Dabar populiaru
Publikuota: 2015 lapkričio 20d. 12:21 , atnaujinta: 2015 lapkričio 23d. 12:07

15min.lt konferencijoje – apie terorizmo grėsmes: „Lietuva nėra tiesioginis smaigalys, bet tai nieko nereiškia“

Viktoras Grabauskas ir  Gediminas Grina
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Viktoras Grabauskas ir Gediminas Grina

Po teroro išpuolių Prancūzijoje Lietuvos politikai susirūpino Lietuvos galimybėmis atremti terorizmo grėsmę. Valstybės saugumo departamentas (VSD) tikina, kad Lietuvoje terorizmo grėsmės rizika yra menka, tačiau tarnybos vis tiek turi būti viskam pasiruošusios. Apie tai 15min.lt konferencijoje kalbėjo Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadas Viktoras Grabauskas ir buvęs VSD direktorius Gediminas Grina. 

Šiuo metu, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko teigimu, kovai prieš terorizmą Lietuva yra pasirengusi nepakankamai.

„Didžiausia problema – žvalgyba, resursai veiklai, jų bendravimui su partneriais, tai yra nemaži pinigai. Antras dalykas, „Aras“, kuris tiesiogiai dalyvautų laisvinant įkaitus, užkardant ir panašiai, turi turėti ginkluotę, amuniciją, kuri atitinka aukščiausius standartus“, – sako komiteto vadovas.

Todėl šiuo metu svarstomame kitų metų biudžete siūloma numatyti daugiau lėšų Valstybės saugumo departamentui bei Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“.

VSD ketinama papildomai skirti 2 mln. eurų, „Arui“ – 800 tūkst. eurų.

VIDEO: 15min.lt konferencijoje aptartos Lietuvos galimybės kovoti prieš terorizmą

Ar šių lėšų pakaks tarnyboms aprūpinti ir kokia jų situacija šiuo metu, 15min.lt konferencijoje kalbėjo Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadas Viktoras Grabauskas ir buvęs VSD direktorius Gedimina Grina. 

– Penktadienį atsistatydinti nutarė vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. G.Grina socialiniame tinkle „Facebook“ jau savaitgalį parašė, kad vietoj jo trauktis turėtų Loreta Graužinienė ir Dalia Grybauskaitė. O ką manote jūs, pone V.Grabauskai?

V.G.: Negaliu komentuoti. Pažįstu Saulių Skvernelį. Tai tikrai sąžiningas žmogus. 

G.G.: Pripažįstu, kad S.Skvernelis yra politinis asmuo. Mes negalime ministro keisti kas pusę metų. Taip buvo su generaliniu policijos komisaru. Gyvenime atsitinka daug dalykų, į visus juos taip reaguoti negalima.

– Kaip apskritai vertinate praėjusios savaitės gaudynes, kai zuikį Igorį vaikėsi 3000 pareigūnų? Ar apskritai ten reikėjo „Aro“ pareigūnų?

V.G.: Tikrai ne trys tūkstančiai, mažesnis skaičius. „Aras“ buvo tam, kad, jeigu būtų pasipriešinimas ginklu, būtų įkaitai, galėtume reaguoti. Mes tik vienu atveju dirbome – kai buvo gauta informacija, kad yra šaudoma, kad piliečiai girdi šūvius už Perkūnkiemio. Policijos pareigūnai irgi girdėjo kažką panašaus į šūvius.

Didesnės tikimybės nebuvo, kad jis pradės šaudyti, bet niekada nežinai. „Aras“ buvo pasiruošęs visoms situacijoms.

– Ar eiliniai policininkai buvo tinkamai paruošti naudotis automatiniais ginklais? Kiek tokiam paruošimui reikia laiko? Šiandien skelbiama, kad atsisakoma „Kalašnikov“ automatų. Ar policija liks tik su pistoletais, ar reiktų pirkti vakarietiškos automatinės ginkluotės?

G.G.: Pasiruošimui pareigūnų reikia skirti laiko, jo reikia turėti. Pareigūnai visą laiką darbe. Laiko pasiruošimui kartais ir nebūna. Taip pat reikia išteklių, kad būtų galima juos paruošti. Rengti juos reikia tikrai.

„Kalašnikovas“ miesto sąlygomis yra truputį per galingas ginklas. Policija aprūpins pareigūnus silpnesniais automatiniais ginklais.

„Aras“ ginkluotės turi, tačiau jos nėra pakankamai

„Aras“ ginkluotės turi, tačiau jos nėra pakankamai.

– Skaitytojas nerimauja, kad jei su vienu ginkluotu narkomanu nesusitvarkoma ir viskas vyksta net 5 valandas, tai kas būtų, jei iš tikrųjų Lietuvoje būtų surengtas teroro aktas kaip Paryžiuje? Kas iš tikrųjų būtų daroma tokios atakos metu? Koks būtų planas?

Vidmanto Balkūno/15min.lt nuotr./15min.lt konferencijoje kalba Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadas Viktoras Grabauskas ir buvęs VSD direktorius Gediminas Grina
Vidmanto Balkūno/15min.lt nuotr./15min.lt konferencijoje kalba Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadas Viktoras Grabauskas ir buvęs VSD direktorius Gediminas Grina

G.G.: VSD yra pagrindinis žvalgybinis darbas ieškoti tokių grėsmių tiek žmonių pavidalu, tiek organizacine prasme. Labai svarbus žvalgybinis faktorius. Tai neišvengiamai reikalauja kažkokių asmenų stebėjimo. Stebėjimas tiesioginio rezultato neduoda, bet reikalauja daug lėšų. Tam reikia investicijų. „Islamo valstybė“ komunikuoja socialiniais tinklais. Jeigu tarnybos neturi galimybės jų stebėti, ką mes galime rasti? Net ne visos didžiosios valstybės gali tai daryti.  Jeigu negali užkardyti, reikia reaguoti. Jeigu neturime tarnybų, kurios yra gerai paruoštos, kaip mes galime reaguoti?

V.G.: Laiko tarpas, per kurį sulaikytas Igoris, nebuvo ilgas. Tai padaryti nėra taip lengva, bet policija padarė savo darbą. Kiti galvojo, kad per visą naktį vyks paieškos. Kalbant apie reagavimą, „Aras“ yra pasirengęs likviduoti teroristų aktus. Kiek sėkmingai, kitas klausimas. Tai priklauso nuo profesionalumo ir to, kokias priemones turi. Kalbant apie profesionalumą, mūsų kolegos Europoje aukštai jį vertina. Bet, palyginus mūsų aprūpinimą su jų, tai skiriasi.

Šis atvejis parodė, kad policija gali mobilizuoti pajėgas ir gana sėkmingai vykdyti operaciją. Kiek ji būtų sėkminga, jeigu tai būtų teroristinis atvejis? Patruliai turi problemų su liemenėmis. Jie nėra apsaugoti. Dėl ginkluotės kyla daug diskusijų. Kokius ginklus skirti patruliams? Automatinius ginklus? Gal galima patrulius, kurie reaguoja pirmieji, apginkluoti galingesne ginkluote nei paprasti pistoletai.

– Praėjusią savaitę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas susirūpino, kad „Arui“ ir VSD labai trūksta pinigų. Prezidentė iškart atsakė, kad tarnyboms labiau trūksta proto. Ko vis dėlto trūksta labiausiai? Ar tikrai „Aro“ darbuotojai uždirba 400 eurų per mėnesį?

V.G.: Jei bus skiriami pinigai, bet neruošiami pareigūnai, tai nieko gero neduos. Turi būti pareigūnų profesionalumas ir tinkamas jų aprūpinimas. Nėra prasmės pirkti įrangos, jei patys pareigūnai nebus profesionalūs. 

G.G.: Ko trūksta VSD, negaliu komentuoti viešai. Pas mus dar gaji mada afišuoti, ką VSD veikia. Vietoje to, kad būtų skiriamos lėšos, VSD turi įrodinėti, kam tų lėšų reikia.

Vietoje to, kad būtų skiriamos lėšos, VSD turi įrodinėti, kam tų lėšų reikia

Žvalgyba negali dirbti per skirtingus padalinius. Ten informacija labai susipynusi. To paties žmogaus neturi stebėti keli padaliniai. Tokių atvejų buvo, kai vienas žmogus tos pačios institucijos kelių padalinių buvo stebimas. Kaip tokiu atveju daryti analizę?

Žvalgyba pirmiausia dirba politikams. Tai skirtumas nuo teisėsaugos institucijų. Politikai nori turėti patikimą informaciją.

Tokių institucijų kaip VSD struktūriniai padaliniai turi būti nevieši. VSD prižiūri Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kuris turi visą informaciją ir gali spręsti, ar lėšų tikrai trūksta.

Didžiausia problema yra požiūrio klausimas. Nuo to visos problemos ir prasideda.

– Klausimas V.Grabauskui. Koks jūsų požiūris į buvusius „Aro“ darbuotojus ir į galimybę juos susigrąžinti į rinktinę, nes daugelis išėjo būtent dėl prastos padėties: mažų atlyginimų, etatų mažinimo, nuolatinio valdžios skurdinimo skiriant biudžetą tokiems padaliniams. 

V.Grabauskas: Aš niekada nebuvau prieš grįžimą. Realybėje kitaip žiūriu. Yra pareigūnų, kurie išėjo ir grįžo, dirba iki šiol – jie yra profesionalūs ir motyvuoti. Jie pasižiūri kitur, bet supranta, kad ten ne jų gyvenimas. Gal čia jie uždirba mažiau, bet jų širdis čia. Jeigu jie praeina atranką, visada gali grįžti.

– Visuomenė jau ėmėsi rinkti pinigus „Aro“ liemenėms. Ar ateis laikas, kai ir VSD pradės rinkti gyventojų labdarą? Ar tai normalu?

V.G.: Į šią akciją žiūriu ne kaip į pinigus. Tie pinigai neišgelbės. „Aras“ tikrai nėra nustekentas. Liemenių mes turime, bet yra tik 25 liemenės, kurioms dar galioja garantija. Kitų liemenių garantija yra seniai pasibaigusi.

Mums svarbiausia žmonių pilietiškumas, solidarumas ir noras padėti. Tai mūsų pareigūnams širdį glosto labiausiai. Matome, kad pilietiškos visuomenės  yra daug ir jei bus tokia situacija, kai mums reikės visuomenės pagalbos, mes šios pagalbos sulauksime.

Pagaliau žmonės supranta, kad mes esame ta pati visuomenės dalis.

Žmonės į daug ką reaguoja emocionaliai. Kokios profesijos žmonės nedaro klaidų? Viena klaida neturi būti sutapatinama su visa sistema

G.G.: Prieš trejus metus VSD pradėjo gauti paramą per tuos 2 proc., kuriuos galėjo aukoti žmonės. Jie pagaliau pradeda suvokti, kad tai yra svarbu. Parama rodo, kad žmonėms rūpi.

Pasitikėjimas policija yra labai svarbus ir rodo pilietiškumą. Pagal vieną atvejį nereikia daryti apibendrinančių išvadų. Matome, kad visuomenė padeda policijai. Padėti VSD yra daug sunkiau, bet policijai tai yra labai svarbu.

V.G. Geriausia, kad žmonės visada skambintų 112, kai mato kažką įtartino. Būna, kad skambina ir tiesiogiai.

Žmonės į daug ką reaguoja emocionaliai. Kokios profesijos žmonės nedaro klaidų? Viena klaida neturi būti sutapatinama su visa sistema. Sistema kaip tik parodė, kad gali šią klaidą ištaisyti.

– Dalia rašo taip: Kartais užsienio spaudoj rašoma apie užsieniečius, kurie susidomi teroristų veikla ir išvažiuoja netgi mokytis to, man visai įdomu, kiek lietuviai tam atsparūs? Ar be Eglės Kusaitės buvo jau kokių atvejų, kad pričiupote kokį bebandantį radikalizuotis?

G.G. Svarbiausia problema yra ne kiek tokių žmonių, o kodėl jie tai daro. Jie radikalizuojasi, kai yra kažkuo nepatenkinti. Slaptosiose tarnybose mes stebime ir kairiuosius, ir dešiniuosius radikalus. Lietuva yra ramus Žemės lopinėlis, tačiau ir čia atsiranda žmonių, kurie yra nepatenkinti ir kuriuos galima suvilioti tokiomis idėjomis. Tai gali būti ir finansinės problemos, bet ne tik.

– Klausimas G.Grinai. Metų pradžioje jūs sakėte, kad dėl palankumo teroristams Lietuvoje stebimi keli asmenys. Iškart po teroro išpuolių Paryžiuje VSD vadovas Darius Jauniškis pasakė, kad Lietuvoje yra stebimi 50 žmonių, vėliau jo pavaduotojas Kęstutis Budrys patikslino, kad 50 – tai ne stebimų asmenų kiekis, o VSD galimybės leidžia tik tiek stebėti. Ar gali taip skirtis VSD vadovybės pasisakymai? Ką tai reiškia?

G.G.: Negalėčiau pasakyti, ką tai galėtų reikšti. Reikia suprasti, kad niekada institucija nepasakys, kiek žmonių yra stebima. Informacija nuolatos keičiasi. Sakyti ar keletas, ar 50, ar 100, būtų šaudymas į debesis.

Apskritai, nesvarbu, kiek jų yra stebima. Svarbu teisėsaugai, kai yra požymis nusikalstamų veikų. Bet kai stebimi kiti žmonės, tai yra juodas žaidimas, reikalaujantis daug resursų. Jeigu laiku nepastebėsi, tada „Arui“ reikės reaguoti.

Parlamentinę priežiūrą vykdantis Seimo komitetas gali gauti visą informaciją, nes jie turi leidimus dirbti su slapta informacija, ir tada jie sprendžia, kiek reikia lėšų.

– VSD neslepia, kad papildomus pinigus skirtų sekimo įrangai pirkti. Ar jums žinoma, apie kokią konkrečią įrangą kalbama? Ar tai „Galileo“, dėl kurio pirkimo, kaip paaiškėjo iš „Wikileaks“ paskelbtų dokumentų, derėtasi šiemet vasarą? Kiek maždaug kainuoja vieno žmogaus sekimas valstybei?

G.G. Nenorėčiau komentuoti, ką VSD planuoja pirkti. Iš principo noriu pasakyti, kad ta įranga, kuri reikalinga stebėti virtualiai erdvei, buvo ir bus reikalinga. Tik klausimas, kokią sofistikuotą ją galime nupirkti ir kiek žmonių ja mokės naudotis.

Teisėsaugoje žmonės aiškiai žino, ką jiems reikia daryti. Žvalgyba yra kitas žanras. Jei žiūrėtume iš karinės pusės, matome, kas ten vyksta, bet tokias organizacijas reikia griauti iš vidaus. Tai galima padaryti tik slaptais žvalgybiniais metodais. Įsivaizduokite, kiek per visą pasaulį reikia resursų toms organizacijoms surasti.

Mano manymu, policija turi būti finansuojama taip pat gerai kaip ir kariuomenė

– Kaip vertinate pasiūlymus „Arą“, policiją, Viešojo saugumo tarnybą finansuoti iš gynybai skiriamų lėšų?

V.G. Tikrai negaliu komentuoti. Galiu tik konstatuoti, kad lėšų trūksta. Iš kur jos bus skirtos, mums nėra labai svarbu.

G.G. Yra du kraštutinumai. Aš esu per vidurį. Vienas jų yra gynybų išlaidų išgryninimas. Kitas – noras visas institucijas pakišti po gynybos išlaidomis. Tai jau reikštų problemas su tarptautine teise. Policija negali būti ginkluoto konflikto dalimi. Negalima policininkų siųsti į apkasus, nes jie tam nėra paruošti.

Kai nerandama pinigų, prisigalvojama visokių dalykų. Mano manymu, policija turi būti finansuojama taip pat gerai kaip ir kariuomenė. Tai atitinka mūsų visų interesus. Policininkai reikalingi visiems.

– Prezidentė siūlo skubiai kurti krizių valdymo centrą. Ką apie tai manote, ar tarnybų darbą jis palengvintų, ar būtų aiškiau, kas, kada už ką atsakingas?

V.G.: Dabar yra tam tikri planai sukurti, ar tai būtų įkaitinė situacija, ar sprogimo grėsmė. Numatytos atsakomybės ribos, kas už ką atsakingas. Tam lygmeny daugmaž viskas sudėliota. Kalba eina apie globalesnį valdymą, jeigu būtų keli židiniai. Tai nebūtų pusiau politinis centras. Tikrai nežinau, kokia dabar yra krizių valdymo centro kūrimo koncepcija. Norima padėlioti taip, kad būtų paprastesnis ir efektyvesnis valdymas.

G.G.: Yra čia politinio aspekto šiek tiek. Yra strateginio lygmens žaidėjas. Šiai dienai, manau, efektyviausiai tokius dalykus valdyti galėtų ekstremalių situacijų centras. Teroro aktai gali sukelti tokią žalą, kad reikės ir greitosios, gaisrinės, galbūt statybininko, jeigu kažkas nugriuvo. Čia pereinama į koordinavimo klausimą. 

Manau, kad šiai dienai, pagal finansinius gebėjimus, pirmiausia reikia kreipti dėmesį į ekstremalių situacijų valdymo centrą.

– Kokios VSD realios galimybės patikrinti į Lietuvą priimamus pabėgėlius, jei to tinkamai nesugebėjo padaryti kur kas geriau finansuojamos Europos žvalgybos?

G.G. VSD galimybės nekinta kokius septynerius metus. Norint didinti galimybes, reikia didinti finansavimą. Pareigūnai išeina į pensiją, o priimti naujų mes neturime galimybių. Jei dirba šimtas žmonių, darbo fondas turi būti didesnis, ne tik jų alga. Yra stažuotės ir kiti dalykai. Viskam reikia pinigų. Papildomai žmonių į darbą priimti mes galimybių neturėjome.

Aš negaliu jums atskleisti tikrų VSD pajėgumų įvertinti priimamus migrantus. Tokių institucijų negalima greitai padidinti. Galima tik greitai sumažinti.

– Pone G.Grina, Pulkininkų asociacija, kuriai priklausote, neseniai savo FB rašė: „Politikams teks greitai apsispręsti, kuri grėsmė Lietuvai didesnė – Rusija ar terorizmas?“ O kuri grėsmė didesnė atrodo jums? 

G.G.: Grėsmės vienos yra labai ištemptos, o kitos – proginės. Pradėsiu nuo terorizmo. Prisimename rugsėjo 11-ąją. Buvo nemažai valstybių, kur įvykdyti išpuoliai traukiniuose, dar kažkas susprogdinta. Tai yra karas. Bet, kalbant apie Lietuvą, pas mus nieko neatsitiko. Bet tai nereiškia, kad neturime turėti pareigūnų, jeigu kažkas atsitiks.

Rusija yra nuolatinė problema. Žvalgyba dirba, tankai negali staiga atvažiuoti

Ir rytoj gali kažkas atsitikti. Rusija yra nuolatinė problema. Žvalgyba dirba, tankai negali staiga atvažiuoti. Požymių nėra, bet jų gali ir atsirasti. Bet kai jie atsiras, mes nespėsime suformuoti kariuomenės, taigi valstybė turi išlaikyti kariuomenę.

Nepainiokime abiejų svarbių dalykų. Tai yra skirtingų dimensijų piniginių dalykų klausimai.

Kalbant apie priešiškas valstybes, žinome, kas yra priešas. O kalbant apie terorizmą, kas yra priešas?

– Skaitytojas rašo, kad Lietuvoje jau yra teroristų penkta kolona ir teroristų reikia laukti ne iš Sirijos, o iš artimos šalies. Ar pritariate tokiai minčiai? Kuo skiriasi kovos prieš džihadistus teroristus ir kad ir prieš „žaliuosius žmogeliukus“ būdai?

V.G. Rinktinė „Aras“ yra pasiruošusi reaguoti ir į vienokias, ir į kitokias grėsmes. Policija turės reaguoti pirmieji ir hibridinio karo atveju.

Mes analizuojame įvairias situacijas, vertiname, kokie metodai gali būti taikomi. Po kiekvieno išpuolio Europoje būna labai detalus aptarimas. Šalis, kurios teritorijoje įvykdytas teroristinis aktas, pristato, kas būna padaryta, ir labai nuoširdžiai įvardina savo klaidas.

Po Paryžiaus dar tokio pasitarimo nebuvo. Kolegos yra užsiėmę. Pavasarį susirinks ES antiteroristinių padalinių vadai. Tada tikrai bus detalus pristatymas.

G.G. Žvalgybos taip pat bendradarbiauja, tačiau nuoširdumo tikrai mažiau nei policijos struktūrose. Neseniai suskambėjo, kad ES kurs bendrą žvalgybos instituciją. Man tai sukėlė juoką. Didžiosios valstybės tikrai nesutiks taip dalintis informacija. Žvalgybos tarnybos yra savarankiški žaidėjai.

Sunku apsispręsti, su kuo mes kovojame. Jeigu tai yra pavieniai teroristai, tai yra vienas būdas, bet jei kalbame apie specialiąsias pajėgas, prieš jas gali kovoti tik kitas specialusis padalinys. Mesti „Arą“ prieš diversantus nebūtų atsakinga.

Reikia apsispręsti, kas ta grėsmė. Ar tai žalieji žmogeliukai, ar Sirija. Reikia turėti galimybes apsiginti visais atvejais. Nepamirškite, kaip pas mus viskas perkama. Jei šiandien nutarsime, tai bus nupirkta po metų.

– Daug Lietuvos žmonių tikina, kad teroro grėsmės Lietuvai nėra, nes esą džihadistai tokios šalies net nežino. Vienas jų rašo taip: „Lietuva nekariauja su niekuo, maža žaidėja pasaulyje. Teroristinis aktas yra žinutė, pranešimas tautai. O ką mums galima pranešti?“ Ar tikrai galime būti tokie ramūs?
 
G.Grina: Visiškas ramumas yra blogybė. Jeigu gyveni pasaulyje, turi turėti atsargumo, matyti, kas dedasi. Jeigu Lietuva nėra tiesioginis smaigalys, tai nieko nereiškia. Anksčiau ar vėliau bus sužinota, kas mes esame. Ir mes mėgstame „pasiafišuoti“, kas mes tokie esame. „Aras“ turi būti aprūpintas, ir be jokių viešųjų ryšių.

V.Grabauskas: Visada turi būti pasirengęs. Ne tada, kai įvyksta, galvoti, ką daryti. Reikia turėti antiteroristinį padalinį, kuris galėtų reaguoti. Net ir kalbant apie diversantus „žaliuosius žmogeliukus“, mes reaguosime, bet gali būtibe kariuomenės nieko nepadarysime.

Ukrainoje šios šalies antiteroristinis padalinys „Alfa“ buvo kišamas į karinius veiksmus. Bet jie ne tam sutverti. Tada juos pradėjo naudoti tikslinėms užduotims. Tai yra skirtingos funkcijos, skirtingas darbas. Kai kas yra panašaus, ten mes galime kartu dirbti.

– Klausimas V.Grabauskui. Ar tiesa kad jums buvo pasiūlyta tapti Viešojo saugumo tarnybos vadu? Jei taip, kodėl atsisakėte? 

V.G.: Oficialiai nebuvo. Rotacija bus nuo sausio mėnesio. Po penkerių metų reikės žiūrėti kažkur kitur. Aš „Are“ nuo jo pradžios. „Aras“ man yra gyvenimas.

– Jau savaitę iš visų pusių skamba pasisakymai, kad nieko neturime ir nieko negalime. Ar tokiomis kalbomis patys sau neprišauksime nelaimės? Ypač kai kitos Europos valstybės susitelkė įtikinėdamos, kad viską mato ir viską girdi?

V.G.: Realiai mes galime vykdyti savo funkcijas ir vykdytume. Klausimas tik, kiek sėkmingai? Ar Paryžiuje operacija buvo sėkminga? Viskas priklauso nuo operacijos. Aukų skaičius nebūtinai rodo, kokia sėkminga buvo operacija. Gal jų galėjo būti dar daugiau. Negalima taikyti tokių bendrų kriterijų. Reikia žinoti daug aplinkybių.

Profesionalumas yra labai svarbus, ir ginkluotė padeda padidinti sėkmės procentą. Mes ir be tų priemonių savo darbą atliksime, bet klausimas, koks bus rezultatas. Kalba eina ir apie pareigūnų gyvybes.

G.G. Skaudu tai sakyti, bet tai ir yra. Visi griebiasi šiaudo, ir taip skatiname nepilnavertiškumo kompleksą. Čia senos kalbos, kaip ir apie tai, kad negalime kariauti, nes tankų neturime. Tikslas yra aiškus, kad visuomenė būtų demoralizuota. Kam čia ta kariuomenė, kam tas „Aras“.

Čia reiktų kelti „STOP“ ženklą, nacionalinio saugumo klausimai neturėtų tapti politinių batalinių klausimu. Tokios politinės kultūros mes dar neturime. Visi nepatogūs klausimai aptarinėjami viešai.

V.G.: Lietuva tikrai pajėgtų, turime kelias galimybes pasitelkti pagalbą. Viena iš galimybių pasitelkti kolegas iš užsienio. Tai oficialus ES sprendimas, ir mes jiems taip pat padėtume. Tai – ir įranga, ir ekspertai, ir pareigūnai tiesiogiai dalyvaujantys operacijoje.

Tai pat yra galimybė prašyti kariškių pagalbos. Dažnai vykdome bendras pratybas, ir tokia galimybė yra.

Visoje Lietuvoje „Aro“ įsteigti neįmanoma. Turėjom padalinius visoje Lietuvoje, bet po reformos savo pajėgas sumažinome. Klaipėdos padalinys labiau specializuotas darbui vandenyje, bet juos mes galime siųsti vykdyti operacijas ir sausumoje. Mes dengiame Lietuvą.

– Klausimas G.Grinai. Jau pusmetis, kai nebesate VSD direktorius. Ką veikiate be Pulkininkų asociacijos? Kaip manote, kodėl jūsų patirties niekam valstybėje neprireikė?

G.G.: Turiu daug veiklos. Pats pradedu matyti, kad visur nebespėju. Valstybė turi spręsti dėl mano veiklos reikalingumo. Kol kas nesu gavęs jokių oficialių kvietimų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

15min tema Aktualu

Organų donorystė valstybei nerūpi: tai yra atviras sabotažas, stabdymas ir nieko neveikimas

Aktualu

„Supras net neturintys jokios nuovokos“: Rusijos propaganda Ukrainos televizijoje

Aktualu

L.Baltrūnas „švenčia“ bylos metines: „Liemenė grąžinta, apykojė nuimta, bet žmonos namas areštuotas“

Trys parduotuvės Naujojoje Ūtoje: istorija ne apie konkurenciją

Aktualu

„Socialdarbiečių“ sąlyga „valstiečiams“: arba pinigai partijai, arba balsai už biudžetą?

Vardai

Vakarienėje visiškoje tamsoje – ir retai renginiuose besilankanti Goda Alijeva

Aktualu

Vilniaus daugiabutyje – gaisras

Aktualu

Vaikų pornografiją pamėgęs Anglijoje gyvenantis lietuvis išvengė kalėjimo

Ginčas dėl „Žalgirio“: pavojus ar tiesiog geras sprigtas?

Vardai

Karolina Meschino su mylimuoju Remigijumi pasidarė tatuiruotes ant veidų

Aktualu

A.Merkel sąjungininkų nesėkmę Bavarijoje nulėmė bandymai įtikti radikalams

24sek

D.Sabonio konkurentas dėl minučių „Pacers“ klube pasirašė solidų kontraktą

Verslas

R.Abramovičius Niujorke suplanavo grandiozines statybas – buvusiai žmonai įrengs rūmus

Vardai

Į Lietuvą grįžusi Jūratė Bitinaitė pristatė nėštumo metu rašytą knygą: „Dukra man suteikė sparnus“

Sportas

Tautų lyga: Anglijos rinktinė nukovė Ispaniją ir nutraukė įspūdingą seriją

24sek

ESPN prognozė: po dvejų metų NBA duris gali praverti du lietuviai

Vardai

Vilniuje slapta susituokė „Eurovizijos“ dalyvė Catrinah: „Daugelis draugų liko mūsų nesupratę“

Gyvenimas

Kaip pritraukti prie savęs žmones: specialiųjų agentų patarimai

Aktualu

Priekabiavimu apkaltintas Šakių meras Edgaras Pilypaitis: esu šantažuojamas ir terorizuojamas

Gazas

Lietuvos kariuomenės sunkvežimis „Unimog“: bekele važiuoja ir neaimanuoja

Naujienos

15min tema Aktualu

Organų donorystė valstybei nerūpi: tai yra atviras sabotažas, stabdymas ir nieko neveikimas

Aktualu

Ar visuomeninis komitetas išgelbės nuo „smukdančios“ partijos vėliavos?

Aktualu

Mirė vienas iš „Microsoft“ įkūrėjų Paulas Allenas

Trys parduotuvės Naujojoje Ūtoje: istorija ne apie konkurenciją

Aktualu

„Supras net neturintys jokios nuovokos“: Rusijos propaganda Ukrainos televizijoje

Aktualu

Orai.lt: artimiausiomis dienomis šiluma dar džiugins

Aktualu

L.Baltrūnas „švenčia“ bylos metines: „Liemenė grąžinta, apykojė nuimta, bet žmonos namas areštuotas“

Aktualu

„Socialdarbiečių“ sąlyga „valstiečiams“: arba pinigai partijai, arba balsai už biudžetą?

Ginčas dėl „Žalgirio“: pavojus ar tiesiog geras sprigtas?

Vardai

Vakarienėje visiškoje tamsoje – ir retai renginiuose besilankanti Goda Alijeva

Aktualu

Vilniaus daugiabutyje – gaisras

Vardai

Karolina Meschino su mylimuoju Remigijumi pasidarė tatuiruotes ant veidų

24sek

D.Sabonio konkurentas dėl minučių „Pacers“ klube pasirašė solidų kontraktą

Verslas

R.Abramovičius Niujorke suplanavo grandiozines statybas – buvusiai žmonai įrengs rūmus

Sportas

Tautų lyga: Anglijos rinktinė nukovė Ispaniją ir nutraukė įspūdingą seriją

24sek

ESPN prognozė: po dvejų metų NBA duris gali praverti du lietuviai

Vardai

Vilniuje slapta susituokė „Eurovizijos“ dalyvė Catrinah: „Daugelis draugų liko mūsų nesupratę“

Aktualu

Vaikų pornografiją pamėgęs Anglijoje gyvenantis lietuvis išvengė kalėjimo

Aktualu

A.Merkel sąjungininkų nesėkmę Bavarijoje nulėmė bandymai įtikti radikalams

Vardai

Į Lietuvą grįžusi Jūratė Bitinaitė pristatė nėštumo metu rašytą knygą: „Dukra man suteikė sparnus“

Daugiau vandens

Gera keliauti kartu

Video

01:02
01:11
35:31

BALTIJOS MAISTO IR GĖRIMŲ PARODA „BAF“ 2018

Įkvėpk daugiau gyvenimo

Parašykite atsiliepimą apie 15min