Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Iš Lietuvos išsiunčiama vis daugiau Rusijos diplomatų, kurie bando šnipinėti

Valstybės saugumo departamentas pristatė 2014 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Žvalgybos pareigūnų konferencija Seime
Šaltinis: 15min
0
A A

Rusija didina ne tik savo armijos, bet ir žvalgybos pajėgumus. Vis daugiau Kremliaus diplomatų yra išprašomi iš Lietuvos, nes įtariami šnipinėjimu. Nepaisant to, mūsų šalies žvalgybos tarnybos biudžetai nedidėja. Apie tai pirmadienį kalbėjo pareigūnai ir politikai, pristatę grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitas. Analitinius dokumentus parengė Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) ir Valstybės saugumo departamentas (VSD).

„Rusijos karinis aktyvumas pastaraisiais metais Baltijos regione auga“, – pirmadienį sakė AOTD direktorius pulkininkas Alvydas Šiuparis.

Žvalgybos karininkas pabrėžė – Rusijos armijos vadai nuolat rengia staigius savo kariškių patikrinimus, kurie baigiasi pratybomis. Prisidengdami tokiais manevrais Kremliaus generolai prie Baltijos šalių sienų permeta savo ginkluotąsias pajėgas.

Tai didina grėsmes Lietuvai ir visam NATO, nes Rusijos armija tarsi išbando Vakarų budrumą ir bando nepastebimai prie mūsų valstybių sienų sutelkti pajėgas.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Alvydas Šiuparis
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Alvydas Šiuparis

AOTD vadovas pabrėžė, kad pastaraisiais metais Rusija skiria vis didesnes sumas kariuomenės modernizavimui ir žvalgybai. Tai kelia grėsmę, nes Kremlius atvirai kalba, kad NATO yra Rusijos priešas.

Pavyzdžiui, šalia Baltijos valstybių sienų rengiamose karinėse pratybose beveik visada yra imituojama, jog kova vyksta su NATO pajėgomis.

Domisi Lietuvos parama Ukrainai

Karinėje srityje, Kremliaus žvalgybą ypatingai domina Lietuvos parama Ukrainos kariuomenei, kovojančiai su Rusijos kolaborantais Donbase.

Domimasi ir valstybės parama, ir visuomeninių organizacijų, – apie Lietuvos paramą Ukrainai sakė AOTD vadas pulkininkas A.Šiuparis. 

„Domimasi ir valstybės parama, ir visuomeninių organizacijų“, – sakė pulkininkas A.Šiuparis.

Karininkas neatskleidė konkrečių metodų ir kokios informacijos siekiama.

Tačiau rusų šnipai bando išsiaiškinti Lietuvos poziciją Ukrainos atžvilgiu, paramos dydžius ir mūsų šalies galimybes remti ukrainiečius karius.

Grėsmė – Baltijos šalių piliečiai, kariaujantys Donbase

Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina pabrėžė, kad Rusija stiprina ne tik ginkluotąsias pajėgas, bet ir žvalgybos pajėgumus.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Gediminas Grina
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Gediminas Grina

„Tendencija yra neraminti. Vien per pernai ir užpernai buvo sąlyginai didelis skaičius diplomatų, kurių teko paprašyti išvykti. Mes čia turime reikalą ne su asmenimis ir jų nusikaltimais, o su kryptinga valstybine veikla. Jeigu išvažiuos asmuo A, tai atvažiuos asmuo B“, – apie Rusijos ambasadą Vilniuje kalbėjo G.Grina.

Kremliaus žvalgyba didina pajėgumus ir aktyvumą mūsų šalyje, tačiau Lietuvos žvalgybos biudžetas nedidėja. 

„Jeigu daugėja tų, kurie žiūri, tai reikia daugiau ir tų, kurie juos sužiūri“, – apie VSD ir AOTD pajėgumų didinimą juokavo G.Grina. Į šią pastabą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas atsakė, kad Lietuvoje žvalgyba vis dar nėra suvokiama kaip prioritetinis dalykas.

Jeigu daugėja tų, kurie žiūri, tai reikia daugiau ir tų, kurie juos sužiūri, – apie VSD ir AOTD pajėgumų didinimą juokavo G.Grina.

Žvalgybos vadas pasakojo, kad didelė Baltijos valstybių problema yra piliečiai, kurie vyksta į Donbasą ir kaunasi už Kremliaus idėjas.

Kiek tokių asmenų yra Lietuvoje – neatskleidė, tačiau pabrėžė, kad Latvijoje ir Estijoje tai yra šiek tiek didesnė grėmė.

„Jeigu mūsų valstybės pilietis eina kariauti už idėja, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, tai kelią yra problema, kaip tai pavadinti“, – kalbėjo VSD vadovas.

Jis sakė, kad grėsmę kelią ir tie žmonės, kurie, pavyzdžiui, renka finansinę paramą Donbaso teroristams. Nes tie žmonės prisideda prie grėsmės Lietuvos saugumui didinimo.

Kremliaus informacinis karas aktyvėja

AOTD ir VSD parengti grėsmių vertinimai apima praėjusių metų situaciją Lietuvoje.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Juozas Olekas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Juozas Olekas

Tokios ataskaitos rengiamos jau ne pirmus metus. Tai ketvirtoji VSD ataskaita, o AOTD – trečioji. Ši praktika pradėta taikyti tada, kai pasikeitė Žvalgybos įstatymas.

„Operatyvus žvalgybos tarnybų informacijos pateikimas leidžia priimti sprendimus reikiamu metu“, – sakėkrašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Jis pabrėžė, kad konvencinio karo galimybė Baltijos šalyse yra menka, tačiau Rusijos specialiosios tarnybos gali taikyti hibridines priemones – nuo informacinio karo iki radikaliai nusiteikusių, Lietuvai priešiškų grupių skatinimo.

Lietuva jau kelerius metus yra informacinio karo lauke, tačiau 2014 metais jų intensyvumas buvo ypatingai didelis, – sakė J.Olekas.

„Lietuva jau kelerius metus yra informacinio karo lauke, tačiau 2014 metais jų intensyvumas buvo ypatingai didelis. Jų tikslas yra palaužti Lietuvos piliečių valią priešintis. Turbūt ne kartą girdėjote diskusijų, kad neverta priešintis, kad Lietuva neapsigintų ir panašiai“, – sakė J.Olekas.

Pavyzdžiui, tai, kad mūsų šalyje nuolat treniruojasi JAV kariai ir kiti NATO sąjungininkai, rusų žiniasklaidos yra pateikiama kaip Lietuvai priešiškas procesas. Esą senosios demokratijos „okupuoja“ mūsų valstybę.

„Aš dar kartą sakau, kad tai yra netiesa“, – sakė J.Olekas. 

Politikas aiškino, kad parlamente išties yra valios didinti tiek gynybos biudžetą, tiek žvalgybos.

Kuria palankią socialinę aplinką

Seimo narys A.Paulauskas sakė, kad pastaraisiais metais Kremlius bando kurti Lietuvoje sau palankią socialinę terpę. Ypatingai išnaudodamas socialinius tinklus, žiniasklaidą ir kitus įtakos įrankius.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Juozas Olekas ir Artūras Paulauskas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Juozas Olekas ir Artūras Paulauskas

„Reikia nepamiršti ir karinio aktyvumo šalia mūsų sienos. Tai ir Baltarusija, ir Kaliningradas. Čia rengiami vis aktyvesni mokymai, patikrinimai, koncentruojami ginklai“, – kalbėjo A.Paulauskas.

Politikas tarsi pripažino, kad tokioje aplinkoje būtina didinti gynybos ir žvalgybos biudžetus, nes Rusijos veiksmai kelia įtampą regione ir didina grėsmę taikai Baltijos regione.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min