Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 7d. 07:59

A.Pučas vėl tapo studentu: darbo stažas siekia 30 metų, bet nedarbo išmoką matė kaip savo ausis

Audrius Pučas 15min tema
Valdo Kopūsto / 15min nuotr. / Audrius Pučas

Vilniečiui Audriui Pučui – 48-eri. Kažkada jis baigė ekonomikos mokslus Vilniaus universitete. Tada 30 metų dirbo, o pernai sugalvojo, kad nori įgyti naujų žinių ir nusprendė vėl studijuoti – įstojo į integruotos komunikacijos magistro studijas Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Dėl jų šių metų kovą net atsisakė darbo, o tada sužinojo, kad jokia nedarbo išmoka jam, kaip dieninių studijų studentui, nepriklauso – tik socialinis draudimas. A.Pučui tai neatrodo nei teisinga, nei sąžininga. Ir mažų mažiausiai neskatina mokytis visą gyvenimą.

„Pernai pagalvojau, kad reikia gyvenime ką nors keisti ir tobulėti, juolab kad komunikacija niekada nebuvo svetima. Maža to, ji reikalinga tiek buitiniame, kasdieniame gyvenime, tiek darbe. Įmonėse visada dirbau vadovaujamą darbą, komunikuoti teko įvairiais lygiais nuo akcininkų iki kolegų“, – samprotavo A.Pučas.

Įstojęs į magistrą jis iš pradžių derino darbą ir mokslus, tačiau vėliau nusprendė pasinerti tik į juos.

Bedarbystė remiama, o studentai, žmonės, kurie nori tobulėti ir tapti dar naudingesni valstybei, diskriminuojami.

„Kovą išėjau iš darbo ir sužinojau, kad dieninio skyriaus studentai, kad ir kiek darbo stažo turėtų, negauna nieko. Vienintelė privilegija – socialinis draudimas. Užimtumo tarnybos darbuotoja maloniai paaiškino: „Jūsų statusas yra besimokantis, todėl ligos atveju ramu“, – prisiminė A.Pučas.

Pasijuto diskriminuojamas

Supažindintas su įstatymais A.Pučas pajuto apmaudą.

„Dirbdamas moki tiek mokesčių ir lieki be nieko. Jei mesčiau darbą, norėdamas pamąstyti, ką veikti toliau ar šiaip paveltėdžiauti, išmoką gaučiau. Bedarbystė remiama, o studentai, žmonės, kurie nori tobulėti ir tapti dar naudingesni valstybei, diskriminuojami“, – svarstė A.Pučas.

Tokia valstybės pozicija, A.Pučo manymu, prasilenkia su šiuolaikinei visuomenei tenkančiais iššūkiais.

„Jei mes kalbame apie išsilavinusią visuomenę, kuri mokosi visą gyvenimą, apie ketvirtą pramonės revoliuciją, tai be mokslo nieko nepasieksime. Tačiau valstybė nemotyvuoja tobulėti ar persikvalifikuoti: jei negali suderinti darbo ir studijų, būsi priverstas mesti mokslus, nes tau juk reikia iš kažko pragyventi“, – kalbėjo A.Pučas.

Švietimas / 123rf.com nuotr.
Švietimas / 123rf.com nuotr.

Jo įsitikinimu, valstybė turėtų permąstyti situaciją ir keisti ją: „Reikia galvoti apie tai, kaip pagelbėti žmonėms, bet, žinoma, sudėti saugiklius, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo.“

Tais saugikliais esą galėtų būti tam tikro darbo stažo nustatymas ar kiti kriterijai.

„O kokia dabar paskata mokytis, tobulėti ar net pakeisti savo gyvenimą?“ – retoriškai klausė ir problemą iškėlė A.Pučas.

Situaciją gali pakeisti KT sprendimas

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Konstituciniame Teisme nagrinėjama byla, kuri kaip tik ir atsakys į klausimą, ar Konstitucijai neprieštarauja įstatymų nuostata, kuri lemia, kad bedarbio statusas yra panaikinamas, kai bedarbis pradeda studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programą.

„Pagal Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną bus teikiamos ir įstatymų pataisos, jeigu jų prireiks“, – teigė E.Samoškaitė.

Pagal Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną bus teikiamos ir įstatymų pataisos, jeigu jų prireiks.

O kol kas teisę į nedarbo išmoką turi nedarbo socialiniu draudimu drausti ir Užimtumo tarnyboje užsiregistravę žmonės, kuriems yra suteiktas bedarbio statusas, jei Užimtumo tarnyba nepasiūlė jiems tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių (tai yra mokymų, kursų ar panašiai) ir jei jie iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje turi sukaupę ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per pastaruosius 30 mėnesių.

„Teisė į nedarbo išmoką siejama su bedarbio teisiniu statusu ir iš jo kylančiomis bedarbio teisėmis ir pareigomis“, – priminė E.Samoškaitė.

Pasak jos, pagal nuolatinės formos studijų programas besimokančių aukštųjų mokyklų studentų teisė į išmokas yra ribojama, nes išmoka negali pakeisti stipendijos.

Taip yra ir kai kuriose Europos šalyse: Kroatijoje, Vengrijoje, Airijoje, Slovėnijoje, Jungtinėje Karalystėje.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eglė Samoškaitė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eglė Samoškaitė

„Nedarbo išmokos paskirtis – suteikti „pagalvę“ tam laikotarpiui, kol asmuo ieškosi darbo, o tuo metu Užimtumo tarnyba teikia darbo pasiūlymus, kurie atsiranda rinkoje, arba pasiūlo kvalifikacijos kėlimo bei kitas priemones, galinčias padėti prisitaikyti darbo rinkoje.

Nedarbo išmokos paskirtis – suteikti „pagalvę“ tam laikotarpiui, kol asmuo ieškosi darbo.

Reikia suprasti, kad, jeigu Užimtumo tarnyba pagal nuolatinę studijų programą besimokančiam studentui pasiūlys darbo vietą arba kvalifikacijos kėlimo mokymus, kursus, tikėtina, toks studentas jų atsisakys, nes jo tikslas nėra darbo vietos suradimas ar specialių kursų bei mokymų lankymas.

Europiniai strateginiai dokumentai taip pat kalba apie būtinybę užimtumo srityje teikti prioritetą aktyvioms priemonėms, kuriomis palengvinama gyventojų integracija į darbo rinką, o ne pasyvioms – tai yra, išmokoms“, – kalbėjo E.Samoškaitė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Kviečiame anties

Video

02:04
01:11
03:17

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min