Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 3d. 20:57

10 Dalios Grybauskaitės prezidentavimo metų. Latviams ir estams – ir principinga, ir arogantiška lyderė

G10: baltiijos šalys-share
G10: baltiijos šalys-share

Baltijos šalyse 2009–2019 metais prezidentai keitėsi kelis kartus, žinoma, tik ne Lietuvoje. Kol čia šias pareigas ėjo Dalia Grybauskaitė, Estijoje prezidentas pasikeitė vieną, o Latvijoje – jau tris kartus. Kaip mūsų šalies prezidentę vertina latviai ir estai?

TAIP PAT SKAITYKITE: 15min multimedijos projekte – analitinis žvilgsnis į D.Grybauskaitės prezidentavimą

Be jokios abejonės, prezidento institucija Lietuvoje turi daugiau galių nei kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje – šiose valstybėse konstitucija yra numačiusi parlamentinės, o ne pusiau prezidentinės respublikos kūrimą.

Be to, nei latviai, nei estai, skirtingai nei Lietuvos piliečiai, prezidento tiesiogiai nerenka. Tai už piliečius padaro parlamentas, o Estijos atveju, rinkti prezidentą gali ir specialus rinkimų komitetas.

„Mums, latviams, daug kas rūpi“

Ar kaimyninės šalys pavydi Lietuvai tiesioginių prezidento rinkimų ir apskritai įtakingesnio prezidento? Ir taip, ir ne.

Nemažai paprastų estų, o ir analitikų, 15min tvirtino, kad dabartinė sistema Talinui puikiai tinka. Tiesa, Latvijoje lyg ir būtų artėjama prie visų piliečių balsavimo, bet tuo pat metu baiminamasi, kad rinkimus galėtų laimėti prorusiškas kandidatas – čia vis dar neretai balsuojama etniniu pagrindu.

Be jokios abejonės, D.Grybauskaitė pagal įtaką šalies vidaus ir užsienio politikai buvo galingiausia prezidentė Baltijos šalyse, nors tokia pati logika diktuoja panašų santykį ir Gitano Nausėdos naudai.

Tačiau kaip Latvijoje ir Estijoje žvelgiama būtent į dešimt D.Grybauskaitės metų? Panašu, kad daugeliui Rygoje įstrigo jos nesugebėjimas pernai lapkritį atvykti į Latvijos Nepriklausomybės 100-mečio šventinius renginius.

Tais pačiais metais nenukeliavo prezidentė ir į Estiją – tiesa, ne į patį minėjimą, o į birželį vykusį festivalio „Gaudeamus“ koncertą. Estai labai nesupyko – D.Grybauskaitė 2018-ųjų vasarį gražiai pasveikino beveik kaimynus uždainuodama estiškai.

Na ir, žinoma, kaip be garsiojo interviu Latvijos nacionalinei televizijai 2015-aisiais? D.Grybauskaitę tada nesuderintais klausimais įsiutinęs žurnalistas Gundaras Rederas dabar 15min teigė, kad anuomet tiesiog negalėjo tylėti ir skaityti klausimus iš lapo.

„Reikėtų atsiminti, kad Grybauskaitė Latvijos, kaimyninės šalies, žiniasklaidai per visus 10 metų interviu beveik nedavė. O mums tikrai daug kas rūpėjo ir rūpi“, – tvirtino G.Rederas.

Abejones pakeitė palengvėjimas

Kaip 15min teigė garsus Estijos politologas ir istorikas Andresas Kasekampas, šiuo metu dirbantis Toronto universitete Kanadoje, D.Grybauskaitei pradėjus eiti Lietuvos prezidento pareigas klausimų būta dėl jos užsienio politikos.

Juk ji Vilniuje iškilmingai priėmė geležiniu kumščiu Baltarusiją iki šiol valdantį Aliaksandrą Lukašenką, telefonu kalbėjosi su tuomečiu Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu, Helsinkyje prie vieno stalo susėdo su Vladimiru Putinu.

O svarbiausia – 2010 metais netikėtai atsisakė vykti į Prahą, kur JAV prezidentas Barackas Obama buvo pakvietęs Rytų ir Vidurio Europos šalių lyderius pietų.

„Iš pradžių kildavo nemažai klausimų dėl Grybauskaitės, nes ji norėjo demonstruoti nepriklausomą užsienio politiką, kuri buvo kitokia nei įprasta linija. Pavyzdžiui, ji nutarė nesusitikti su Obama, be to, nusprendė atlapoti duris Lukašenkos režimui.

Tačiau vėliau, kai Lietuvoje ėmė keistis vyriausybės, Grybauskaitė tapo savotišku stabilumo stulpu. Ji taip pat parodė, kad yra labai iškalbi ir principinga lyderė santykių su Rusija atžvilgiu, ypač po Krymo aneksijos“, – 15min tvirtino A.Kasekampas.

Postimees nuotr./Andresas Kasekampas
Postimees nuotr./Andresas Kasekampas

Ir iš tiesų, bent jau po Krymo aneksijos ir kilus karui Donbase, Baltijos šalys tapo geopolitine prasme vieningu regioniniu dariniu, o Vakarai pradėjo gilintis į jų gynybą grėsmės atveju.

Tiek D.Grybauskaitė, tiek Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, kurį 2016-aisiais pakeitė Kersti Kaljulaid, pasistengė, kad svarbiausius sprendimus Vakaruose priimantys lyderiai sužinotų, kokioje sudėtingoje geopolitinėje – o ir geografinėje – padėtyje yra Baltijos šalys.

„Europos Sąjungoje gyvena pusė milijardo žmonių. Iš jų vos kiek daugiau nei 1 proc. – Baltijos šalys. Estija, Latvija ir Lietuva yra mažos valstybės.

Bet jos smūgiuoja visa jėga ir vaidina svarbesnį nei būtų galima pamanyti vaidmenį braižant Europos ateitį“, – 2016-aisiais parašė JAV veikiančio prestižinio Užsienio politikos tyrimų instituto Eurazijos programos vadovas Chrisas Milleris.

„...kai Lietuvoje ėmė keistis vyriausybės, Grybauskaitė tapo savotišku stabilumo stulpu. Ji taip pat parodė, kad yra labai iškalbi ir principinga lyderė santykių su Rusija atžvilgiu, ypač po Krymo aneksijos“, – 15min tvirtino A.Kasekampas.

Garsusis interviu: kas vis dėlto suklydo?

Vis dėlto buvo ir 2015-ųjų pavasaris, kai į gerą savo įvaizdį, tiesa, atmieštą nuvalkiotais epitetais, esą ji yra „plieninė magnolija“, D.Grybauskaitė įkrėtė riebų šaukštą deguto. Kaltas – jos interviu latviui žurnalistui G.Rederui.

Laidoje „1 pret 1“ žurnalistas ramiai anglų kalba šnekučiavosi su Lietuvos prezidente apie situaciją Ukrainoje, Europos Sąjungoje, pasaulyje. Viskas lyg ir buvo gerai, bet tada G.Rederas nutarė paklausti D.Grybauskaitės apie tos pačios lyties asmenų partnerystę.

Pašnekovė keliskart sumirksėjo ir, atsakiusi, kad Lietuvoje diskusijų apie tai nėra, pridūrė, jog šis klausimas nėra tikrų klausimų sąraše. Suprask, tokių, su kuriais prezidentė ar jos atstovai susipažino dar prieš interviu.

„Manau, kad dėl tokių klausimų nesitarėme. Mes susitarėme dėl klausimų ir nebandykite užlaikyti mane 40 minučių. Jei baigėte su klausimais, tai baigiame (interviu, – red.)“, – pareiškė D.Grybauskaitė.

Netrukus ji dar pridūrė prašanti „iškirpti šiuos klausimus“, nors prašymas, tiesą sakant, skambėjo kaip reikalavimas. G.Rederas pabandė dar sykį ir šįkart palietė Latvijai skaudžią temą – 2013 metais Rygoje įvykusią tragediją, kai įgriuvo prekybos centro „Maxima“ stogas ir žuvo 54 žmonės.

D.Grybauskaitė 2014-aisiais, kai viešėjo Rygoje, tvirtino, kad „Maxima“ į nelaimę galėjo reaguoti jautriau, bet po pusantrų metų, išgirdusi G.Redero klausimą, akivaizdžiai įsiuto, susiraukė ir dar sykį pakartojo: „Ne, tai nesuderinti klausimai.“

Į klausimą apie, jos manymu, geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų penketuką, prezidentė reagavo nusijuokdama ir pasiūlydama baigti pokalbį. D.Grybauskaitė žurnalistą dar ir pamokė: „Negalite užduoti nesuderintų klausimų prezidentui. Aš tokių interviu neduodu.“

Tiesa, galiausiai, pasigirdus D.Grybauskaitės komandos šūksniams, esą reikėtų klausti apie Rytų partnerystę, G.Rederas uždavė kelis baigiamuosius klausimus apie V.Putino tikslus Europoje ir ES pagalbą Ukrainai.

Latvijos visuomeninės televizijos žurnalistai D.Grybauskaitės norui iškirpti iš interviu šį pasikipišavimą nepakluso – ši pokalbio ištrauka buvo palikta. Visą interviu galite pažiūrėti čia.

Latviai, ypač žiniasklaidos bendruomenės atstovai, socialiniuose tinkluose baisėjosi esą „brežneviniu“ Lietuvos prezidentės elgesiu, jos arogancija. Jie klausė, kaip demokratinės šalies vadovė gali atsakinėti tik į suderintus klausimus.

Garsi latvė žurnalistė Inga Springė tviteryje parašė taip: „Hm, jei Grybauskaitė taip aršiai reikalavo iškirpti klausimus, dėl kurių nebuvo tartasi, jaučiu, kad Lietuvos žurnalistams tai – norma.“

Bet Lietuvos žurnalistai, tiesą sakant, irgi stebėjosi. Šio teksto autorius yra ėmęs ilgus interviu iš Estijos, Islandijos, Kipro prezidentų – nė vienas jų nenorėjo iš anksto žinoti, ko bus klausiama. Nelabai svarbios jiems buvo ir bendresnės būsimojo pokalbio temos.

„Hm, jei Grybauskaitė taip aršiai reikalavo iškirpti klausimus, dėl kurių nebuvo tartasi, jaučiu, kad Lietuvos žurnalistams tai – norma“, – tviteryje rašė garsi latvė žurnalistė Inga Springė.

Dėkojo ir lietuviai žurnalistai

Šiandien G.Rederas, vos išgirdęs, kad 15min nori išgirsti jo nuomonę apie D.Grybauskaitę ir jos reputaciją Baltijos šalyse, pats užsimena: „Turbūt norite sužinoti apie tą garsųjį interviu, ar ne?“

„Stipria lydere, pasižyminčia kietu požiūriu į Putino režimą“, D.Grybauskaitę vadinantis žurnalistas dėkoja jai už pastangas išstumti iš Baltijos valstybių Rusijos valstybinio dujų milžino „Gazprom“ įtaką, bet dėl interviu iki šiol laikosi savo.

G.Rederas atsimena, kad interviu iš Grybauskaitės Latvijos visuomeninė televizija prašinėjo dvejus metus. O kai tapo aišku, kad ji turės atvykti į Rygą, nes Latvija pirmąjį 2015 metų pusmetį pirmininkavo ES, abi pusės pagaliau susitarė dėl pokalbio Vilniuje.

„Mes dažniausiai niekada nesiunčiame klausimų ir jų nederiname, nors, aišku, galime pasitarti dėl temų. Tai normalu.

O dėl to, kas nutiko... Prisiminkite, kad mes niekada negalėjome užduoti Grybauskaitei klausimų apie tragediją „Maximoje“! Paklausti apie tai buvo mano pareiga. Kai ji pradėjo purtyti galvą, aš labai nustebau. Visi nustebo“, – pasakojo žurnalistas.

LETA / scanpix nuotr./Latvis žurnalistas Gundaras Rederas
LETA / scanpix nuotr./Latvis žurnalistas Gundaras Rederas

Į televizijos sprendimą paviešinti šią interviu dalį Latvijos visuomenė esą reagavo nevienodai. Vieni manė, kad su draugiškos šalies lydere taip elgtis negalima, bet daugelis tvirtino, kad D.Grybauskaitė pasielgė negražiai.

„Man skambino ir lietuviai žurnalistai, jie dėkojo už šios interviu dalies paviešinimą ir sakė, kad Lietuvoje ne tik tokie lyderiai kaip Grybauskaitė, bet ir žemesnio rango biurokratai mėgsta prašyti suderinti klausimus“, – sakė G.Rederas.

Incidento jis labai nesureikšmina ir jį sieja su D.Grybauskaitės būdu – latviui neatrodo, kad Lietuvos prezidentei rūpi „kažkokie žurnalistai“. Be to, G.Rederas yra pastebėjęs, kad D.Grybauskaitė Briuselyje su žurnalistais elgiasi labai draugiškai, o namuose – absoliučiai priešingai.

„Aš turbūt atsidūriau per viduriuką, – juokėsi žurnalistas. – Juk prezidentė galėjo atsistoti ir išeiti, bet ji toliau sėdėjo ir klausėsi, ką aš kalbu.

Vis dėlto jos elgesys gana iškalbingas ir parodo požiūrį į kaimyninę Latviją bei jos žurnalistus. Neatsimenu kito ilgesnio interviu su Grybauskaite Latvijos žiniasklaidoje per visus 10 metų. Spaudos konferencijos juk nesiskaito“, – mano G.Rederas.

„Man skambino ir lietuviai žurnalistai, kurie sakė, kad Lietuvoje ne tik tokie lyderiai kaip Grybauskaitė, bet ir žemesnio rango biurokratai mėgsta prašyti suderinti klausimus“, – sakė G.Rederas.

Pirmūne D.Grybauskaitės jau nebelaiko

Latvijos spaudoje 2009-aisiais irgi būta pastebėjimų, kad D.Grybauskaitei oficialioji Ryga nėra labai įdomi. Juk ir pirmojo vizito po inauguracijos ji vyko pirmiausia į Švediją ir tik tada į Latviją.

Bene daugiausia abejonių dėl Lietuvos prezidentės prioritetų kilo praėjusių metų lapkritį, kai D.Grybauskaitės vadovaujama delegacija dėl esą netikėto karinių oro pajėgų lėktuvo „Spartan“ gedimo neišskrido į Rygą, kur vyko Latvijos Nepriklausomybės 100-mečio iškilmės.

Nežinia, ar prezidentūra ieškojo kitų būdų nuvykti į tikrai netolimą Latviją, bet D.Grybauskaitė Rygos taip ir nepasiekė. Vietoj to broliukams latviams ji nusiuntė vaizdo sveikinimą iš oro uosto.

Tada tokį nesusipratimą sukritikavo visas būrys politikų ir kitokių garsenybių – Andrius Tapinas, diplomatas Vygaudas Ušackas, pabrėžęs, kad Latvijos ir Estijos lyderiai lietuviams turėtų būti „draugai bet kokiu oru“.

Prezidentės patarėjas Nerijus Aleksiejūnas, tiesa, tada teisinosi, esą oro uoste buvo dvi valandas laukiama, kol bus pašalintas lėktuvo gedimas, o kai paaiškėjo, kad orlaivis visgi negalės pakilti, į automobilį sėsti jau buvo vėlu. Tačiau akibrokštas bent jau G.Rederui įstrigo.

KAM nuotr./Orlaivis C-27 „Spartan“
KAM nuotr./Orlaivis C-27 „Spartan“

„Turiu pastebėti, kad Grybauskaitė čia laikoma ir kiek arogantiška. Tokios nuomonės dar garsiau suskambo, kai ji dėl sugedusio lėktuvo neatvyko į mūsų 100-mečio minėjimą.

Tai atrodė nemandagu – juk ji galėjo sėsti į mašiną, ant dviračio ir atvykti. Toks sprendimas buvo labai keistas – juk automobiliu su švyturėliais atvykti yra tik dvi valandos“, – 15min tvirtino G.Rederas.

Žinomas žurnalistas D.Grybauskaitę anksčiau laikė ryškiausia politike Baltijos valstybėse, bet dabar sako: „Tapino klipai latvių kalba man labiau atspindi Lietuvą nei Grybauskaitė ar Saulius Skvernelis ir kai kurie jų sprendimai.“

G.Rederas priminė ir daugiau nei dešimtmečio senumo istoriją, kai Lietuva išardė geležinkelių ruožą iš Mažeikių į Rengę Latvijoje, kuriuo produkciją gabendavo „Orlen Lietuva“.

Išardytas Rengės ruožas
Išardytas Rengės ruožas

Už tokias išdaigas „Lietuvos geležinkeliai“ turėjo sumokėti 27,82 mln. eurų baudą, o Latvijos politikai, anot G.Redero, situaciją komentavo maždaug taip: „Lietuviai kalba apie draugystę, bet kai pradedama kalbėti apie prekybą ir verslą, jie tiesiog sunaikina geležinkelį.“

„Taip, Grybauskaitę mėgstama pavadinti Baltijos šalių balsu. Manau, kad mes tokį žmogų turėjome anksčiau – prezidentę Vairą Vykę-Freibergą, o Grybauskaitė, ypač po Krymo aneksijos, mane žavėjo savo atvirumu, kietumu, aštrumu. Tai man paliko įspūdį.

Bet šiandien? Turiu abejonių. Man labiau patinka tai, ką kalba Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid. Manau, kad pastaraisiais metais jau būtent ji yra Baltijos šalių vedlė“, – 15min teigė G.Rederas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Kviečiame anties

Video

16:44
03:16
03:00

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min