A.Kubilius: tai istoriniai sprendimai
A.Kubilius Lietuvos žurnalistams trečiadienį sutiko pakomentuoti paskelbtą vadinamąją Baltąją knygą – EK dokumentą su siūlymais, kaip Europa turėtų stiprinti savo gynybą, taip pat ir EK pirmininkės Ursulos von der Leyen kiek anksčiau pristatytą 800 mlrd. eurų „Rearm Europe“ planą.
Jam kovo pradžioje jau pritarė ES šalių lyderiai, o diskusijas dėl detalių ketina tęsti dar šią savaitę – galutinių sprendimų, kurie iš esmės atvertų kelią daugiau ir lengviau skolintis karinėms reikmėms, tikimasi jau vasaros pradžioje.
„Diena istoriškai reikšminga, nes Europos Sąjunga turbūt pirmą kartą daro tokius didelius sprendimus gynybos srityje. Iki šiol gynyba nebuvo ES tema, tai buvo NATO ir šalys narės. Dėl situacijos, kuri susiklostė Europos kontinente, yra daromi tokie sprendimai. Tie sprendimai, pasakyčiau, yra tik kelio pradžia“, – pabrėžė A.Kubilius.
Jis priminė, jog esminiai du vadinamojo Europos persiginklavimo plano iki 2030-ųjų sprendimai – 150 mlrd. eurų lengvatinės paskolos ES valstybių gynybai su supaprastintomis viešųjų pirkimų taisyklėmis bei galimybė 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto išleisti neskaičiuojant šių išlaidų į biudžeto deficitą.
Klausimas dėl efektyvumo – atviras
Vis dėlto jis nedrįsta spėti, kiek noriai ES šalys šiomis galimybėmis pasinaudos.
„Kodėl yra 2030-ieji metai, paslapčių nėra: kartojame ir cituojame, kad reikšmingos ES įvairios žvalgybos, nacionalinės Vokietijos, Danijos, kitų šalių, viešai skelbia, kad pagal jų duomenis ir prognozes Rusija gali būti pasirengusi testuoti su savo nauja agresija NATO ir ES šalis iki 2030 metų. Taigi turime gana suspaustą laiką ir didelius iššūkius, o ES šalių gebėjimai gynyboje nėra pakankami“, – kalbėjo už gynybą ir kosmosą atsakingas EK narys A.Kubilius.
Po Baltosios knygos parengimo, anot A. Kubiliaus, dabar Europos Vadovų Tarybai bus teikiami sprendimai dėl gynybos plano įgyvendinimo.
„Iki birželio EVT matome poreikį pateikti visą eilę reikalingų sprendimų, (...) susijusių su strateginiais įgalintojais, čia atsipūsti, nuobodžiauti nebus kada“, – teigė eurokomisaras.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad tradicinė ES maištininkė Vengrija sprendimams dėl investicijų į gynybos pramonę neprieštarauja, nors ir priešinasi ES paramai Ukrainai.
Anot jo, taip pat bus siekiama sustiprinti šiaurinę ir rytinę Bendrijos sieną.
„Turima omenyje fizinio barjero statymą, visokių prieštankinių gynybinių barjerų įkūrimą ir plius visa elektroninė žvalgyba pasienyje, tai visi tie projektai iki to laiko turi būti parengti taip, kad juos vadovai galėtų patvirtinti“, – kalbėjo A. Kubilius.
A.Kubilius sako, kad Europa dar turės įvertinti gynybos poreikius ir pajėgumus, tačiau pabrėžė, jog Europos pramonė „yra pasiruošusi mobilizuotis“ gamybai ir sudaryti kontraktus.
Nors aptariamos priemonės skirtos ES gynybos pramonei, A.Kubilius vis dėlto pripažino, jog daliai moderniausios ginkluotės, kurią gamina JAV, Europa alternatyvų kol kas neturi, o kaip pavyzdį paminėjo raketines artilerijos sistemas „Himars“.
„Europa jų nesigamina, turėsime išmokti jas irgi gamintis. Tai pradžioje bus perkama ir iš kitų šaltinių“, – pripažino jis ir atskleidė, kokie saugikliai numatyti už europinius pinigus perkamai JAV ir Jungtinės Karalystės ginkluotei.
Jis taip pat įvardijo ir kitas šalis, iš kurių ES, taip pat ir Lietuva, galės pirkti ginkluotę už europines paskolas be apribojimų.
