad po mobilizacijos paskelbimo Rusijoje ir atšalus orams ieškančiųjų prieglobsčio skaičius gali išaugti. Lietuvos savivaldybės ir ministerijos stengiasi užtikrinti, kad apgyvendinimo vietų netrūktų, tačiau norint tinkamai apgyvendinti ukrainiečius prireiks papildomų investicijų.
Ukrainos karo pabėgėliai kerta Lenkijos Ukrainos sieną Medykos pasienio punkte
Ukrainos karo pabėgėliai / Pauliaus Peleckio / 15min nuotr.

Padidėję srautai kol kas nėra pastebimi, tačiau neatmetama galimybė, kad jie greitu metu gali išaugti.

„Kol kas tokio naujo srauto nematome, bet matome valstybės pastangas, stebime situaciją Ukrainoje ir Rusijos veiksmus“, ­– teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Ar prireiks atidaryti daugiau centrų, priklausys nuo situacijos Ukrainoje. Šiuo metu, atsižvelgiant į sumažėjusius pabėgėlių srautus, Lietuvoje yra likęs tik vienas veikiantis ukrainiečių registracijos centras Alytuje. Vidaus reikalų ministerija teigia, kad šiuo metu jo užtenka.

„Valstybės institucijų sprendimai dėl registracijos centrų atnaujinimo priklausys nuo besiklostančios situacijos Ukrainoje. Būtent dėl šiuo metu pasikeitusios situacijos liko tik vienas toks registracijos centras Lietuvoje“, – 15min teigė Vidaus reikalų ministerijos atstovas Mindaugas Bajarūnas.

Vidaus reikalų (VRM) ir socialinės apsaugos ir darbo (SADM) ministerijose yra modeliuojami įvairūs galimi scenarijai.

„Šiuo metu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija modeliuojami įvairūs scenarijai. Taip pat ir dėl didesnio atvykstančiųjų ukrainiečių srauto, nors realių indikacijų apie pabėgėlių srauto padidėjimą neturime“, – teigė M.Bajarūnas.

Ruošiamasi galimam padidėjusiam ukrainiečių srautui

SADM teigimu, nuo karo pradžios Ukrainoje apgyvendinimo vietos karo pabėgėliams yra nuolat ruošiamos.

„Ieškoma tinkamų patalpų ukrainiečiams. Patalpų pritaikymo procese glaudžiai bendradarbiaujama su savivaldybėmis, valstybės institucijomis bei NVO“, – 15min teigė SADM komunikacijos skyriaus atstovai.

Padidėjus nuo karo bėgančių ukrainiečių srautui, ministerija yra pasiruošusi apgyvendinimui panaudoti uždaras mokyklas ir kitas didesnes erdves.

„Šiuo metu rengiamasi galimam karo pabėgėlių srautui masinio apgyvendinimo vietose, t. y. uždarytose mokyklose ar kitose didesnėse erdvėse. Tikėtina, kad atvykstančių ukrainiečių skaičius gali padidėti prasidedant šalčiams, nes karo zonose yra sugriauta infrastruktūra“, – teigė SADM atstovai.

Pasak ministerijos, tokių patalpų paruošimas apgyvendinimui užtruktų tiek, kiek laiko reikia įsigyti baldams ir parengti infrastruktūrą.

Laisvų apgyvendinimo vietų ukrainiečiams šiuo metu vis dar yra visose Lietuvos savivaldybėse.

„Šiuo metu Lietuvoje jau gyvena 62 445 ukrainiečiai karo pabėgėliai, savivaldybėse liko dar 1722 tinkamos ir laisvos vietos“, – sakė SADM atstovai.

Tinkamų gyvenimui vietų skaičius mažėja

Nors naujų būstų yra ieškoma nuolatos, randama vis mažiau tinkamų apgyvendinimui vietų, kurios pabėgėliams būtų patrauklios.

„Naujų apgyvendinimo vietų yra nuolat ieškoma. Dalis karo pabėgėlių iš Ukrainos jau gyvena bendrabučiuose ir mokyklose. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuva, kaip ir kitos valstybės narės, susiduria su pagrindine problema kalbant apie karo pabėgėlių priėmimą – visų valstybių, taip pat ir Lietuvos, resursai yra labai riboti. Lietuva ieško galimybių apgyvendinti pasitelkdama savo vidinius resursus. Ukrainiečiams gyventi randamos vietos jau nebėra tokios patrauklios, kaip buvo apgyvendinama prieš 4–5 mėnesius“, – teigė SADM atstovai.

Pirmiausia yra stengiamasi rasti tokias apgyvendinimui tinkamas vietas, kurios pareikalautų mažiausiai investicijų ir būtų tinkamos apgyvendinti žmonėms.

„Prioritetas yra teikiamas toms apgyvendinimo vietoms, kurios nereikalauja didelių investicijų, tai yra tokioms, kurias apstačius reikiamais baldais galėtų būti apgyvendinami žmonės. Viskas remiasi į biudžeto lėšas. Bus stengiamasi atliepti nuo karo bėgančių žmonių būtinus poreikius, suteikti prieglobstį ir saugią aplinką“, – teigė SADM.

Apgyvendinimui reikės papildomų investicijų

Norint tinkamai apgyvendinti daugiau ukrainiečių, gali prireikti papildomų investicijų, nes kai kuriose savivaldybėse likusios patalpos šiuo metu nėra tinkamos apgyvendinimui.

„Daugumos merų atsakymas toks centrinei valdžiai: taip, turime kaime x mokyklą, taip, ji stovi, neplanuojam šildyti, neplanuojam jos šiais metais eksploatuot, bet jei norite kaip valstybė priimti, norite, kad mes gebėtume priimti tinkamai, reikia įjungti šildymo sistemą, ką nors padaryti. Daugelis merų pasako, kad jei yra laisvos patapos, reikia kažkokių einamųjų investicijų. Nenorime taip savotiškai priimti į palapinę, tai yra be patogumų, be karšto vandens“, – pasakojo LSA prezidentas M.Sinkevičius.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Mindaugas Sinkevičius
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Mindaugas Sinkevičius

Jis mano, kad šiuo atveju reikia atsižvelgti į tai, ar tikrai verta investuoti į tokias patalpas, nes kol kas yra tik spėliojama, ar ukrainiečių srautai tikrai išaugs.

Vilniuje dauguma apgyvendinimo vietų jau užpildytos

Kol kas Vilniaus miesto savivaldybėje tinkamų apgyvendinimui vietų lieka vis mažiau, o papildomi objektai dar nėra ruošiami.

„Šiuo metu mūsų turimos patalpos (socialiniai būstai, kitos naujai ukrainiečių gyvenimui pritaikytos patalpos) jau yra visiškai užpildytos, jose šiuo metu gyvena beveik 400 ukrainiečių“, – 15min teigė Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida atstovas Gabrielius Grubinskas.

„Kol kas nesame gavę prašymo ruošti apgyvendinimui papildomą infrastruktūrą, pavyzdžiui, mokyklas“, – pridūrė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min