Praėjusią savaitę A.Veryga pareiškė, kad 61 proc. nuskendusių buvo neblaivūs. Nors teiginys yra teisingas, jis kaip ramstis pateiktas netinkamame kontekste. 15min išsiaiškino, kad minėtoje statistikoje nekalbama apie skenduolius pajūryje, kurio verslininkams nuo kitų metų pradžios turintys įsigalioti alkoholio prekybos ribojimai atsilieps skaudžiausiai. Negana to, nėra jokios kitos statistikos, kurioje būtų skaičiuojami neblaivūs skenduoliai Baltijos jūroje.
Kiek anksčiau 15min žurnalistų dėmesį atkreipė ir kita sveikatos apsaugos ministro frazė, išsakyta siekiant gauti pritarimą, po kurio ministras galėtų reformuoti valstybinių ligoninių tinklą.
„Yra gydymo įstaigų, kur su miokardo infarktu nuvežti pacientai visi numiršta, tai yra 100 proc. trisdešimties dienų mirštamumas patekus į tokią įstaigą“, – pernai birželio pabaigoje yra teigęs A.Veryga. Pradėjus domėtis, kuo rėmėsi ministras, paaiškėjo, kad Higienos instituto rodikliais, kurių tikslumu abejojo pats institutas.
2017 metais buvo mestas dar vienas koziris, skirtas sveikatos sektoriaus pertvarkoms pagrįsti. Kovoje su alkoholio vartojimu „valstiečių“ pirmininkas R.Karbauskis pareiškė, kad alkoholio vartojimas yra nekontroliuojamas: „Įsivaizduokite – dvylikos metų vaikai su kepenų ciroze.“ 15min išsiaiškino, kad tokiame teiginyje tėra vos krislas tiesos.
Pasak medikų, kepenys alkoholiu paveikiamos per 10 metų, tad, pagal R.Karbauskį, ciroze susirgę 12-mečiai turėtų pradėti gerti nuo dvejų metų. Anot specialistų, dažniausiai kepenų ciroze paaugliai suserga dėl virusų.
Nė žodžio daugiau
15min paprašė A.Verygos pakomentuoti, kodėl siekdamas pagrįsti savo politinius žingsnius jis teikė netikslius arba iš dalies netikslius duomenis – kitaip tariant, kodėl manipuliavo faktais siekdamas politinio rezultato.
Taip pat ministro klausėme, ar jis sutinka su teiginiu, kad tokiu būdu sąmoningai klaidinant buvo siekiama įtikinti auditoriją politinių užmojų reikalingumu. Atsakymo gauti nepavyko.
„Ministras jau atsakė gyvai į klausimus po spaudos konferencijos. Jei turite kitus duomenis, naudokite juos. Platesnių komentarų šiuo atveju nebus“, – į kalbas nesileido ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.
Elgesys neatitinka profesionalumo standartų
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė teigia, kad teikdami netikslius arba iš dalies klaidinančius duomenis politikai pamina jiems taikomus profesionalumo standartus. Kita vertus, ji supranta, kodėl taip elgiamasi – norima padaryti įspūdį ir įtikinti auditoriją savo teisingumu.
„Prisiminkime R.Karbauskio pavyzdį (apie kepenų cirozę, – red. past.) – faktas atrodė šokiruojantis. Politikai nori disponuoti skaičiais, nes tą darydami sukuria pasitikėjimą, gerą įspūdį, pademonstruoja žinojimą“, – sako politologė.
„Bet kai paaiškėja, kad žongliravimas (informacija – red. past.) nėra visiškai profesionalus, turime nepagrįstumą, tada pačiam politikui ir reputacijai nėra geras dalykas“, – prideda ji.
Politologė mano, kad šios kadencijos Seimo nariai ir ministrai, siekiantys gauti politinį užtarimą, savo manipuliacijomis nuo praėjusių parlamentarų ar Vyriausybės narių per daug nesiskiria. Jos teigimu, klaidinga ar iš dalies klaidinga informacija paaiškėja dažniausiai tuomet, kai yra imamasi kokių nors permainų.
Tad, anot R.Urbonaitės, didesnę riziką būti sugauti už liežuvio turi tie, kurie inicijuoja reformas, nepaisant to, kokiai partijai priklauso ar kokioje ministerijoje dirba.
Kita vertus, MRU lektorė teigia, kad erdvė manipuliuoti duomenimis atsiranda tada, kai auditorija neabejoja girdima informacija. Jos teigimu, jeigu kalbama apie skaičius, derėtų paklausti, kuo remiamasi. Ar tai būtų vieša paskaita, ar susitikimas su gyventojais.
„Abejojimas, kritinis požiūrius į tai, ką girdi, yra pagrindinis receptas, kaip neleisti politikams manipuliuoti skaičiukais ir statistikomis“, – sako politologė.
