Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 29d. 07:30

Naujus mokslo metus pasitinkantis A.Monkevičius: „Nenoriu būti streiko priežastis“

Vasarai besibaigiant, dažnėja kalbos apie artėjančius naujus mokslo metus. Švietimo profsąjungų atstovai teigia, kad iššūkių šiemet laukia nemažiau nei praėjusiais metais, kai kurie teigia, kad reali naujo streiko galimybė. Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministras (ŠMSM) Algirdas Monkevičius tikina, kad yra linkęs girdėti bei siekti bendrų sutarimų. Ir jeigu padarytų klaidų, lemsiančių naują mokytojų streiką, sako, jaustųsi kaltas.

Ketvirtadienį 15min studijoje viešėjęs A.Monkevičius teigia, kad nuo vasaros prasidėję susitarimai su profesinėmis sąjungomis yra tęsiami, siekiama juos kuo greičiau pabaigti. Anot ministro, dauguma tikslų sutampa, bet jeigu bus iškelti nerealūs reikalavimai, esą su jais sutikti jis negalėtų.

Transliaciją žiūrėkite žemiau:

„Mokytojai Vyriausybėje yra deklaruoti kaip tam tikras prioritetas ir turime mokytojo prestižą didinti visomis priemonėmis, ne tik atlyginimu. Jeigu judėsime ta kryptimi, niekas raudonų linijų neperžengs“, – apie naujo streiko galimybę kalbėjo ministras.

„Tie susitarimai yra ne dėl to, kad išvengtume streiko ar konflikto. Jie yra realybės link vedantis kelias. (…) Jeigu kažkas iškelia reikalavimus, kurie būdami nerealūs truko eiti tuo keliu, sutikti negaliu. Geriausias būdas sustabdyti derybas, tai iškelti nerealius reikalavimus. Džiaugiuosi, kad profesinės sąjungos to neperžengia“, – teigė ministras.

Anot A.Monkevičiaus, jis naujo streiko nenori, todėl planuoja daryti viską, ką galės, kad būtų pasiekti ministerijos užsibrėžti tikslai.

„Nenoriu būti streiko priežastis. Bet jeigu tai bus mano klaida, aš manau, kad jausiuosi kaltas“, – 15min studijoje kalbėjo ŠMSM vadovas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius

Sieks gerinti etatinį apmokėjimą

Pasak A.Monkevičiaus, nuo rugsėjo pradžios jis turi planą kiekvieną penktadienį aplankyti skirtingas mokyklas ir susipažinti su konkrečiomis švietimo įstaigų problemomis.

Tačiau dauguma jų ministrui ir taip žinomos. Mokytojų trūkumas, darbo krūvis, etatinis apmokėjimas ir kt.

Kalbėdamas apie pedagogų trūkumą, ministras pabrėžia, kad, skirtingai nei yra teigęs Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, mokytojų ruošos situacija nėra „katastrofiška“, tačiau sutinka, kad tai – nacionalinio saugumo reikšmės klausimas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Eugenijus Jovaiša
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Eugenijus Jovaiša

„Mūsų šalies klestėjimas pirmiausiai susijęs su tuo, kad matytume kiekvieną mokytoja, kad kiekvienas mokytojas sėkmingai veiktų. Tai iš tikrųjų yra ateities ir saugumo klausimas. Ne vien tik gynybinėmis sistemomis ir aljansais galima apginti šalį. Pirmiausia, tai yra piliečiai, asmenybės, išprusę, o tai sukuria mokytojai. (…) Šiandien yra 6 proc. pensijinio amžiaus ir 6 proc. iki 25 metų amžiaus mokytojų, tai čia nėra jokia katastrofa. Jeigu žiūrėtume ES vidurkį, esame šiek tiek labiau amžėjusi mokytojų bendruomenė, bet aplinkinėse valstybėse situacija panaši“, – tikino jis.

15min studijoje prakalbus apie etatinio apmokėjimo problematiką, ministras pažymėjo, kad šiuo metu reikėtų kalbėti ne apie sprendimo atšaukimą, bet kaip jį gerinti. Jis kartu prasitarė, kad jeigu būtų jo valia, iš pradžių naująją apmokėjimo sistemą būtų įdiegęs pilotinėse mokyklose ir tik tuomet ją paskelbęs nacionaliniu mastu.

Nepaisant to, A.Monkevičiaus teigimu, šiuo metu siekiama pagerinti pedagogų finansinę padėtį – vyksta derybos dėl 5-10 proc. valandinio užmokesčio didinimo. Šis susitarimas, pasak ŠMSM vadovo, yra kelias didžiajam susitarimui įgyvendinti – iki 2025-ųjų mokytojų algos turėtų pasiekti 130 proc. bendrojo šalies vidurkio.

Jaučia prezidento komandos dėmesį

Pasak ministro, jam svarbu, kad švietimo sektoriaus kryptis nesikeistų nuo politinių permainų ir tikisi, kad prasidėjus naujai rinkimų kampanijai į Seimą politinės jėgos įtrauks į savo programas bendras švietimo situaciją gerinančias gaires.

Apie tai garsiai yra kalbėjęs ir išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda.

Pasak A.Monkevičiaus, jis jaučia prezidento komandos rūpestį, o neseniai vykusiame Nacionaliniame forume jį išreiškė ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Diana Nausėdienė ir Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Diana Nausėdienė ir Gitanas Nausėda

„Antradienį buvo Nacionalinis forumas, kuriame nacionalinė švietimo bendruomenė aptarė, kokie yra prioritetai, svarbiausi uždaviniai ir ką mes kartu nuo mokyklos bendruomenės iki politikos galime padaryti, kad pasiektume tų tikslų. Sugužėjo per 400 žmonių. Ir labai didelį įspūdį paliko p. D.Nausėdienė, pademonstravusi dėmesį švietimui. (…) D.Nausėdienės požiūris, pozicijos perdavimas, kad tai yra svarbu, kad kartu tarsimės, yra labai geras ženklas“, – tikino A.Monkevičius.

Mokinių sumažėjo, bet grįžtančių skaičius didėja

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, naujais mokslo metais mokinių skaičius šalies mokyklose pasikeitė nežymiai. Bendras mokinių skaičius sumažėjo apie 0,5 proc. – nuo 323 tūkst. moksleivių pernai iki 322 tūkst.

Užtat, ministerija teigia, mokytis grįžtančių vaikų iki 15 metų skaičius paaugo apie 40 proc. – nuo 1,3 tūkst. iki 1,8 tūkst. Lyginant su praėjusiais metais, bendrojo ugdymo mokyklų skaičius šalyje sumažėjo 14 – nuo 1023 iki 1009.

2019 m. veiks 60 profesinio mokymo įstaigų. Numatoma, kad šiemet jose mokysis 33,3 tūkst. mokinių, kai pernai – 34 tūkst.

Šį rudenį 41 Lietuvos aukštoje mokykloje turėtų studijuoti 105 tūkst. studentų, praėjusiais metais jų buvo 111 tūkst.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:09
02:13
02:24

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min