Dabar populiaru
Publikuota: 2013 kovo 7d. 13:34 , atnaujinta: 2013 kovo 7d. 14:23

15min.lt tiesioginėje konferencijoje besisvečiavusi ūkio ministrė Birutė Vėsaitė: „Nenorėčiau dirbti už minimalų atlyginimą“

Birutė Vėsaitė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Birutė Vėsaitė

Portalo 15min.lt konferencijoje lankėsi ir į skaitytojų klausimus atsakė ūkio ministrė Birutė Vėsaitė.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas pernai augo 3,6 proc. Daug tai ar mažai? O svarbiausia, kas iš to Lietuvos gyventojams? Ūkio augimą vis dar tempia eksportas. Ar eksporto augimas ir toliau išliks spartus? Kada pagaliau daugiau lėšų pradės leisti ir vartotojai? Verslas vis dar labai mažai investuoja į naują įrangą. Kas lemia įmonių neužtikrintumą, kaip paskatinti įmonių investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą? Valstybės valdomos įmonės, nors ir tapo skaidresnės, vis dar smarkiai kritikuojamos dėl savo veiklos, lėšų valdymo. Kokius įmonių valdymo pakeitimus planuoja Ūkio ministerija?

Į šiuos ir kitus klausimus atsako ūkio ministrė Birutė Vėsaitė.

VIDEO: 15min.lt tiesioginėje konferencijoje – ūkio ministrė Birutė Vėsaitė.

– Akuočių kaime seniau nuolat gerdavote mano močiutės pieną. Kur pieną perkate dabar? Ar, krintant pieno supirkimo kainoms, reikėtų skatinti smulkiuosius ūkininkus patiems pardavinėti pieną, gaminti sūrį ir panašiai? (Irmantas)

– Žinote, kai kaimiško pieno nėra, neperku, nes jo nelabai reikia. Geriau pardavinėti gaminį, o ne žaliavą. Smulkieji ūkininkai, kurie ėmėsi žaliavos perdirbimo, turi didesnę naudą, negu pardavinėdami pieną didiesiems supirkėjams, kurie dažnai piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi.

Išgyventi gal ir įmanoma, ar oriai gyvent galima, neabejoju. Norėt nenorėčiau, niekada negyvenau už minimumą, dirbau geriau apmokamą darbą. Paklausta, ar iš meilės Lietuvai galėtų dirbti už minimalų atlyginimą sakė B.Vėsaitė.

– Lietuvoje populiarėja vadinamieji startupai.  Ar tai yra išeitis sprendžiant nedarbo problemą? Ar pradedantieji verslininkai remiami pakankamai? (Jurga)

– Na, startupai labai gera iniciatyva, ypač informacinių technologijų srityje, kai kurie žmonės jau tapo milijonieriais. Valstybė turėtų padėti startupams. Vakar Vyriausybė nusprendė perskirstyti ES paramos lėšas. Jaunimas, kuris nori imtis verslų ir gyvena regionuose, tai gali daryti efektyviau, nes tam dalykui atnaujinome dotaciją 10 mln. Lt.

Lietuvoje yra išlikę 17 verslo informacijos centrų iš 60. Norime, kad kiekvienas regionas turėtų po tokį, arba veikiančią verslo asociaciją, kad jauni žmonės galėtų gauti konsultacijas ir išsiaiškintų, kur galėtų gauti mikrokreditą.

– Latvija padės bedarbiams – susiradusiems darbą toli nuo namų kompensuos kelionės išlaidas arba nuomą. Gal ir Lietuvoje reikėtų taip spręsti nedarbo problemą? (Simonas)

– Keliavimo išlaidos, jei žmogus gauna minimumą, yra ganėtinai didelės. Problema, kad verslai ėmė koncentruotis aplink didžiuosius mietus. Žinodami šią problemą, perskirstę ES lėšas, regionuose skatiname verslų atsiradimą. Ypač – technologijų su didele pridėtine verte, paleidome projektą „Intelektas 2+”. Yra ir kita programa – ji buvo palaiminta anos kadencijos Seime, tai naujų penkių laisvųjų ekonominių zonų atsiradimą.

– Valdininkai džiaugiasi, kad sparčiai auga šalies ūkis, eksportas. Tačiau faktas, kad žmonės vis dar vartoja atsargiai, ko gero, rodo, jog gyventojai ekonomikos augimo nepajuto. Kaip po krizės pagerėjo Lietuvos žmonių gyvenimas, kada jie pagaliau nustos skaičiuoti kiekvieną centą? (Giedrius)

– Žinote, vakar dieną buvo pramonininkų konferencija, pradžia mūsų pirmininkavimo ES. Girdžiu iš Europos pramonininkų, kad krizė nesibaigė. Eksportas Lietuvoje pasiekė 2008 metų lygį. Nieko keisto, kad pagerėjimo dar lietuviai nejaučia. ES šalyse darbo užmokesčio vidurkis sudaro 50 proc. BVP, Lietuvoje skaičius mažesnis, tai reiškia, kad verslas nenoriai dalijasi su dirbančiaisiais.

Algos, deja, nepakilo. Sieksime, kad ne tik minimumas, bet ir vidutinis atlyginimas kiltų. Jei darbdaviai savanoriškai to nedarys, teks imtis kitų priemonių.

Ūkio ministerija numačiusi skelbti verslo įmonių vidutinį darbo užmokestį, tai nuskaidrintų visą sistemą, gal ištrauktų iš pilkosios zonos „vokelius“. Tos įmonės, kurios norėtų dalyvauti viešuosiuose konkursuose, jei sutiktų skelbti algas, turėtų pirmenybę.

– Gerbiama ministre, sėdžiu šiuo metu Londone ir nebeturiu pinigų. Darbo irgi dar neturiu. Gal turit kokių pažįstamų, kad padėtų prasimušt? Skolingas neliksiu. (Amandas). Jūsų nuomone, ar geriau gyvena emigrantai?

– Na, labai detalios informacijos aš neturiu. Jų gyvenimas labai įvairus. Su pirmąja banga išvykę, jei turėjo gerą galvą, įsitaisė ne taip ir blogai. Esu pažįstama ir su laikraščių savininkais, kurie sugebėjo sukurti verslą, nusipirkti namus. Neseniai išvykusių žmonių dabar niekas nelaukia su pyragais. Kai įsibėgės statybos, renovacija Lietuvoje, gal emigrantams verta pasvarstyti, ar nevertėtų sugrįžti.

Prisimenu prieš dvidešimt metų Švedijoje įvykusį susitikimą su emigrantu, kuris ten įsitaisė puikiai. Klausiau jo, kaip sekėsi visus tuos metus. Jis man atsakė: ar tu kviestumeisi į savo šeimą pietauti čigonus? Buvo toks požiūris į socialinius ryšius. Atrodė, kad Švedija demokratiška šalis, bet viskas yra išorėje. Žinoma, bendruomenės susidariusios Londone ar kitur... Bet visiškai integruotis į šalį nelabai išeis, bent jau pirmajai kartai.

– Vasario mėnesį raginote, kad į informacines technologijas turėtų įsitraukti kuo daugiau merginų. Minėjote, jog „bet kuris Lietuvos kaimas turi išvystytas informacines technologijas“. Ar bent jau esate buvusi kaime? Kaime gyvenantys žmonės neužimti, likęs jaunimas degraduoja, ir jie tikrai neturi išvystytų informacinių technologijų. Kokie jūsų žingsniai bus taisant šią situaciją? (Justina)

– Mes skiriamės nuo senųjų ES šalių, turėdami plačiajuostį ar greitaeigį internetą. Nesakyčiau, kad nuošaliausi kaimai, bet pagrindiniai regionai turi tą ryšį. Skatinu jaunus žmones pasirinkti technologines specialybes, nes trūksta specialistų.

Daugiausia bedarbių tarp teisininkų, vadybininkų ir socialinių darbuotojų, o šias studijas pasirenka aukščiausius balus turintys moksleiviai. Kreipiuosi į moksleivius: vaikai, pasirinkite technologines specialybes, jeigu draugaujate su matematika, su fizika, nes galimybės įsidarbinti kur kas geresnės, nei studijuotumėte humanitarinius mokslus. Šiandien realybė yra tokia.

– Ministre, ar galėtumėte iš meilės Lietuvai dirbti už minimalų atlyginimą? (Vygandas)

– Išgyventi gal ir įmanoma, ar oriai gyvent galima, abejoju. Norėt nenorėčiau, niekada negyvenau už minimumą, dirbau geriau apmokamą darbą.

Mokytojai savo atlyginimais galėtų nesiskųsti, tai nėra prasčiausiai apmokama visuomenės dalis, tačiau bibliotekininkai artėja prie minimumo.

– Valstybė šiais metais iš valstybinių įmonių ketina gauti dvigubai mažiau dividendų nei praėjusiais, atsižvelgiant į tai, kad įmonių pelningumas taip stipriai nesumažėjo, kaip galėtumėte paaiškinti šią situaciją? (Darius)

– Tie kriterijai, rodikliai, kurie nustatyti, kartais verčia susimąstyti, nes mes šitaip nuskurdindami įmones galime įvaryti jas į bankrotą. Jeigu jos neinvestuoja į ateitį ir plėtrą, ateityje galime papjauti žąsį, kuri deda auksinius kiaušinius. Reikia rasti protingą balansą. Tai kalba uostininkai, geležinkelininkai. Aišku, tobulumui ribų nėra, manyčiau, galima dar būtų pasiekti, kad įmonės atsisakytų kartais joms nebūdingų funkcijų, šiek tiek griežčiau kontroliuoti, nes kartais išlaidos nėra panaudojamos visai jų veiklai.

– Kaip ketinama užtikrinti, kad valstybinės įmonės efektyvintų savo veiklą? Ar ketinama grįžti prie senesnės praktikos, kai valstybinių įmonių kapitalo grąža buvo apie 1 proc.?  (Darius)

– Nežinau, ar verta grįžti prie buvusios tvarkos, reikia gilios analizės. Tobulinsime šitą veiklą. Tai, kas padaryta tobulinant jų veiklą, turi būti tęsiama.

– Ar jau nustatyta, kiek nuostolių Lietuvai pridarė buvę konservatorių ūkio ministrai Kreivys ir Žilius? (Vytas) Kokį palikimą gavote?

– Gavome sunkoką palikimą, nes „Toksikos“ problema nėra išspręsta, įmonė nėra paleista. Problema kilo dėl praeityje padarytų sprendimų, bet prie buvusių ūkio ministrų ji neišspręsta. Kitas skaudus palikimas – Lietuvos tyrimų centras, kur padaryta 19 mln. Lt žala valstybei.

Centro tikslas buvo geras, bet vykdymo planas, sakyčiau, tikrai neapgalvotas. Tiek Vyriausybę kaltinu, tiek buvusius ministrus, kad šitie mokesčių mokėtojų pinigai nuėjo į balą, o problema lieka iki šiol, nes nežinome, kas turi kompensuoti nuostolius.

– Kokius tikslus jums iškėlė valdantieji ir prezidentė, patikėdama Ūkio ministeriją? Koks pagrindinis jūsų uždavinys? (Roberta)

– Visų pirma didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą, kad būtų maksimaliai darbo vietų, ir žmonės gautų padorų atlyginimą – išaugtų jo vidurkis. Kad prekės ir paslaugos būtų kuriamos su didesne pridedamąja verte. Anoji valdžia labiau koncentravosi paslaugų plėtroje, technologinės darbo vietos geriau apmokamos, tvaresnės. Gal ne visais atvejais, žinoma, yra gerai apmokamų paslaugų. Mūsų prioritetas –  technologinės darbo vietos.

– Ar nemanote, kad nepriklausomai nuo to, kas per ketverius metus būna koalicijoje, politikai priimdami sprendimus turėtų vadovautis ilgalaike strategija, o ne „ketverių“ metų strategija? Dabar pasikeitus valdžiai, kaskart viskas tiesiog virsta aukštyn kojomis. (Ernesta)

– Tikrai niekas, kas buvo daroma protingai, nepradedama iš naujo. Atėjusi radau labai pozityvią politiką dėl administracinės naštos mažinimo verslui, tai – tęsiame.

Lietuvoje, ypač regionuose, traukiantis verslams, mažėjant žmonių, valdininkų skaičius nemažėjo, net didėjo. Jų yra apie 9 tūkst., o pačių gyventojų ir verslų gerokai sumažėjo. Verslą prižiūrinčios institucijos negali tapti verslo priešais, jie turi tapti konsultantais, padėjėjais.

Vienas iš pirmųjų žingsnių – šią savaitę sukviečiau 48 verslą prižiūrinčių institucijų vadovus, pasakiau, kad veiklą tęsime ir perspėjau, kad jų padaliniai provincijoje nebūtų tokie uolūs, tai nėra geriausias pavyzdys. Pernelyg uolus kontroliavimas kartais nesuderinamas su verslo našta.

– „Lietuvos pažangos strategijoje 2030“ vienas iš tikslų yra sukurti palankiausią aplinką verslui Šiaurės ir Baltijos šalyse. Kokiomis priemonėmis ketinate to siekti? Kaip kviesite į Lietuvą tarptautines kompanijas? Po neigiamo atsakymo „Hitachi“ ir protestų prieš  „Chevron“ Lietuva juk atrodo nepatikima. (Mėta)

– „Hitachi“ mes kol kas neatstūmėme. Ji ne vien reaktorių gamyba užsiima, tai maža bendrovės gamybos dalis. Ji išmaniuosius tiltus tiesia, gamina elektromobilius. Teko kalbėti su Japonijos atstovais, „Hitachi“ iš Lietuvos taip lengvai nepaleisime ir norime plėtoti eksportą, importą su šia šalimi. Jei kryptingai dirbsime, investicijos ateis.

– Ar jau patvirtinta Visagino atominės elektrinės valdyba?  (Vaida)

– Kiek žinau, ministerija delegavo departamento direktorę į valdybą, kiek Finansų ir Energetikos ministerijos padarė, man nėra žinoma. VAE junginys nepriklauso Ūkio ministerijai, atlikome tai, kas priklausė nuo mūsų. Visas holdingas dabar priklauso Finansų ministerijai.

– Anksčiau kalbėjote, kad suskystintų dujų terminalo statyba vėluoja. Kokia situacija dabar? (Vytenis)

– Kaip žinote, atsitiko ten keisti dalykai dėl konkurso su dujotiekio tiesimu. Tiek žinau, kiek žinau. Tai nėra ministerijos kompetencijos dalis, kaip ir Vytenis, paskaitau laikraštį ir sužinau, bet turime stengtis, kad viskas įvyktų laiku.

– Kodėl žmonės priešinasi skalūnų žvalgybai? Kokia nauda Lietuvai, jei „Chevron“ ras skalūnų dujų Lietuvoje? Juk dujos bus pardavinėjamos ne išskirtinai Lietuvai, bet rinkai, taigi Lietuva sutaupys tik transportavimo išlaidas, bus sukurta šiek tiek darbo vietų. (Algirdas)

– Kai skalūnai buvo atrasti JAV, apskritai dujų kaina krito dvigubai. Nežinau, kokiais ištekliais disponuojame, jei jie neriboti, jie būtų alternatyva importinėms dujoms. Iškastinio kuro Lietuvoje reikėtų atsisakyti kiek galima daugiau, nes gamtinės dujos, ar jos būtų importuojamos, ar skalūninės, vertinga cheminė žaliava, jas deginti yra per didelė nuodėmė. Mes turime didelį potencialą biomasei. Ūkio ministerija pasirengusi sukurti biomasės grandį, pradedant nuo miško atliekų perdirbimo. Tai sukurtų darbo vietas, ypač kaimuose.

– Kaip siūlytumėte saugoti valstybės pinigus? Vien Ignalinos atominė elektrinė dabar uždarytuose bankuose prarado per 100 mln. Lt, o už tai atsakingi tiesiog nusiplauna rankas. (Gediminas)

– Lazda turi du galus, prieš Ūkio banko bankrotą, pas mus lankėsi mažųjų bankų atstovai ir skundėsi, kad valstybės valdomos įmonės buvo raginamos labai trumpais laikotarpiais juose laikyti pinigus, nors jie buvo palankūs smulkiajam verslui. Prastai, kad dominuoja bankai iš Šiaurės šalių, jei atsirastų koks privatus nacionalinis bankas, aš už tai, bet ar jis išgyventų – kitas reikalas. Šiaulių bankas yra pozityvus pavyzdys, bet jis nėra visiškai lietuviškas bankas.

Jeigu kaupi lėšas investicijoms, negali apsiriboti apyvartinių lėšų laikymu. Aišku, skaudu, kai pinigai prarandami, ypač tokiam objektui kaip Ignalinos AE, ji užuot gaminusi energiją – ją „valgo“ ir visi mokesčių mokėtojai už tai moka. Kaip rasti protingą balansą, kad ne tik užsienio kapitalo bankai klestėtų... Skandinaviško kapitalo bankai buvo pratę dirbti su stambiais projektais, prieš krizę, tiesa, lėšas dalijo į kairę ir dešinę.

– Kodėl palaikote Šiaulių „menų inkubatoriaus“ statybą, nors esate informuota ir žinote, kad jis iš esmės neatitinka p. Kreivio 2009 m. pasirašytų finansavimo sąlygų, t.y. jis yra akivaizdžiai neteisėtas? Negana to, tai chemiškai užterštas pastatas ir taršos pavojingumo niekas netyrė. Ar nebus gaila nuodijamo jaunimo? (Nepriklausomas Tarybos narys Artūras Visockas)

– Visocko nuomonė man žinoma, ir kitų tarybos narių taip pat. Tai yra kultūros paveldas, ir jeigu didžioji dalis tarybos pozityviai žiūri į inkubatorių, menininkai irgi, teisminiai ginčai išspręsti. Dabar viskas išsiaiškinta, kadangi projektas buvo numatytas finansuoti, tai jam ir skirtas finansavimas.

– Ar pritariate savo vadui Audriui, kad tai, jog jūsų sąjungininkų vadas Viktoras uosto kokainą, „gali būti ir netiesa“? Iš kur, jūsų nuomone, atsirado tokių gandų? (Živilė)

– Nežinau, koks Audrius yra mano vadas, aš tokio vado neturiu. O apskritai apie kokaino uostymo praktiką irgi neturiu žinių, tai kad negaliu atsakyti į šį klausimą.

– A.Sysas žada stabdyti pensijų reformą. Ar pritariate? Tai partijos, ar tik atskirų asmenų nuomonė? (Raimundas)

– Vyksta diskusijos, nes paaiškėjo, kad pagal įstatymą, kuris priimtas paskutinėmis sesijos dienomis, turtingesni žmonės gautų gerokai didesnes pensines išmokas. Mums tokios didelės diferenciacijos tikrai nereikia, partijoje ir koalicijoje dėl to vyksta diskusijos. Turėsime laukti ir įstatymo pakeitimo. Vyriausybė negali prisiimti atsakomybės už žmones, bet kai paanalizuoju matau, kad jeigu daug uždirbu ir esu savanoriškame kaupimo fonde, 10 proc. administravimas nuo sukauptų lėšų man nelabai ir rūpi, bet kuo jų mažiau, tuo administravimo našta didesnė. Turbūt, nėra ko skubėti, prasideda Seimo sesija, sprendimai bus priimti.

– Birute, kaip jaučiatės būdama pagrindinė pretendentė į LOGIN 2013 metų žmogaus internete titulą? (Povilas)

– Aš tikrai nesu pagrindinė, tikrai nesu verta, tai labai garbingas apdovanojimas. Yra labai daug labiau vertų šio apdovanojimo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Povilo Urbšio sėkmė: 2,3 tūkst. eurų vertintą žemę pardavė už 143 tūkst. eurų

Verslas

R.Masiulis apie Vilniaus oro uosto terminalą: pastatas „kvepia“ sovietmečiu

24sek

Pergalingas metimas per J.Valančiūno ranką: buvęs „Raptors“ treneris triumfavo Toronte

Aktualu

Orai.lt: veržiasi šaltis – šalčiausias bus šeštadienio rytas

Aktualu

Patvirtintas „Brexit“ susitarimo projektas: lietuviai teisės gyventi JK nepraras

Annos istorija

Aktualu

JAV strategija Afganistane: pasitraukimas blogiau nei aklavietė

Gazas

Renkame „Tautos automobilį 2019“: populiariausias „Honda“ visureigis – CR-V

Interviu Kultūra

Mokslininkas ir rašytojas Alanas Lightmanas: apie lėtesnio gyvenimo ilgesį ir naująją pasaulio tvarką

24sek

Po Antano Guogos pareiškimų – sirgalių gedulo vainikas prie „Ryto“ biuro durų

Aktualu

Linas Kojala apie patvirtintą „Brexit“ susitarimo projektą: tai – dar ne pabaiga

Vardai

„Dydžio (r)evoliuciją“ laimėjo Vitalija Jonikytė: dirbti į fabriką Norvegijoje jurbarkiškė nebegrįš

Verslas

Iš emigracijos grįžusi lietuvė ir toliau renkasi mokėti mokesčius Didžiajai Britanijai

N-18 Aktualu

Nuogas moteris internete atradęs senolis teisiamas kaip sunkus nusikaltėlis

Gyvenimas

Atsikratyti pilvo padės penki prieskoniai

Vardai

15 kilogramų priaugusi Natalija Bunkė: „Dabar toks etapas. Turbūt... per gerai gyvenu!“

„Ginčas“: K.Maksvytis vertas treniruoti „Žalgirį“ ir „Rytą“?

Aktualu

Tarp taikos ir naujo karo: kas šiomis dienomis vyksta Gazos Ruože?

Sportas

Belgišką sprigtą gavusio „Vyčio“ strategas L.Mistura: „Mūsų žaidėjai – ne prastesni“

15min recenzija Kultūra

Knygos recenzija. K.Sarnicko-Kasteto „Turnė̃“ – ne apie „G&G“, bet apie „Alkūninį veleną“

Naujienos

Aktualu

Povilo Urbšio sėkmė: 2,3 tūkst. eurų vertintą žemę pardavė už 143 tūkst. eurų

Verslas

R.Masiulis apie Vilniaus oro uosto terminalą: pastatas „kvepia“ sovietmečiu

24sek

Pergalingas metimas per J.Valančiūno ranką: buvęs „Raptors“ treneris triumfavo Toronte

Aktualu

Orai.lt: veržiasi šaltis – šalčiausias bus šeštadienio rytas

Aktualu

Patvirtintas „Brexit“ susitarimo projektas: lietuviai teisės gyventi JK nepraras

Annos istorija

Aktualu

JAV strategija Afganistane: pasitraukimas blogiau nei aklavietė

Gazas

Renkame „Tautos automobilį 2019“: populiariausias „Honda“ visureigis – CR-V

Interviu Kultūra

Mokslininkas ir rašytojas Alanas Lightmanas: apie lėtesnio gyvenimo ilgesį ir naująją pasaulio tvarką

24sek

Po Antano Guogos pareiškimų – sirgalių gedulo vainikas prie „Ryto“ biuro durų

Aktualu

Linas Kojala apie patvirtintą „Brexit“ susitarimo projektą: tai – dar ne pabaiga

Vardai

„Dydžio (r)evoliuciją“ laimėjo Vitalija Jonikytė: dirbti į fabriką Norvegijoje jurbarkiškė nebegrįš

Verslas

Iš emigracijos grįžusi lietuvė ir toliau renkasi mokėti mokesčius Didžiajai Britanijai

N-18 Aktualu

Nuogas moteris internete atradęs senolis teisiamas kaip sunkus nusikaltėlis

Gyvenimas

Atsikratyti pilvo padės penki prieskoniai

Vardai

15 kilogramų priaugusi Natalija Bunkė: „Dabar toks etapas. Turbūt... per gerai gyvenu!“

„Ginčas“: K.Maksvytis vertas treniruoti „Žalgirį“ ir „Rytą“?

Aktualu

Tarp taikos ir naujo karo: kas šiomis dienomis vyksta Gazos Ruože?

Sportas

Belgišką sprigtą gavusio „Vyčio“ strategas L.Mistura: „Mūsų žaidėjai – ne prastesni“

15min recenzija Kultūra

Knygos recenzija. K.Sarnicko-Kasteto „Turnė̃“ – ne apie „G&G“, bet apie „Alkūninį veleną“

Vardai

Ypatingos

06:20
04:06

Gera keliauti kartu

Konferencija „Žiniasklaida rytoj“

Ko reikia šiuolaikiniam pirkėjui?

Sveikata

Mamos prieš meningokoką

Būk nesustabdoma

Parašykite atsiliepimą apie 15min