Dabar populiaru
Publikuota: 2018 sausio 7d. 20:01

Absurdas ar pasityčiojimas: plungiškis Palangoje atgavo po kąsnį žemės 32 adresais

Palanga pasidabinusi žiemos šventėms.
J.Andriejauskaitės/15min.lt nuotr. / Palanga pasidabinusi žiemos šventėms.

Plungiškis Pranas Pilybas galėtų pasijusti tikru žemvaldžiu, vardindamas net 32 adresus, kuriais jam atkurta nuosavybės teisė į žemę Palangoje. Tačiau situacija veikiau absurdiška ir kurioziška – plungiškiui valstybė kurorte siūlo dešimtis kelių žingsnių dydžio žemės gabaliukų, kurie tiktų nebent suoliukui pastatyti ar, kaip pats juokauja, kapui iškasti.

„Gavau Nacionalinės žemės tarnybos patvirtintą sprendimą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo Palangos mieste. Iš man priklausančių 15,6 a žemės man atkurta nuosavybės teisė į 1,8 a žemės sklypą, kuris yra 32-uose skirtinguose sklypuose nuo 1 iki 4 kv. metrų kiekviename, 32 skirtingais adresais“, – sako P.Pilybas, retoriškai klausdamas, kaipgi disponuoti tokiu turtu, o galbūt tai idėja susivienijus su giminaičiais atidaryti kapines, kad jau valstybė atmatavo po keturis kvadratinius metrus žemės.

Situaciją plungiškis vadina kuriozine ir raginimo registruoti jam siūlomus žemės gabaliukus nepaiso.

„Jokiu protu nesuvokiamas toks „racionalus“ žemės sklypų paskirstymas. Man iš tarnybos rašė, kad toje gatvėje yra kvadratas, toje gatvėje du ar penki, ir po tų susirašinėjimų atėjo dokumentai, ir svarbiausia, kad juos patvirtino tarnyba, žmonės sakė, viskas gerai, viskas padaryta. Čia aukščiausias kvailystės laipsnis, kad tokius dalykus leidžiama daryti ir tvirtinti, o man už šią žemę reikia mokėti mokesčius“, – 15min sakė P.Pilybas, anksčiau tvarkingai atgavęs kitą dalį senelių žemės Palangoje.

„Man grąžinti 1,8 aro iš 15,6, liko 13,7 aro, o Palangoje dažniausiai sklypai formuojami po 15 arų. Sako, man bus grąžinta vėliau, bet kada vėliau ir kaip, jei 15 arų nebesuformuos. Mano žiniomis, tokie gabaliukai grąžinti 300 gyventojų. Bendrai susidaro gana didelis arų skaičius. Jie galbūt sugalvojo taip, jog po tiek dalinant niekas neims ir liks valstybei. Čia turi būt kvailas, kad imtum žemės gabalus 32 adresais. Gavęs dokumentus turėjau įregistruoti žemę per mėnesį, kitaip turėsiu mokėti dvigubai. Už šitos nesąmonės registravimą reikėtų mokėti 300 eurų ir paskui kiekvienais metais, visą amžių mokėti mokesčius“, – piktinosi plungiškis. Į tokią pat kuriozinę situaciją pateko ir P.Pilybo giminaičiai, sesuo, brolis bei kiti, paveldėję po kąsnį žemės.

„Giminaičiai irgi nesupranta, ar čia klaida, ar čia nesąmonė. Protu nesuvokiami dalykai daromi valstybės mastu. Sunku paaiškinti“, – sakė jis, tikėjęsis paveldėti vientisą žemės sklypą, kaip tai buvo nutikę anksčiau.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Nacionalinė Žemės Tarnyba
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Nacionalinė Žemės Tarnyba

NŽT Kretingos skyriaus vedėjo Daliaus Vitkaus komentaras:

Žmogiškai pasakius, vienareikšmiškai pasakyčiau, kad negerai toks atkūrimas. Čia kalbama apie vadinamąsias Palangos ganyklas, prieš penkerius metus buvo keliama ši problema, tačiau niekas kažko kito nepasiūlė, kaip kitaip atkurti, tik grynai pagal įstatymo raidę.

Iki nacionalizacijos tose Palangos ganyklose buvo apie 150 ha ploto ir jas turėjo apie 300 palangiškių. Ganyklos nebuvo sumatuotos ir išskirstytos sklypais, buvo bendros. 150 hektarų kiekvienas turėjo po savo ruoželį ir žinojo, kur ganyti gyvulius, taip ir vadinosi – Palangos ganyklos. Nebuvo užstatytos, o skirtos gyvulių laikymui, šienavimui.

Pasirinkimo čia nebėra. Ganyklos pradėtos atkurti nuo 2013 metų, jei nors vienas pasitraukia su savo kvadratu, sugriūva visas didelis kortų namelis, išskaičiuotas 350 žmonių.

Šiandien tame plote iš 150 ha grąžinama gal apie 30 ha, konkrečiai neįvardinsiu, o piliečių – tie patys 300. Iš tiesų, dar padaugėjo jų iki 350. Palangos savivaldybė tame plote suprojektavo 32 įvairaus dydžio sklypus, po 10, 15, 80 arų. 2012 metais visiems buvo siųsti informaciniai laiškai, kad bus šitaip atkuriama žemė. Kas suprato, iškart atsisakė tokio atkūrimo arba galėjo tarp giminių bent jau susitarti, kad atkurtų vienam iš jų. Tokių susitarimų buvo mažai.

Šitame atkūrime dalyvavau pernai. Tai buvo galutinis akcentas, kai piliečius kvietėme dėl sprendimo priėmimo į posėdį. Supažindinome, žmonės sakė, kad nesąmonė, klausė, ar galima atsisakyti ir ką daryti šitoje situacijoje. Pasirinkimo čia nebėra. Ganyklos pradėtos atkurti nuo 2013 metų, jei nors vienas pasitraukia su savo kvadratu, sugriūva visas didelis kortų namelis išskaičiuotas 350 žmonių.

Kodėl Palangos savivaldybės buvo suplanuota 32 sklypai, negalėčiau atsakyti, nes nedalyvavau toje atkūrimo pradžioje. Mano manymu, jei būtų buvę galima išplanuoti ne 32, o mažiau sklypų, 6 ar 8, būtų galima atkurti didesniais plotais, tai geriau nei gauti du kvadratus viename sklype.

Sutinku su piliečių pasakymu, kad negerai arba nesąmonė, todėl, kad administravimas šitų sklype esančių kvadratų sudaro kaštus ir, ko gero, viršija pačių kvadratų kainą. Reikia eiti įsiregistruoti, dauguma paveldėję turtą iš kažkur – tad reikės tuos kvadratus paveldėti, galų gale, jei norės vykdyti sandorį, parduoti bendraturčiui, vėl bus notarinis apmokėjimas. Tiek administracinių kaštų, o kiek gali kainuoti 2–4 kvadratai – sunku pasakyti.

Vienam sklype yra šimtai savininkų. Tokia situacija. Yra atsiradę piliečių, kurie davė sutikimą, jog jei kas nors domėsis, duotume telefoną, kad tolimesnis koks nors veiksmas būtų įmanomas. Manau, atsiras aktyvių piliečių, aktualu ieškoti bendraturčių ir perleisti arba nupirkt tuos kvadratus. Nieko vienas daryti sklype negali, turi atsiklausti bendraturčių, situacija šiek tiek absurdiška.

Nepriėmus paveldėjimo, po kažkiek laiko neįregistravus tų sklypų, valstybė vėl užsiiminės paveldėjimu ir grąžinimu valstybei.

Kitur Lietuvoje nežinau tokio atvejo, negirdėjau, o Palanga tokį turi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Parašykite atsiliepimą apie 15min