Dabar populiaru
Publikuota: 2013 vasario 6d. 12:37 , atnaujinta: 2013 vasario 6d. 13:55

15min.lt vaizdo konferencijoje apie orus pasakojo klimatologė Audronė Galvonaitė: „Gyvename Dievo užantyje ir neturėtume skųstis“

Audronė Galvonaitė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Audronė Galvonaitė

Ar šiemet galima sulaukti ankstyvo pavasario, kokie klimato kaitos pokyčiai matomi Lietuvoje, ar šių metų žiema – šaltesnė nei anksčiau, trečiadienį portalo 15min.lt konferencijoje pasakojo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė.

– Pastarosiomis dienomis nusistovėjo šiam metų laikui neįprastai šilti orai, kone kasdien šviečia saulė. Gal tai – artėjančio pavasario ženklas?

– Manau, kad mes visuomet labai skubame. Į Lietuvą pavasaris ateina kovo antroje pusėje, jeigu jis labai smarkiai nepaskuba ar nevėluoja, tai ateina apie kovo 22–23 dieną nuo pietvakarinių rajonų. Todėl pirmieji pavasarį sutinka Kybartai, Lazdijai. Per savaitę pereina tas pavasaris ramiu žingsniu per visą Lietuvą. Į visus kraštus pavasaris ateina nevienodai, nes oro masės atslenka irgi nevienodai. Kai kada jis vėluoja, kartais skuba, tai priklauso nuo to, kaip susiformuoja cirkuliaciniai procesai, iš kur ateina oro masės.

Kol kas pavasario dar nematyti. Vasaris yra žiemos mėnuo, pūgų mėnuo, nors jis laikomas mėnesiu apgaviku, nes vasaris skamba vasariškai. Kaip sako, viena puse atsisukęs į žiemą, kita – į vasarą. O saulė grįžta, todėl ją matysime dažniau, ji kopia į viršų, tarp debesų dažniau pasirodys. Bet dar gali būti ir visokių reiškinių, kurie primins apie žiemą.

Neseniai siautė pūgos, buvo stebimas vėjo sustiprėjimas. Praeinant šaltam frontui ir jeigu tuo metu sninga, šlapdriba krenta, su tuo vėju būna įvairiai, būna ir papustymų, ir stipresnių kelių užnešimų.

– Koks apskritai šis vasaris ir visa žiema, lyginant su kitais metais?

– 1956 metais vasario pirmąją Lietuvoje turėjome 42,9 laipsnius šalčio, tai buvo absoliutus minimumas, tiek buvo ties Utena. Du dariniai – viena nuo Sibiro, kitas nuo Skandinavijos susitiko ties Utena, todėl čia buvo labai šalta. Buvo šalta visur Lietuvoje, net ir pajūryje buvo per 30 laipsnių šalčio. Didžioji dalis Baltijos jūros ekvatorijos buvo užšalusi, skrisdami sušaldavo paukščiai, žmonės gyvulius vedėsi į namus, maišais ir lovatiesėmis dangstė langus.

Bet būna vasarį ir labai šilta. 2008 metais visą žiemą buvo labai šilta, neturėjome sniego, vasarį kai kurie žmonės jau arė laukus. Jie pernai pasipiktino, kad negali tuo pačiu metu to paties daryti.

Šiaip vasario vidutinė temperatūra yra 4,6 laipsnio šalčio, tai dar žiema. Dar neseniai, sausio 25 dieną, buvo viduržiemis, nežinau, kaip barsukas, bet dabar jau visos varlės lenda pažiūrėti, ar jau pavasaris.

– Ar dar ilgai laikysis sniegas? (Karolina)

– Tai priklausys nuo cirkuliacinių procesų. Patys matėte: per dvi dienas gero lietaus nulytas sniegas dingo. Dabar artėja pietinis ciklonas, bus sniego, šlapdribos, bet paskui lietus ar lijundra jau gali jį nuplauti. Kai naktimis bus šalčiau, tai sustabdys sniego tirpimą, bet kai dieną išlįs saulutė – tirps sparčiau.

Bet kada lietuviui kada nors kas nors neįgrista? Jeigu dvi dienas šviečia saulė, lietuviai skambina ir piktinasi, kada ta nesąmonė baigsis. Lygiai taip pat su šalčiais, – lietuviams niekada neįtiksi. O kada bus pavasaris, dings sniegas, yra įvairiausių prognozių. Mes ilgalaikių prognozių nesudarinėjame. Yra pasakyta ir Pasaulinės meteorologinės tarnybos, kad ilgalaikės prognozės šiuo metu sunkiai padaromos, kai klimato šiltėjimas yra taip išbalansavęs visus procesus, daug veiksnių lemia orų pokyčius.

Kai kas sako, kad iš viso nebus pavasario, šoksime iš karto į vasarą. Galbūt jis bus ne toks, kaip esame įpratę, galbūt bus staigus, ne pamažu įsilinguojantis. Kol kas niekas nesiryžta duoti tokių ilgalaikių prognozių, kada tas pavasaris bus ir koks jis bus.

Mes įpratę perversti kalendoriaus lapelį ir matyti pokyčius. Jeigu atverčiame žiemą, ji ir turi būti. O kovo 1 dieną  kyla didžiausias pasipiktinimas, kad neatėjo pavasaris. Kai manęs paklausia, kada baigsis žiema, visada sakau – pavasarį.

– Kokia šiemet gali būti vasara?

– Iš to, kaip vyksta klimato kaita, galima spręsti, kad greičiausiai vasara bus labai permaininga. Kaip buvo ir pernai, kai, visi atsimena, laikosi aukšta temperatūra ir staiga krenta iki žemos. O tada visi tik prisimena, kad buvo šalta, nes kai buvo +16 visi prisimena, o kad visą savaitę buvo daugiau nei +30 laipsnių – niekas. Lygiai taip pat buvo piktinamasi sinoptikų prognozėmis per šias Kalėdas, kai prognozuotas lietus. Žmonės piktinosi sinoptikais ir jų prognozuojamu lietumi, o kitą dieną iš tikrųjų lijo.

Jau kelerius metus vasaros permainingos. Reiškiniai suaktyvėjo, ekstremalėja, atsiranda vis daugiau perkūnijos, škvalų. Anksčiau būdavo 45 dienos perkūnijų per visus metus, o dabar per kelis vasaros mėnesius turime per 50. O perkūnijų būna ir žiemą.

Škvalai taip pat tapo nuolatiniai, sinoptikai juos žada vos ne kiekvieną dieną vasarą. Manau, šių reiškinių bus ir šią vasarą.

Jeigu sekate pokyčius, turite pastebėti: vienais metais Australija dega, kitais skęsta. Tokie procesai būna ir Afrikoje, Amerikoje. Europa irgi prisijungė prie viso orų choro ir gauname porciją to, kas vyksta visame pasaulyje.

– Kodėl Lietuvos meteorologai neskelbia oro prognozių atskiroms Lietuvos vietovėms, kaip tai sėkmingai daro Norvegijos ir Rusijos meteorologinės tarnybos? (Antanas)

– Jūs patys matote – Lietuva yra maža, palyginti su Rusija, kur dideli regionai, kai kurie didesni už visą Lietuvą. Bet Lietuvoje taip pat regionuose skiriasi orai, kadangi esame tokioje sankryžoje, oro masių pernašoje, todėl orai labai greitai keičiasi virš Lietuvos. Televizijoje skelbiami ir Lietuvoje regionų orai, mūsų tinklalapyje yra pranešimų ir perspėjimų. Visi klauso, bet negirdi. O kiekvienam žmogui jo kaime tikrai niekas prognozės neskelbs.

Lietuvos meteorologijos tarnybos tinklalapyje kiekvienas mato artimiausią miestą, žemėlapyje nurodoma temperatūra, vėjo kryptis ir greitis, krituliai, slėgis. Žinoma, kiekvienas norėtų išgirsti asmeniškai, bet taip nebus. Neretai būna sudėtinga pasakyti prognozę ir vienam kaimui, nes kartais juk būna, kad viename kaimo pakraštyje lyja, ypač vasarą, kai užklumpa liūtiniai lietūs, o kitame – veža šieną. Orai priklauso nuo daugybės faktų – tai ir paklotinis paviršius, reljefas, orų masės, iš kur jos ateina. Kiekvienas namas, upė, iškastas tvenkinys turi įtakos orams.

– Dažnai žiniasklaidoje ir internete pateikiamos orų prognozės skiriasi, kodėl?

– Neseniai susidūriau su žmogumi, kuris labai nuoširdžiai piktinosi, kad mūsų prognozės nesutampa su kitų šalių skelbiamomis. Bet jis žiūrėjo ne mūsų prognozes. Tik jei matote mūsų tarnybos logotipą, tuomet tai mūsų prognozės. Kitos neretai sudaromos neaišku pagal ką, kartais darbuotojai patys pagal savo sugebėjimus tas prognozes daro. Prognozės skiriasi, nes jos imamos iš skirtingų šaltinių. Bet mes atsakome už Meteorologinės tarnybos skelbiamas prognozes.

Mūsų interneto puslapyje sužinosite ir įdomių faktų apie orus, kelių parų, savaitės, mėnesio prognozes. Žinoma, jos tikslinamos, tai daroma visame pasaulyje. NASA skiria milijardus orų prognozėms, bet vis tiek kiekvieną savaitę tas prognozes tikslina, atšaukia. Juk ir jų erdvėlaiviai laiku nepakyla dėl orų prognozių, nors ten sutelktos visos pajėgos.

Visi piktinosi, kai buvo paskelbta, kad sausis bus šiltesnis nei įprasta, visi tam nusiteikė. Bet taip nebuvo, nes niekas nežinojo, kad tuo metu Australijoje kils didžiulė dulkių audra, Kamčiatkoje išsiverš ugnikalnis ir į stratosferą pateks labai daug taršos šaltinių, jie pasklis po visą pasaulį. Atmosfera drumstėja ir saulė nesušildo tiek žemės, todėl yra šalčiau.

Nereikia piktintis tuo, ko negalite pakeisti. Todėl reikia išklausyti prognozes, jas girdėti, tinkamai apsirengti ir visada būti geros nuotaikos. Kaip aš sakau: kai nuotaika bloga, ir saulė sako – užkniso.

VIDEO: Konferencija su Audrone Galvonaite

– Kaip dažnai realūs orai paneigia sinoptikų prognozes? (Eglė)

– Trijų dienų prognozės pasitvirtina apie 90 proc. Tai nėra blogos prognozės, tik kad mes visada nepatenkinti, kiekvienas nori gerų orų sau. Mes išėję į lauką jaučiame temperatūrą kitaip. Tarkim, sinoptikai sako, kad bus -10, tai – ideali žiemos temperatūra. Bet pas mus yra drėgna, yra vėjai, tai duoda mums kitokią jutiminę temperatūrą. Tad jei tenka pastovėti, žmonės sušąla. Todėl net sibiriečiams pas mus kartais šalta, nes Sibire nėra vėjo, yra sausa ir šaltis kitoks.

Tas pats ir vasarą, kai yra 30 laipsnių karščio, garuoja upės, ežerai ir mes jaučiame kur kas aukštesnę temperatūrą, nei rodo termometrai. Todėl iškyla problema, nes žmogus nusiteikia tam, ką rodo termometras. Tą visada reikėtų prisiminti.

– Kaip vertintumėte, jei vėjo greitį meteorologai skelbtų ne metrais, o kilometrais per valandą? Taip būtų visiems suprantamiau, nes vėjo greitis paprastai mintyse prilyginamas automobilio greičiui. Pavyzdžiui, Šveicarijoje televizija apie vėjo greiti informuoja kilometrais, o ne metrais. (Bronius)

– Metrai per sekundę yra numatyta Pasaulinės meteorologinės organizacijos, tai bendras matas. Vėjai skelbiami ir mazgais, ir kilometrais, bet tai nėra oficialu. Tačiau mūsų puslapyje visada galite pasižiūrėti skaičiuoklę ir pamatyti, kiek tai yra kilometrų per valandą ar mazgų. Bet visada skelbiama tradicinė, oficiali prognozė.

– Kokių klimato kaitos požymių pastebite Lietuvoje?

Jeigu galėtume, upes atsivestume į kambarį. Gamta nebesugeba nuo mūsų gintis, ji karščiuoja ir būna pikta.

– O jūs nepastebite? Temperatūros šuoliai, didžiuliai skirtumai, ekstremalumai – perkūnijos, škvalai. Lietuva visada buvo tokioje zonoje, kur iškrisdavo daugiau kritulių, nei išgaruodavo, o dabar vis dažniau kalbame apie sausras. O ir tropiniai karščiai, kai savaitę ir daugiau laikosi +30 laipsnių, pas mus pasitaiko vis dažniau.

Atsiranda ir naujų augalų, mašalų, kurie nebuvo būdingi Lietuvai. Tarkim, Baltijos jūroje atsirado silkinių ryklių ir žuvų, kurios yra tropinės žuvys.

Erkės proseneliams nebuvo grėsmingos, jas tiesiog ištraukdavo ir net nemindė. Dabar pilni miestai erkių, jos darosi vis pavojingesnės. Teko būti konferencijoje, kur labai susirūpinę Europos mokslininkai skelbė, kad maliarinis uodas labai gerai jaučiasi Europoje.

Europoje jau gaudomos ir piranijos, o kažkada tik girdėdavome, kad jos yra tik Amazonėje. Uosinis klevas išstumia spygliuočius, nes jiems per karšta. Nebūdingi Lietuvai buvo ir kormoranai, prigijo Sosnovskio barščiai, nes jeigu jam netiktų sąlygos, jo nebūtų užaugę 15 tūkst. ha.

Negalima painioti orų su klimatu. Žiemą yra orai, kurie gali keistis kelis kartus per dieną. O klimatas yra ilgalaikis procesas, kuris nesikeičia per metus, tai tendencija. Nuo praėjusio amžiaus septinto dešimtmečio turime beveik kasmet aukštesnę metinę temperatūrą, negu būdavo įprastai, išskyrus tik 1996 metus. O 2008 metais buvo absoliučiai aukščiausia temperatūra Lietuvoje, kai temperatūrą buvo 2,1 laipsnio aukštesnė. Tais metais žiemą neturėjome sniego, o vasara buvo labai karšta.

1992 metais 110 dienų nebuvo lietaus. Taip pat 1994 metais buvo dešimt parų, kai karštis buvo aukščiau nei 30 laipsnių. Tada pradėjome kalbėti apie karčio bangas, kenksmingas mūsų sveikatai. Reikėtų galvoti ir keisti mūsų mąstymą, elgseną, nes vis dar gulime pliaže visą dieną be galvos apdangalų, ravime daržus, kai pietų kraštuose tuo dienos metu miegama.

– Tai gal galime pavirsti Italija ar Pietų Ispanija su tokiais orų pokyčiais?

– Jeigu pavirsime Italija ar Pietų Ispanija, tai galėsime manyti, kad įgyvendinome optimistinį variantą, kai vidutinė metinė temperatūra pakils tik dviem laipsniais. O jeigu pakils 4–6 laipsniais – tuomet turėsime Sacharą.

Šiandien perskaičiau, kad stambios naftos, dujų kompanijos skiria daug pinigų mokslininkų papirkimui, kad jie sakytų, jog klimatas ne šyla, o šąla. Nežinau, kiek čia tiesos yra, bet pamąsčiau, kad tų šalių, kur yra daug naftos, mokslininkai kalba kitaip, nei jų kolegos. Labai liūdna, jeigu mokslininkai tokiems dalykams pasiduoda, o ne perspėja žmones, kad artėja tokie pokyčiai.

– Gal dėl pokyčių ir sinoptikams sunkiau prognozuoti kelių dienų orus?

– Taip, sinoptikams iš tiesų darbas sunkėja, nes labai išderinti visi procesai. Kai kurie procesai būdavo klasikiniai, kai žiemą orai vienokie vyraujantys, vasarą – kitokie. O dabar tai keičiasi, tirpsta Arkties ledynai, amžino įšalo žemės. Kažkur kažkas įvyksta, kas gali iškreipti modelį, ir orų prognozės labai greitai pakinta. Pakeisti nieko negalime, belieka iš naujo sudarinėti prognozes ir jas  keisti.

– Gal turėsime daugiau naudos iš to, kad klimatas bus šiltesnis? Galbūt plėsis turizmas?

– Yra sakoma, kad ko mes piktinamės, juk reikės mažiau kurenti, jeigu bus šilčiau, nereikės paltų ir pan, galėsime auginti vynuoges, bananus. Aš sakau, kad lazda turi du galus. Gal galėsime plėtoti turizmą, bet kur dėsime parazitus, kurie ateis su šiltesniais orais. Jau kalbėjau apie klimato migrantus – medžius, gyvūnus, bet taip pat ir žmonės emigruos iš tų šalių, kur trūksta vandens. Kaip kažkada šiauriečiai keliavo į pietus, taip dabar pietiečiai keliaus pas mus. Jeigu mes to norime – pasislinksime.

– Kuriame Lietuvos regione šiuo metu didžiausia sniego danga? (Dainius)

– Storiausia danga dabar yra Žemaitijoje tam tikrose vietose, kur intensyviausiai snigo. Bet tai irgi staigiai keičiasi, nes vienur palyja, kitur pasninga. Kur lyja, sniego danga greitai nyksta. Kai kur laukai pliki jau, kitur sniego pripustyta.

Šiemet iš Skandinavijos keliaujantys ciklonai atnešė ir kritulius, ir žemą temperatūrą į vakarinę, pietvakarinę Lietuvos dalį. Kai kada šiemet buvo šalčiau pietų Lietuvoje nei šiaurėje. Tai priklauso nuo oro masių, iš kur ir kur jos slenka. Tad esame įpratę, kad Utenoje, Varėnoje šalčiau, bet neretai šią žiemą buvo prie jūros šalčiau, nors jūra šildo.

Lietuva maža, bet temperatūrų skirtumai būna dideli – per dešimt ir daugiau laipsnių.

– Kuriais metais užfiksuotas didžiausias iškritusio sniego kiekis per parą, kuriame Lietuvos regione? (Dainius)

– 1931 metais buvo Lietuvoje storiausia sniego danga – 94 centimetrai. 1996 metais irgi buvo arti 90 cm. Tad kiek kasmet nešauktume, kad dar niekada nebuvo tiek sniego, visada sakau, kad yra buvę ir daugiau.

O štai Kanados Kvebeko apylinkėse prieš keletą metų yra per šešias valandas iškritę penki metrai sniego. Štai tada tai tikrai neįmanoma išeiti iš namų. 2010 metų sausį, kai Kinija laukė savo naujųjų metų, pietų Kinijoje prisnigo 4,5 metro.

– Gal keičiantis klimatui gali nutikti taip, kad ir mes turėsime tiek sniego?

– Kodėl ne? Gali būti įvairiai, gal pagerinsime ir sniego dangos, ir temperatūrinius rekordus. Pernai žiema prasidėjo tik sausio pabaigoje, vasaris buvo labai šaltas, vasarą turėjome ir karščių, o vidutinė metinė temperatūra buvo aukštesnė puse laipsnio.

Pasaulyje nuo 1880 metų iki 2012 metų šilčiausių metų dešimtuke septyneri metai – šio amžiaus, visą laiką turime aukštesnę vidutinę temperatūrą.

Paprastam žmogui keista, kodėl mes šaukiame, kai vidutinė metinė temperatūra yra tik 0,6 laipsnio aukštesnė. Tačiau juk jeigu jo paties temperatūra nuolat būtų tiek aukštesnė, jis gerai nesijaustų. Gamta serga, mūsų klimatas karščiuoja, o mes negalvojame apie gamtą, galvojame tik apie save. Vartojimas yra išaugęs iki begalybės. Jeigu galėtume, upes atsivestume į kambarį. Gamta nebesugeba nuo mūsų gintis, ji karščiuoja ir būna pikta.

– Kai yra daugybė tokių pokyčių, ar dar galime pasitikėti senolių patarimais? Tarkim, kregždės pažeme skraido, saulė į debesis leidžiasi.

– Kai kregždės pažeme skraido, viskas yra paprasta, tai slėgio pokyčiai ir tuo metu mašalai ten. Mes visada juokiamės, kai pamatome varnas medžio viršūnėje, sakome, kad sinoptikės sulipo į medį, vadinasi, šals. Jos suskrido ten, nes ten šilčiau. Tokie dalykai pasiteisina, gyvūnai išlaikė jutimus, jie turi prisitaikyti, išgyventi.

Bet kai senoliai prognozuodavo pagal kažkokią dieną, tai niekada nepasitvirtindavo. Juk žemaičiai turi savus pastebėjimus, aukštaičiai – savus.

Be to, senoliai važinėjo arkliuku, neturėjo tiek automobilių, neteršė taip oro. Viskas, ką išmetame į atmosferą, paskui sugrįžta. Tarkim, dabar paaiškėjo, kad padidėjusi dusto koncentracija ore, nors ši medžiaga jau daug metų nenaudojama, nes ji nuodinga. Pasirodo, tas dustas buvo įšalęs Arkties vandenyne, dabar ledynai tirpsta ir jis sklinda.

– Kokios šalies klimatas jums priimtiniausias?

– Lietuviškas. Nes Lietuvoje yra visko vidutiniškai. Mes labai retai sulaukiame uraganų, mūsų viesulai ne tokie kaip Amerikoje, kai uraganą lydi daugybė tornadų. Ir liūtys nėra tokios baisios, kaip, tarkim, Australijoje. Pas mus jeigu gauname leduku į kaktą, rėkiame, kad girdėtų visame pasaulyje. O jeigu gautume 7 ar 12 kilogramų dydžio? Lietuvoje didžiausias buvo 12 cm ir 300 gramų.

Mes turime keturis metų laikus, kiekvieną savitai gražų. Ir žemės drebėjimų nebūna. Gyvename Dievo užantyje ir todėl, matyt, nuolat esame nepatenkinti.

Sinoptikams visame pasaulyje nėra lengva dirbti, bet jeigu nebūtų orų prognozių, devyni iš dešimties žmonių neturėtų nuo ko pradėti pokalbį.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min