„Esu daugiau negu tikras, kad Užsienio reikalų ministerija kartu su Migracijos departamentu jį skųs. Todėl, kad valstybinei institucijai, aš manau, yra suduotas pakankamai rimtas smūgis – jos autoritetui, jos priimamo sprendimo pagrįstumui, tikslingumui ir šių institucijų veiklos skaidrumui. Kai pasakoma, kad informacija yra slapta, argumentų nepateikiame, atitinkamai jūs kontrargumentų pateikti negalėsite ir viską turime palikti taip, kaip yra“, – antradienį spaudos konferencijoje Vilniuje teigė advokatas V.Vilkas.
Jis teigė manantis, kad ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas palaikys branduolinės energetikos priešininkų poziciją.
Jo teigimu, Lietuvoje tai buvo bene pirmoji byla, kai remtasi tik įslaptinta informacija, kurios pagrindu baltarusiui Nikolajui Ulasevičiui buvo neleidžiama tris mėnesius atvykti į Lietuvą ir teigta, jog tai gresia visuomenės tvarkai, tarptautiniams santykiams bei nacionaliniam šalies saugumui.
„Mano manymu, tai yra pirma byla Lietuvos teismų praktikoje, kai valstybės institucija savo sprendimą grindė vien tik įslaptinta informacija. Kitų motyvų, argumentų, kodėl buvo priimtas toks Migracijos departamento sprendimas, į bylą nebuvo pateikta. Šių argumentų teismas nepriėmė į bylą ir nevertino“, – teigė advokatas V.Vilkas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas baltarusiui N.Ulasevičiui palankų sprendimą priėmė vasario 25 dieną, jis per 14 dienų gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Kovo 18 dieną Vilniaus administracinis teismas paskelbs sprendimą analogiškoje byloje dėl Baltarusijos antiatominio judėjimo koordinatorės Tatjanos Novikovos. Pastarasis ginčas nagrinėjamas uždarai.
„Lietuvoje yra demokratiniai, nepriklausomi teismai. Įvyko labai geras precedentas, parodęs, kad demokratija šalyje yra. Užsienio reikalų ministerija turi atsisakyti raganų medžioklės, pripažinti padarytą klaidą ir žengti pirmyn“, – spaudos konferencijoje sakė T.Novikova.
Ji Lietuvos institucijų sudarytame „juodajame sąraše“ taip pat buvo įrašyta tris mėnesius pernai rudenį, kai Lietuvoje buvo organizuojamas referendumas dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos.
T.Novikova, atsakydama į BNS klausimą teigė, jog nežino, kiek jos kolegų yra šiame sąraše, nes apie tai, kad yra nepageidaujami Lietuvoje, jie gali sužinoti tik prie sienos. Jos teigimu, Lietuvai jos neįsileidžiant, ji tuo metu be apribojimų keliavo po kitas Europos šalis.
„Taip, aš galėjau į Lietuvą vykti ne iš Baltarusijos, o iš Europos šalies, bet to nedariau. Net jeigu manau, kad mano atžvilgiu priimtas sprendimas yra neteisingas, aš vistiek jį gerbiu“, – sakė T.Novikova.
Dabar į Lietuvą T.Novikova atvyko legaliai, nes apribojimas baigėsi.
Lietuvoje spalio 14 dieną vyko referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos, kuriame dauguma šalies piliečių pasisakė prieš naujos branduolinės jėgainės statybas šalyje. Savo ruožtu Baltarusija netoli sienos, apie 50 kilometrų nuo Vilniaus stato savo atominę elektrinę.
