Ne visi prezidentę vertina vienodai. Prezidentūra D.Grybauskaitę pristato kaip kovotoją su oligarchais, korupcija, kaip bandančią įvesti tvarką valstybėje. Kai kurie politiniai oponentai atkerta, kad ji – diktatoriško tipo vadovė.
Šalies vadovė akcentuoja besistengianti dėl žmonių, jos kritikai neretai aiškina, kad ji gyvena dramblio kaulo bokšte.
Daug žinome apie prezidentės politinę veiklą, vadovavimo metodus, bet palyginti nedaug – apie neparadinę jos gyvenimo pusę.
Tad kokia ta D.Grybauskaitė, dešimt metų vadovavusi valstybei?
Neprarado savo veido
Pasak viešųjų ryšių eksperto A.Katausko, kad ir kaip vertintume D.Grybauskaitę vienoje ar kitoje situacijoje, kurioje prezidentė buvo atsidūrusi, ji visada išliko savimi, buvo nuoširdi.
„Netgi kai susidurdavo su iššūkiais įvairių skandalų ir konfliktų metu, mes ją matėme visą laiką tokią pačią. Aš per visus tuos dešimt metų vis labiau supratau ne tiek prezidentės įvaizdį, kiek ją pačią kaip žmogų. Labai sunku atskirti kažkokį vieną ar kitą momentą, kada ji būtų pasielgusi, sakykime, sau nenatūraliai arba neįprastai, arba mums neatpažįstamai“, – įvertino jis.
Labai sunku atskirti kažkokį vieną ar kitą momentą, kada ji būtų pasielgusi, sakykime, sau nenatūraliai arba neįprastai, arba mums neatpažįstamai.
A.Katausko teigimu, su vienomis auditorijomis D.Grybauskaitė buvo labai griežta, su kitomis – švelnesnė. Iš pradžių jai buvo sunku pripažinti savo klaidas, bet po tam tikrų skandalingų atvejų pabandė tai padaryti.
A.Katauskas mano, kad daug kur savo įvaizdyje D.Grybauskaitė buvo gana organiška.
„Žinoma, komunikacijos žmonių rankos prie kai kurių dalykų buvo akivaizdžiai pridėtos. Be to, reikia pasakyti, kad nors prezidentė turi savotišką bendravimo stilių, ji puikiai moka valdyti auditoriją, moka gauti dėmesį, nustumti nuo savęs dėmesį tada, kada nereikia, puikiai jaučia, kada apsimoka įstoti į, tarkime, kažkokią dvikovą ar trikovą viešojoje erdvėje, kada – geriau likti nuošalyje. Ji šito principo laikėsi. Mes matėme tik kai kuriuos nušlifavimus kai kurių akcentų“, – komentavo jis.
Nors prezidentė turi savotišką bendravimo stilių, ji puikiai moka valdyti auditoriją, moka gauti dėmesį, nustumti nuo savęs dėmesį tada, kada nereikia.
Darbe dominavo simpatijos ir antipatijos
Kai kurie buvę ir esami D.Grybauskaitės politinės komandos nariai ją apibūdina skirtingai.
Iki 2011 metų prezidentės atstovo spaudai pareigas ėjęs ir nesutapus požiūriams su šalies vadove su prezidentūra atsisveikinęs Seimo narys Linas Balsys, klausiamas, kokia vadovė yra D.Grybauskaitė, sakė, kad vienareikšmiško apibūdinimo negali būti, nes su ja vienokių ar kitokių reikalų turintys žmonės turi savo patirtį ir įspūdžius.
„Vieni labai žavisi, iš to žavesio rašo knygas, kupinas susižavėjimo. Kiti galbūt kritiškiau žiūri, kiti, ypač verslo atstovai, mano, kad galbūt yra patyrę kažkokių sankcijų ar vos ne represijų iš prezidentūros ir prezidentės. Tai čia tokie labai įvairūs vertinimai“, – kalbėjo jis.
Vieni labai žavisi, iš to žavesio rašo knygas, kupinas susižavėjimo. Kiti galbūt kritiškiau žiūri.
Kaip administratorė, patarėjų vadovė, D.Grybauskaitė, pasak L.Balsio, yra gera – moka organizuoti darbą, paskirstyti užduotis, reikalauti rezultatų.
„Bet jeigu kalbame, dėl ko tai daroma, kokio darbo organizavimas, kokios tos užduotys, kas ten vyksta, tai tada jau galima kalbėti įvairiai. Tada dažniausiai, bent mano toks asmeninis įspūdis, dominuodavo asmeninis interesas, ta prasme, asmeninis požiūris, tarkime, į kitus žmones, simpatijos ir antipatijos ir iš to būdavo daromi sprendimai“, – teigė jis.
Dirbant su prezidente L.Balsiui susidarė įspūdis, kad ji – uždaro būdo. Ji neatskleisdavo savo pomėgių.
Pavyzdžiui, jį nustebino tai, kad D.Grybauskaitė yra bitininkė, turi bičių, vaišina savo medumi. Politikui kilo įtarimas, kad tai – daugiau viešųjų ryšių suformuotas įvaizdis.
„Man labai sunku patikėti, kur ten tie aviliai galėtų stovėti, ir labai sunku įsivaizduoti, kaip prezidentė D.Grybauskaitė atrodytų su tuo bitininko rūbu, ir ar ji tikrai turi, ir ar ji moka su tomis bitėmis elgtis. Nes jeigu ir moka, ir turi, tai čia būtų kažkoks naujas įgytas pomėgis, kurio bent aš nesu net gyvenime girdėjęs niekada iki tol“, – sakė jis.
Reikli, greitos reakcijos, dėmesinga
Prezidentės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Lingė, dirbęs ir Valdo Adamkaus komandoje, teigė, kad reiklumas tiek sau, tiek komandos nariams yra viena iš labiausiai D.Grybauskaitę charakterizuojančių savybių.
„Kiek yra buvusių įvairiausių situacijų ruošiant įvairias medžiagas ar sprendžiant klausimus, renkant informaciją, ieškant geriausių sprendimų, ne visada pasitenkinama atneštu pačiu pirmuoju rezultatu. Nors jis galbūt yra visai ir neprastas, bet galbūt gali būti geresnis“, – apie darbą su D.Grybauskaite pasakojo jis.
M.Lingė išskyrė ir prezidentės dėmesingumą, taip pat – gyvenimiškais klausimais. Komandos narių vaikus D.Grybauskaitė pradžiugina pačios užaugintomis šilauogėmis, dalijasi medumi, iš kelionių parveža lauktuvių.
„Pavyzdžiui, po kiekvieno vizito mūsų rytiniai posėdžiai prasidėdavo kažkokiais iš tos šalies parvežtais saldainiais, meduoliais – kas tai bebūtų. Turbūt nėra buvusio tokio parvažiavimo iš užsienio vizito, kad komandos nariams, kurie susirenka kiekvieną rytą prie stalo aptarti einamųjų klausimų, nebūtų parodyta tokio dėmesio“, – akcentavo patarėjas.
Pavyzdžiui, po kiekvieno vizito mūsų rytiniai posėdžiai prasidėdavo kažkokiais iš tos šalies parvežtais saldainiais, meduoliais – kas tai bebūtų.
Kartu M.Lingė išskyrė D.Grybauskaitės greitį – ji greitai pagauna mintį, nori atsakymų čia ir dabar. Be to, ir švenčių metu pirmieji atskriejantys sveikinimai dažniausiai būna nuo jos. Anot jo, prezidentė rodo dėmesį ir komandos narių gyvenimuose nutikus svarbiems įvykiams, tarkime, pasveikina vestuvių, vaikų gimimo progomis, užjaučia išgyvenant netektis ir panašiai.
M.Lingė pabrėžė, kad prezidentė geba kalbėtis ne tik žodžiais. Neturėdama galimybės ko nors pasakyti, tarkime, susitikimų metu, parodo tai žvilgsniu.
Stiprios mamos įvaizdis
D.Grybauskaitės santykiai su politikais iš šono dažnai atrodė dalykiški, šalti, kartais – net priešiški.
Kai kurių politikų atžvilgiu ji nevengdavo griežtai pasisakyti. Dažnai rūstūs žodžiai iš jos lūpų skambėdavo ir Seimo tribūnoje skaitant metinius pranešimus.
„Santykis su politikais, manau, nuo pat pradžių buvo gana dviprasmiškas. Būdama eurokomisare ji daug kritikos žėrė visiems mūsų politikams – kas bebūtų valdžioje. Kritikos gaudavo ir opozicija, ir pozicija. Ji tą liniją išlaikė ir atėjusi į prezidentus. Galbūt pradžioje, krizės laikotarpiu, ji daugiau palaikydavo tuo metu Vyriausybei vadovavusį Andrių Kubilių, tačiau kai susidūrė su savo vertinimo problemomis, prezidentė šiek tiek atsitraukė nenorėdama persikelti krūvio ant savęs ir jai tai pavyko“, – pabrėžė A.Katauskas.
Santykis su politikais, manau, nuo pat pradžių buvo gana dviprasmiškas.
Žvelgiant į šalies, visai kitokia D.Grybauskaitė bendraudama su žmonėmis įvairiuose renginiuose, susitikimuose, kur globdavo senutes, šokdavo, Laplandijoje į tualetą lydėjo reikalo prispirtą mažylį.
Anot A.Katausko, D.Grybauskaitė stengėsi išlikti paprastų žmonių prezidente.
„Žinoma, tai buvo ir įvaizdžio dalis, bet kartu ji pati tokia buvo ir atitiko tą nuo pat pradžios, kai jos prašė, kad ji ateitų į prezidentus, labai sėkmingai sukurtą, netgi ne jos pačios, o tų politikų, kuriuos ji vėliau kritikavo, tam tikrą stiprios mamos įvaizdį. Ir ji išliko tiems žmonėms, su kuriais bendrauja, tokiu žmogumi“, – pastebėjo ekspertas.
Nepatiko nesuderinti klausimai
D.Grybauskaitės santykiai su žiniasklaida kartais būdavo sudėtingi. Toli gražu ne visos žiniasklaidos priemonės galėjo gauti prezidentės interviu.
Latvijoje kilo nemažas pasipiktinimas, kai ji atsisakė atsakyti į iš anksto nesuderintus kaimyninės šalies televizijos žurnalisto klausimus.
Be to, ilgainiui nunyko ir metinių prezidentės spaudos konferencijų žanras.
Vertindamas D.Grybauskaitės santykį su žiniasklaida, A.Katauskas aiškino, kad šioje vietoje prezidentė, ko gero, elgėsi kaip netradicinė politikė, ji nekovojo dėl žiniasklaidos dėmesio.
„Prezidentė nuo pat pradžių bandė dėlioti labai aiškias taisykles. Kai kuriais atvejais darydama klaidas dėl nesuderintų klausimų ir panašiai – kas buvo, aš manau, labiau retorikos išraiška, o ne, tarkime, konkrečių klausimų problema.
Ji iš anksto nustatė taisykles, ji iš anksto pasakė, koks bus santykis tarp žiniasklaidos ir jos. Ko gero, būtume matę visai kitokią prezidentę, jeigu jos reitingai būtų drastiškai kritę, pavyzdžiui, prieš antrąją kadenciją ar panašiai. Tačiau ilgą laiką Lietuvoje ji buvo geriausiai vertinama politikė“, – pažymėjo A.Katauskas.
Ji iš anksto nustatė taisykles, ji iš anksto pasakė, koks bus santykis tarp žiniasklaidos ir jos. Ko gero, būtume matę visai kitokią prezidentę, jeigu jos reitingai būtų drastiškai kritę.
Nors, reikia pasakyti, D.Grybauskaitė iš esmės noriai bendraudavo su Vakarų šalių žiniasklaida. Tenykštė spauda porąkart ją yra pavadinusi „plienine magnolija“.
A.Katausko teigimu, užsienio žiniasklaida prezidentę mėgo ir dažnai cituodavo.
„Ji visą laiką užsienyje formavo savo, kaip lyderio, nesvarbu, kad šalis nedidelė, bet kaip vieno iš Europos Sąjungos lyderių poziciją. Puikiai kalbanti angliškai, nebijanti auditorijos, nebijanti jokios medijos ir žinanti, kad ten nebus kažkokių per daug didelių provokacijų. Kai tu kalbiesi su BBC, ko gero, žinai, apie ką eis kalba. Šitoje vietoje jos įvaizdis, mano nuomone, lietuvišku įvaizdžiu pasipildė“, – sakė jis.
Asmeninis gyvenimas – po devyniais užraktais
Apie D.Grybauskaitės asmeninį gyvenimą žinoma gana nedaug. Iš esmės tik tiek, kiek apie save nori papasakoti ji pati. Tiesa, kai kada nenorėta viešinti informacija vis tik iškildavo į dienos šviesą.
Tarkime, kandidatuodama į prezidentus D.Grybauskaitė teigė neturinti nei brolių, nei seserų. Tačiau vėliau spauda išsiaiškino, kad ji turi brolį Albertą, tik jų motinos skirtingos. Pastarasis skundėsi gyvenantis vargingai, o sesuo su juo nenorinti bendrauti. Nedaug viešai prezidentė kalba ir apie savo tėvus.
Nėra žinoma, kas yra D.Grybauskaitės draugai, su kuo ji leidžia laisvalaikį, ką mėgsta veikti jo turėdama, ką skaito, kokius filmus žiūri ir panašiai.
Visuomenę pasiekdavo tik dozuota informacija, iš kurios galima suprasti, kad, pavyzdžiui, prezidentė mėgsta gėles, sukiotis virtuvėje.
Prieš 2015 metų Europos krepšinio finalą, kuriame Lietuvos rinktinė susitiko su Ispanijos krepšininkais, jos feisbuko paskyroje buvo pasidalinta marinuotų grybų nuotrauka.
„Ruošiuosi skristi į Lilį (Prancūzija – 15min), ima jaudulys, marinuoju grybus...“ – tąsyk paskelbė savo „Facebook“ paskyroje.
A.Katausko teigimu, D.Grybauskaitė su komandos pagalba puikiai valdė, kokia informacija gali patekti į viešumą, kokia – ne. Pasak jo, prezidentė visada laikėsi atstumo, mes apie ją žinome tik tai, ką ji pati norėjo, kad žinotumėme.
Tai ekspertas sieja su asmeninėmis D.Grybauskaitės savybėmis. „Ji mėgsta kontroliuoti, ji mėgsta valdyti, ji mėgsta nustatyti, kaip bus žaidžiama ir į kokias sritis nebus lendama“, – mano jis.
Ji mėgsta kontroliuoti, ji mėgsta valdyti, ji mėgsta nustatyti, kaip bus žaidžiama ir į kokias sritis nebus lendama.
Valdžios ir galios spalvos apranga
D.Grybauskaitės įvaizdis tapo neatsiejamas nuo griežto kirpimo tamsiai mėlynos eilutės. Nors pirmosios kadencijos pradžioje prezidentės kostiumėliai buvo įvairesnio kirpimo, spalvingesni, ryškesni, dabar ji beveik visada rengiasi tik tamsiai mėlynos spalvos drabužiais.
Dizainerė Julija Janus su prezidente dirbo šešerius metus. Kaip sako, darbas buvo konstruktyvus ir malonus.
„Prezidentės stilius buvo suformuotas dar pirmos kadencijos metu. Jis aiškus: dažniausiai tai ilgesnis švarkas ir elegantiško kirpimo siauresnės kelnės, kartais tai – trumpesnis švarkas su lengvo kritimo, platėjančiu vidutinio ilgio arba vakarui maksimalaus ilgio sijonu. Daugiausia naudojami tamsiai mėlynos spalvos atspalviai. Kartais – balta ir raudona spalva. Visai nenaudojama juoda ir pilka spalvos.
Apykaklės sprendimai panašūs, maksimaliai pritaikyti prie sudėjimo. Įvaizdis – ramus ir griežtas, nekintantis tam, kad neblaškytų ir būtų patogus. Visa stilistika rodo žmogaus susikaupimą, patikimumą, koncentraciją į tai, kas svarbiausia“, – aiškino J.Janus.
Visa stilistika rodo žmogaus susikaupimą, patikimumą, koncentraciją į tai, kas svarbiausia.
A.Katausko nuomone, atpažįstamu tapęs D.Grybauskaitės aprangos stilius papildė jos įvaizdį, kurį ji kūrė ir kitose srityse: tiek savo kalbėsena, tiek savo elgesiu ir t.t.
„Nes ta griežta forma, mėlyna spalva, kuri, būkime biedni, bet teisingi, yra valdžios spalva, galios spalva, tam tikro šaltumo spalva, tokio šalto proto spalva. Ji labai tiko prie prezidentės kai kuriose vietose netgi aštraus, netgi karšto būdo. Mes jį matėme, bet jis tiko prie to, nes toks jausmas, kad tu išvedi žmogų iš kantrybės, bet ne iš pusiausvyros“, – aiškino ekspertas.
Nes ta griežta forma, mėlyna spalva, kuri, būkime biedni, bet teisingi, yra valdžios spalva, galios spalva, tam tikro šaltumo spalva, tokio šalto proto spalva.
