„Vienas iš pratybų tikslų yra, kad žmonės atkreiptų dėmesį ir pasižiūrėtų į savo telefonus – ar jie gavo šiandien žinutę. Jeigu negavo, tai pasiaiškinti priežastis ir sutvarkyti nustatymus“, – trečiadienį žurnalistams sakė A.Bilotaitė.
Lietuvoje trečiadienį, valstybinio lygio civilinių pratybų metu, buvo tikrinama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema – 15 valandą kaukė sirenos, žmonės į telefonus turėjo gauti perspėjimo pranešimus.
Pratybų metu buvo buvo vertinamas institucijų gebėjimas operatyviai perduoti ir atnaujinti informaciją apie branduolinę avariją, taip pat buvo tikrinama gyventojų perspėjimo sistemos veikla.
Išgirdus sirenų garsus, gyventojams privalu įsijungti televizorių arba radijo imtuvą ir per Lietuvos televiziją, Lietuvos radijo 1-ąją ir 2-ąją bei radijo FM-99 programas išklausyti perduodamą informaciją.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovas Saulius Greičius teigė, kad pratybų metu „didelių klaidų“ nepastebėta, tačiau buvo sutrikusios informacinės platformos.
„Šiuo metu mes nepastebėjome kritinių klaidų, dėl kurių būtų kažkas sutrikę, kad visiškai nebeveiktų (...) Dėl didelių duomenų perdavimo kiekių susidūrėme su kai kurių informacinių platformų sutrikimais, tačiau buvo numatyti alternatyvūs ryšio kanalai, tai informacijos perdavimas dėl to nesutriko – buvo perduodamas kitais kanalais“, – teigė S.Greičius.
Šiuo metu mes nepastebėjome kritinių klaidų, dėl kurių būtų kažkas sutrikę, kad visiškai nebeveiktų.
„Mūsų pratybų išsikelti tikslai pavyko, o smulkesnė informacija bus tada, kai bus vertinimo ataskaita“, – pridūrė jis.
Vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė sakė, kad vertinimo ataskaita turėtų būti paruošta po 10 dienų.
„Detalesnė ataskaita bus pateikta už 10 dienų ir mes galėsime matyti detaliau, kur yra trūkumų, kur yra problemų. Tokių pratybų tikslas – įsivertinti galimas rizikas ir užkirsti joms kelią ateityje“, – kalbėjo A.Bilotaitė.
Ji taip pat teigė, kad paruoštas komunikacinis planas dėl gyventojų informavimo, kaip pasiruošti galimoms nelaimėms, kadangi ne visi gyventojai žino, ką reikėtų daryti.
„Vidaus reikalų ministerija yra paruošusi visą komunikacijos planą, kaip labiau informuoti ir šviesti visuomenę apie galimą pasirengimą ir būtiną pasirengimą. Šiuo metu planas derinamas ir artimiausiu metu, matyt, mes pradėsime tam tikrus veiksmus šviečiant visuomenę apie tai, kokių maisto produktų, priemonių reikia turėti žmonėms, esant tam tikrai situacijai, kaip reikėtų elgtis, nutikus branduolinei avarijai“, – pasakojo ministrė.
„Tą tikimės artimiausiu metu paleisti ir tikimės, kad žmonės išgirs bei bus labiau informuoti“, – pridūrė ji.
Pratybų metu trečiadienį dalyvavo 16 valstybinių institucijų ir visos šalies savivaldybės.
Sistema paleista „paskutinėmis dienomis“
„Regitros“ direktorius pabrėžė, kad naujoji tvarka buvo „galbūt rimčiausias pokytis per 30 metų bandant sutvarkyti automobilių parką“, dirbti su sistema darbuotojai esą mokėsi „praktiškai paskutinėmis dienomis“, o šiuo metu jų įgūdžiai gerėja.
„Anksčiau neturėjome kaip mokytis, nes vyko programavimo darbai praktiškai iki paskutinių minučių“, – teigė jis.
D.Prevelis taip pat priminė, kad politikai ne kartą buvo įspėti, kad gegužės 1-oji pokyčiams netinkama, nes permainoms nebus spėta tinkamai pasiruošti, be kita ko, šį mėnesį stebimas automobilių pardavimo pikas.
„Prašėme, sakėme, kad tą datą reikia vėlinti, su tuo nebuvo sutikta. Dėkui kolektyvui – vargdami stipriai, bet sugebėjome sistemą paleisti. Aišku, buvo tų trikdžių pirmomis dienomis, bet pasitaisėme ir matydami klientų nepatogumus stengiamės daryti viską, kad atlieptumėme jų lūkesčius“, – aiškino jis.
„Regitros“ direktorius tai pat akcentavo, kad nuo gegužės privaloma automobilių registracija pagal naująją tvarką taikoma tik vykdant automobilio pardavimo sandorį, visais kitais atvejais nustatytas „tolerancijos laikotarpis“ iki liepos pabaigos ar net rugsėjo
A.Bilotaitė kaltino buvusią Vidaus reikalų ministerijos vadovybę, kad permainoms „nebuvo ruošiamasi, nebuvo nusiteikimo įstatymą įgyvendinti“. Ji tvirtino, kad Latvijoje startavus šiai naujovei jau per pirmuosius metus į biudžetą pavyko surinkti papildomus 27 mln. eurų.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad įstatymas buvo svarstomas buvo nuo 2019-ųjų, tad pokyčiams, jos nuomone, buvo laiko pasirengti.
Šalyje nuo gegužės 1-osios įsigaliojusi nauja transporto priemonių apskaitos sistema įpareigoja deklaruoti automobilio pardavimo sandorį, o kiekviena Lietuvoje esanti transporto priemonė privalo turėti unikalų savininko deklaravimo kodą (SDK). Dėl to ėmė strigti „Regitros“ darbas bei nusidriekė gyvos registruojančiųjų automobilius eilės, nes išankstinės registracijos laikai gegužei buvo užpildyti.
