Pasak jų, nors iki šiol elektroninės sveikatos sistema naudojasi ne visos įstaigos, jų skatinimui tai daryti bus pasitelktos įvairios priemonės, tarp jų ir finansinės. Netgi įstaigų vadovų atlyginimas priklausys nuo šios sistemos naudojimo.
Kaip e.bankininkystė, taip ir e.receptas?
Jau nuo kitų metų kovo, anot ministerijos atstovų, visi pacientai turėtų e.sveikatos sistemoje matyti savo ambulatorinio lankymosi prašymus, gauti elektroninius receptus, įvairias elektronines pažymas, t.y. norint įsigyti ginklą, gauti vairuotojo, moksleivio sveikatos pažymėjimą. Nuo šių metų metu tik elektroniniu būdu išduodami vaiko gimimo ir mirties liudijimai.
Mažiau vaistų receptų ir kitų popierinių dokumentų, kuriuos reikia nešiotis, mažesnės eilės gydymo įstaigose – tokius „E. sveikatos“ sistemos privalumus pacientams trečiadienį žurnalistams vardino sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Anot jo, šios sistemos tvarkytoju tapus Valstybinei ligonių kasai (VLK), medikai ir pacientai ja turėtų pradėti naudotis aktyviau.
Mažiau popierinių dokumentų, tokių kaip ligos istorijos ar ambulatorinės kortelės, plačiau išplitus e. sistemos naudojimui, reikės ir gydymo įstaigoms, be to, tai padės išvengti tyrimų ir siuntimų dubliavimo.
A.Verygos teigimu, elektronine bankininkyste ar kitomis elektroninėmis sistemomis iš pradžių irgi pasitikėjo ne visi žmonės, bet vėliau jų naudojimas tapo įprastu. Panašiai, tikisi jis, bus ir su „E.sveikatos“ sistema.
„Tos pačios kalbos buvo apie bankines korteles, elektroninio deklaravimo sistemą ir daugybę kitų sistemų, kurios dabar veikia, funkcionuoja puikiausiai. Tuos pačius nedarbingumo pažymėjimus visiems buvo įprasta rašyti ranka, bet dabar to seniai nebėra ir klausimo nekyla. (...) Yra žmonių, kuriems sudėtinga patikėti, kad išrašius elektroninį receptą į vaistinę nueis ir vaistą gaus, nes nieko nedavė į rankas. Bet tai ir tam tikras saugumas – nieko negali pamesti, Kai žmogus nuėjęs įsitikins, kad receptas išrašytas ir jis gali atsiimti vaistą, aš manau, kad geresnio įrodymo nereikės. Tas patikėjimas ateis labai greitai“, – sakė A.Veryga.
Ministro teigimu, pacientai ir patys turėtų kreiptis į savo gydytojus, jei nori gauti, pavyzdžiui, elektroninį receptą.
Naudotis elektroninės sveikatos sistema įstaigos bus skatinamos finansiškai, sistema bus naudojama ir įstaigų reitingavimui. Be to, lėšų gydymo įstaigų infrastruktūrų atnaujinimui bus ieškoma ir struktūriniuose fonduose, raginamos prisidėti bus ir savivaldybės. Vien atnaujinti kompiuterius šeimos gydytojų kabinetuose ketinama skirti apie 1 mln. eurų.
Sankcijos dar nenumatytos
Nuo 2018 m. kovo 1 d. elektroninės sveikatos sistemos naudojimas taps privalomu. Kol kas konkrečios sankcijos įstaigoms, kurios sistema naudotis nepradės, nenumatyta: ministerijos atstovai tikisi, kad skatinimo priemonės tai išspręs.
„Svarstome variantus, kokios tai būtų lėšos ir kiek jų būtų, bet pats principas, ką pasakiau, kas galbūt naujo yra, kad turi būti skatinamos įstaigos finansiškai už jungimąsi. Manau, kad atlikus analizę eigoje mes informuosime, kokios tai bus priemonės“, – spaudos konferencijoje teigė VLK laikinasis direktorius Aurimas Baliukevičius.
Konkrečios sankcijos įstaigoms, kurios prie sistemos nesijungs, pasak jo, bus įtrauktos į kitų metų gydymo įstaigų sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.
„Tos įstaigos, kurios piktybiškai nesijungs ar nesinaudos sistema – manau, tų priemonių atsiras, kaip jas įtikinti tą daryti“, – dėstė A.Baliukevičius.
A.Veryga sako, kad bausti nebus skubama. Pasak jo, tam turėtų pakakti skatinimo priemonių, jos priklausys ir nuo įstaigų reitingo – ligonines, poliklinikas reitinguoti leis e.sveikatos sistema.
„Gydymo įstaigos bus vertinamos, reitinguojamos ir su tuo taip pat bus susijęs tų įstaigų finansavimas, apmokėjimas už laiku suteiktas paslaugas. Tai irgi yra paskata diegti sistemas ir efektyviau valdyti procesus“, – sakė jis.
„Mūsų manymu, visos prielaidos įstaigoms jungtis – finansinės paskaitos, eilių valdymas – yra sukurtos, yra aiškiai iškomunikuota, kad įstaigos privalo naudotis (...) pagrindinė paskata yra finansinis skatinimas sistema naudotis. Jūs klausiate, tai reikėtų suprasti, kad jos turėtų būti baudžiamos už tai, kad nesijungia – atvirkščiai, galvojame, kad reikėtų pirmiausia skatinti tuos, kurie daro gerai, o ne bėgioti iš paskos ir bausti“, - pridūrė ministras, paklaustas, kokių sankcijų bus imamasi su nepaklūstančiomis įstaigomis.
Priklausys dalis atlyginimo
Ministerijos Sveikatos išteklių priežiūros ir inovacijų valdymo departamento direktorė Justina Januševičienė BNS teigė, kad planuojama, jog nuo sistemos naudojimo aktyvumo priklausytų ir gydymo įstaigų vadovų atlyginimas.
„Gydymo įstaigos vadovo kintamoji dalis priklausys nuo to, kaip aktyviai jis naudoja elektroninės sveikatos sistemą savo įstaigoje. Šiuo metu kol kas to nėra, yra bendra abstrakti frazė „informacinių sistemų naudojimo lygis“, kuri iš esmės nepasako nieko. VLK apmokėjimas yra kitas dalykas – ką minėjo kasos direktorius, tai yra svarstoma, tik jie turi atlikti konkrečius paskaičiavimus, kiek ir kokiomis sumomis jie galėtų skatinti įstaigas“, – sakė J.Januševičienė.
Pasak A.Baliukevičiaus, iki rugsėjo 15-osios planuojama parengti detalų elektroninės sistemos perėmimo iš Registrų centro planą, jame ketinama numatyti ir konkrečias finansines priemones bei tai, kiek lėšų reikėtų gydymo įstaigų skatinimui. Galutinai sistema VLK turėtų būti perduota nuo kitų metų liepos. A.Baliukevičius žada, kad perėmimas „ypatingų kaštų nereikalaus“, didžiausios išlaidos esą planuojamos įrangos pervežimui.
Pasinaudoti skatinimo priemonėmis, pasak A.Baliukevičiaus, greičiausiai galės ir privačios gydymo įstaigos, nors pirmiausia orientuojamos jos bus į valstybines įstaigas.
Anot Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, šiuo metu sistemą Registrų centre prižiūri apie 30 žmonių – planuojama, kad perdavus ją VLK pakaktų apie 20 darbuotojų, neatmetama, kad vėliau bus samdomi ir informacinių technologijų specialistai iš išorės.
Ministerijos atstovų teigimu, iš 600 šalyje veikiančių valstybinių gydymo įstaigų prie e.sveikatos sistemos prisijungusios jau 320, tikimasi, kad aktyviau jungsis ir privačios įstaigos. Ne visos įstaigos apsirūpinusios kompiuterine technika, ne visi sistema apmokyti naudotis. Prie sistemos neprisijungusios tik apie 5 proc. šalies vaistinių.
Registrų centro atsisakyta
Šiuo metų sistemą tvarko Registrų centras. Tačiau, pasak A.Verygos, tai buvo tik laikinas etapas, kurio metu svarbiausia buvo techninės kompetencijos. A.Verygos teigimu, perdavus sistemą VLK reikės mažiau darbuotojų, bus efektyviau naudojami valstybės ištekliai, bus lengviau įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas.
Ministras sakė, kad nepaisant „minimalių įtampų viešojoje erdvėje“, jis nori padėkoti Registrų centrui už iki šiol nuveiktą darbą. Jis išreiškė viltį, kad sistemos perdavimas vyks sklandžiai.
