Dabar populiaru
Publikuota: 2018 lapkričio 16d. 11:11 , Atnaujinta: 2018 lapkričio 16d. 15:31

15min paaiškina: kodėl streikuoja mokytojai ir ko jie reikalauja?

Streikas Vilniaus Žemynos progimnazijoje
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Streikas Vilniaus Žemynos progimnazijoje

Pirmadienį prasidėjusiame neterminuotame mokytojų streike jau dalyvauja keliasdešimt mokyklų. Portalas 15min pateikia atsakymus į pagrindinius klausimus – kiek mokyklų streikuoja, kodėl streikuoja mokytojai, ko jie reikalauja.

Tekstas papildytas Švietimo ir mokslo ministrės patarėjo Armino Varanausko komentaru.

Kiek mokyklų iš viso streikuoja?

Streiko organizatorių duomenimis, penktadienį streikavo 39 mokyklos 15-oje Lietuvos savivaldybių.

Tuo tarpu Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad penktadienį streike dalyvauja 37 švietimo įstaigos ir apie pusę jose dirbančių pedagogų.

LŠDPS savo internetiniame puslapyje taip pat nurodo, kad kitą savaitę kiekvieną dieną streikuojančių mokyklų skaičius toliau augs, kol galiausiai kitą penktadienį prie streiko bus prisijungę per 100 mokyklų.

Švietimo ir mokslo ministerija nurodo, kad nuo lapkričio 19 d. planuoja streikuoti 50 įstaigų: prie streiko prisijungs 25, o 12 mokyklų nutrauks šią savaitę pradėtą streiką.

Lietuvoje iš viso yra apie 2 tūkst. ugdymo įstaigų.

Kur galima rasti tikslų streikuojančių švietimo įstaigų sąrašą?

Sąrašą su datomis, kada konkrečios mokyklos pradeda streikuoti, galima rasti čia.

Kas organizuoja streiką?

Streiką surengė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS). Ši Andriaus Navicko vadovaujama profesinė sąjunga vienintelė atsisakė pasirašyti 2017 m. lapkritį Vyriausybėje švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės ir šešių kitų švietimo srityje veikiančių profesinių sąjungų atstovų pasirašytą Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį.

Kitos profesinės sąjungos, kurios šią sutartį pasirašė, prie streiko neprisideda.

Kokie yra streikuotojų reikalavimai?

LŠPDS teigia, kad streiką rengti privertė valdžios nenoras derybų keliu spręsti problemų dėl mokytojus žeminančios naujos darbo apmokėjimo sistemos, kuri įgyvendinama chaotiškai, jai tinkamai nepasirengus.

Dėl to, LŠDPS teigimu, mokyklose jau trečias mėnuo tvyro chaosas ir nežinomybė, bendruomenės supriešintos, o visa tai žlugdo ugdymo procesą.

LŠDPS turi ir konkrečių reikalavimų. 2018 m. spalio 30 d. Vyriausybei ir Švietimo ir mokslo ministerijai įteiktame kreipimesi LŠDPS nurodo streiką organizuojanti, nes į švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį nebuvo įtraukti LŠDPS reikalavimai, kuriuos profsąjunga reikalavo įtraukti į sutartį dar iki šių metų sausio 1 d.

Pirmiausia LŠDPS nurodo reikalaujanti sutartyje įtvirtinti aiškius ir konkrečius mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelio principus – kad etatą sudarytų 36 valandos, iš kurių ne daugiau kaip 18 valandų yra kontaktinės, kad etatas galėtų būti dalinamas tik išlaikant tą pačią kontaktinių ir nekontaktinių valandų proporciją, kad valandos etatui būtų skaičiuojamos ne metams, o savaitei.

Taip pat LŠDPS reikalauja kolektyvinėje sutartyje susitarti dėl pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programos, kurioje būtų nurodytos konkrečios datos ir dydžiai.

Be to, LŠDPS reikalauja kolektyvinėje sutartyje susitarti dėl ne mažiau kaip šešių nekontaktinių valandų ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate.

Paskutinis reikalavimas – sutartyje įsipareigoti mažinti vaikų skaičių grupėse ir mokinių skaičių klasėse, nurodant konkrečius skaičius ir terminus.

Ką apie streikuotojų reikalavimus mano ministerija?

Ketvirtadienį švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pareiškė, kad mokytojais yra manipuliuojama, skleidžiamos netikros žinios.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Jurgita Petrauskienė
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Jurgita Petrauskienė

„Nerimo tikrai yra, mokytojų bendruomenė tikrai įsitempusi. Yra daug manipuliacijos netikromis žiniomis, yra daug kurstymo. Važinėdami į mokyklas matome, kad artėja savivaldybių rinkimai, kad mokytojais yra manipuliuojama, yra įkalbinėjama streikuoti. Tokioje erdvėje mokytojai jaučiasi pasimetę“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.

Penktadienį popiet Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas 15min sakė, kad konkrečių LŠDPS reikalavimų ministerija komentuoti kol kas nenori. Jo teigimu, bet kokie pasiūlymai turi būti sprendžiami Švietimo ir mokslo ministerijoje veikiančioje etatinio apmokėjimo koordinavimo darbo grupėje.

„Gerbiamas Andrius [LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas ,-15min], nepaisant to, kad jis buvo šios grupės narys, nežinau dėl kokių priežasčių, bet šituo formatu nusprendė nesinaudoti. Tai darbo grupei jis niekada nepristatė tų savo siūlymų, kurie dabar jau vadinami reikalavimais“, - sakė A.Varanauskas.

Jo teigimu, visgi esama vilčių, kad sutarimą pavyks pasiekti, nes ketvirtadienį vykusiame darbo grupės posėdyje dalyvavo ir A.Navickas. Pasak A.Varanausko, buvo tartasi dėl mokytojų etatinio apmokėjimo kylančius klausimus, tarp jų ir iškeltus LŠDPS, svarstyti būtent darbo grupės rėmuose. Šalia LŠDPS iškeltų reikalavimų, problemų, kylančių įvedus etatinio apmokėjimo sistemų, išsakė ir kiti posėdžio dalyviai. Viską, A.Varanausko teigimu, ministerija svarstys.

„Kiek aš supratau iš pono Navicko, kai jis dalyvavo posėdyje (…) lyg ir jam dalyvavimas toje darbo grupėje ir galimybė su visais kalbėtis ir ieškoti bendrų sprendimų pasirodė tinkami. Šioje vietoje mes irgi tikimės, kad bendradarbiavimas tęsis“, - sakė A.Varanauskas.

Kitas darbo grupės posėdis, sakė ministrės patarėjas, numatomas po dviejų savaičių.

„Tikiuosi, kad ir iš gerbiamo pono Navicko, ir iš kitų suinteresuotų šalių gausime pasiūlymus, kurios mes galėsime svarstyti ir dėl kurių galėsime sutarti“, - sakė A.Varanauskas.

A.Varanausko teigimu, kai kurie iš reikalavimų yra „įdėti ar užprogramuoti“ kolektyvinėje šakos sutartyje, prie kurios ministerija vis dar kviečia prisijungti ir A.Navicko vadovaujamąją profsąjungą.

Ką apie streiką mano kitos profsąjungos?

15min kalbinti kitų švietimo profsąjungų atstovai teigė, kad prie streiko neprisijungs, nes mano, jog problemas, į kurias streikuotojai atkreipia dėmesį, geriau spręsti derybų keliu.

Kaip 15min teigė Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LMŠMPS) pirmininko pavaduotoja Eglė Žukauskaitė, LMŠMPS laikosi požiūrio, kad kitos priemonės, kurias pasitelkus galima taisyti etatinio apmokėjimo sistemą, dar nėra išnaudotos, ir kad streikas dabar nebūtų efektyvus.

E.Žukauskaitės teigimu, po dviejų mėnesių kalbėti, kad sistema neveikia, yra neteisinga, nes praėjo nedaug laiko, ir natūralu, kad darant didelius pokyčius ne viskas visur vyksta sklandžiai.

„Sistema yra nauja, nenorėkime, kad sistema per kelis mėnesius pradėtų funkcionuoti. (…) Kiek kalbame su savo profesinės sąjungos nariais, tikrai žmonės, kurie ėjo, tarėsi, visi suprantame, tai nauja, nebuvo lengva, bet tikrai žmonės susitarė ir visi suvokia, kad sistemai įsivažiuoti reikia laiko. Per du mėnesius tai, kas dešimtmečius buvo nereformuota, nepasikeis staiga“, – sakė E.Žukauskaitė.

Nors problemų, jos teigimu, naujojoje sistemoje yra, apskritai ji E.Žukauskaitė sakė laikanti ją žingsniu į priekį – tiek dėl to, kad dabar atskirtos ugdymo ir administravimo lėšos, tiek dėl to, kad naujoji sistema atveria didesnes galimybes tartis, kam yra skiriamos mokytojų darbo valandos. Kalbėti, kaip viskas reformose blogai, pasak jos, neteisinga.

„Tokios neigiamos emocijos kėlimas, aš manau, jis tikrai šiuo metu yra nenaudingas. Kaip tik, manau, kad reikia konstruktyvaus darbo. Problemų mes matome, teikiame ir patys pasiūlymus kaip organizacija, yra tikrai vietų, ir ministerija pripažįsta. (…) Tai yra realus kelias konstruktyviai spręsti problemas, o ne eiti per emocijas. Nes tikrai eina toks bendrasis kontekstas, kad viskas negerai. Tikrai nėra viskas blogai“, – sakė E.Žukauskaitė.

Įtvirtintas metinis, o ne savaitinis darbo planavimas, kuriam prieštarauja streiką organizuojanti LŠDPS, pasak E.Žukauskaitės, mokytojams kaip tik atveria daugiau galimybių susiplanuoti savo veiklą. Jos teigimu, prie naujos tvarkos tiek mokytojams, tiek vadovams tiesiog reikia priprasti, o vadovai kai kuriose mokyklose dar nesuvokia, kad yra vadovai, o ne valdovai, ir privalo tartis su mokytojais.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius 15min sakė streiką vertinantis pozityviai, kaip pilietiškumo išraišką, tačiau sakė, kad prie streiko jo profsąjunga prisijungti neketina. Jo teigimu, streikas – paskutinė ir griežčiausia priemonė, kuri dabar nėra būtina.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Audrius Jurgelevičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Audrius Jurgelevičius

„Iškeltus reikalavimus mes palaikome, (…) tačiau manome, kad juos įgyvendinti galima šakos kolektyvinės sutarties, kurią esame pasirašę, rėmuose. Todėl ir neketiname streikuoti. Matome etatinio apmokėjimo iš esmės tas pačias problemas kaip kolegos, galbūt tik ne taip dramatizuojame situaciją ir neieškome priešų“, – sakė A.Jurgelevičius.

Jo teigimu, didelė dalis su etatinio apmokėjimo įvedimu susijusių problemų yra susiję ne tiek su teisės aktais, kiek su jų įgyvendinimu, ir sakė manantis, kad jas pavyks išspręsti.

„O jeigu ne, tada taip, skelbsime ir mes streiką“, – sakė A.Jurgelevičius.

Pasak A.Jurgelevičiaus, reikalavimas, kad savaitinį etatą sudarytų 36 valandos, iš esmės yra įgyvendintas, tik etatas dabar skaičiuojamas ne savaitėmis, o metais. Tačiau, jo teigimu, kaip beskaičiuosi – metais ar savaitėmis – gausi tą patį rezultatą.

„Sutinkame su tuo, nors reikalavimuose to nėra, kad vadovams yra palikta per daug galimybių manipuliuoti. Ką ir sakėme ministerijai, pasitvirtino, kad Lietuvos mokyklose tarimosi kultūra yra labai menka“, – pridūrė A.Jurgelevičius.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Streikas Vilniaus Žemynos progimnazijoje
Luko Balandžio / 15min nuotr./Streikas Vilniaus Žemynos progimnazijoje

Kas vyks toliau? Kada streikas baigsis?

Kol kas dar neaišku, kadangi streikas yra neterminuotas. Atskirose streikuojančiose mokyklose streikas gali baigtis ir anksčiau.

Kaip minėjo ir A.Varanauskas, ketvirtadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje posėdžiavusi darbo grupė sutarė per dvi savaites pateikti siūlymus, kaip tobulinti etatinio apmokėjimo sistemą.

„Sutarėme, kad per dvi savaites visos šalys pateiksime siūlymus esamiems teisės aktams, kaip galėtume tobulinti esamą sistemą ir daugiausia tobulinti aiškinamuosius dalykus, raštus ir patirtis, nes esmė, kas buvo išsakyta – ne teisės aktai yra kalti, jeigu jie nėra teisingai įgyvendinami“, – teigė J.Petrauskienė.

Visgi bent kol kas streikas tęsiasi. Penktadienį ryte LŠDPS savo interneto puslapyje paskelbė, kad Švietimo ir mokslo ministerija pripažino, kad padaryta klaidų, ir pradėjo kalbėtis, bet jokių sprendimų, kaip išeiti iš dabartinės situacijos dar nėra.

„Atšaukti pagrindo mes nematome, bet džiaugiamės, kad dialogas prasidėjo ir visi kalbasi, visi išreiškė pastabas, visi mato daug trūkumų“, – ketvirtadienį sakė LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.

Taip pat LŠDPS paskelbė, kad kitą ketvirtadienį (lapkričio 22 d.) visus streikuojančius mokytojus ir norinčiuosius prisijungti prie streiko kviečia į susitikimą Vilniuje, Vilniaus mokytojų namų Didžiojoje salėje. Į jį, anot LŠDPS, pakviesta ir švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

00:12
00:51
00:48

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min