Lietuvos Advokatūros vadovas Ignas Vėgėlė teigia, kad ši byla parodo, kaip netobulai kartais suveikia teisingumo mašinos dantračiai. Nors pažeidimas konstatuotas, nei advokatui, nei jo klientui padaryta žala kompensuota nebuvo.
Neleido susitikti
Ši istorija parodė, kad mums iki teisinės valstybės dar labai toli, – teigė V.Falkauskas.
V.Falkauskas 15min pasakojo, kad advokatai turi savo veiklos garantijas. Tokiu būdu užtikrinama žmogaus teisė gintis. Advokatui užtikrinama teisė su savo klientais susitikti be pašalinių.
„Turėjau klientą. Liko kelios dienos iki termino pabaigos, kai galėjau parašyti apeliacinį skundą. Klientas buvo suimtas, ir aš nežinojau jo nuomonės, kaip toliau elgtis.
Jis buvo Panevėžio tardymo izoliatoriuje, į kurį buvau priverstas nuvažiuoti. Nuvažiavau, pateikiau visus dokumentus, tačiau areštinės darbuotojas paklausė, ar aš turiu tyrėjos leidimą? Toks leidimas man buvo nereikalingas. Teisę susitikti man garantuoja tiek Suėmimo įstatymas, tiek Baudžiamojo proceso kodeksas, tiek Advokatūros įstatymas.
Areštinės darbuotojas pareiškė, kad manęs įleisti negali ir teks nueiti leidimo paprašyti pas operatyvinius darbuotojus. Tokio leidimo prašyti aš neprivalau. Tai buvo visiška savivalė, bet pagalvojau, kad man kepurė nenukris, nueisiu ir pasišnekėsiu.
Man buvo pasakyta, kad į susitikimą nebūsiu įleistas. Perspėjau, kad tokius veiksmus skųsiu, nes jie pažeidžia įstatymus. Galų gale man buvo pasakyta, kad susitikimą leis, jeigu jame dalyvaus operatyvinis darbuotojas.
Turėjau arba spjauti į kliento interesus ir išvažiuoti, arba nusileisti. Pats daug metų dirbau prokuratūroje ir žinau, kad laikytina neteisėtomis gynybos priemonėmis, o kas ne. Neturėjau ko slėpti“, – pasakojo pašnekovas.
Reakcijos nesulaukė
Galiausiai klientas teisme buvo išteisintas, tačiau po šio įvykio advokatas nusprendė ginti ne pažeistas kliento, bet ir savo teises:
„Tai išimtinis atvejis, nes savo praktikoje su panašiais dalykais nesu susidūręs.
Ši istorija parodė, kad mums iki teisinės valstybės dar labai toli. Padariau visus procesinius žingsnius, kad pažeidimai būtų pašalinti. Apygardos teismas aiškiai pasisakė, kad advokatui bendrauti su klientu trukdyti negalima, bet tai kaip šakėmis ant vandens rašyta. Niekas jokios reakcijos neparodė.
Keista. Jei prokurorai mato įstatymų pažeidimus, jie turi reaguoti. Šiuo atveju visi tiesiog užsimerkė. Tai rodo, kad mūsų teisinėje sistemoje tikrai ne viskas taip gražu, kaip deklaruojama iš politikų tribūnų.“
Valstybės atsakomybės klausimas
I.Vėgėlės nuomone, valstybė kiekvienam asmeniui turi užtikrinti teisę į gynybą, o pažeidimus tinkamai kompensuoti.
„Klientas, kalbėdamas su advokatu, jaučiasi apsaugotas, kadangi advokatas yra saistomas tokių pareigų kaip kliento paslapties neatskleidimas, nepriklausomumas, lojalumas klientui bei interesų konflikto vengimas. Šių advokatų veiklos sąlygų užtikrinimas yra labai svarbus, užtikrinant veiksmingą teisę į gynybą, kuri yra neatskiriama pasitikėjimo teismine valdžia sąlyga.
Įstatymai saugo asmens pokalbio su advokatu konfidencialumą, laiduodami asmens teisę susitikti su advokatu be pašaliečių. Klientai advokatams dažniausiai sako tiesą, ypač baudžiamosiose bylose stengiasi kartu rasti lengvinančių aplinkybių.
Pasitaiko, kad pažeidžiamos advokatų veiklos garantijos. Ši byla viena iš tokių. Natūralu, kad tokiu atveju advokatas kreipėsi dėl žalos atlyginimo.
Kai ikiteisminio tyrimo ar kitos valstybės institucijos ar pareigūnai pažeidžia imperatyvius įstatymų reikalavimus, turi kilti atsakomybė valstybei. Kai po visų procesų teismas tiesiog konstatuoja pažeidimą, mano supratimu, tai per maža satisfakcija asmeniui už patirtą skriaudą. Toks sprendimas gali būti reikšmingas konkrečiam pareigūnui ir lemti jo ateities karjerą, bet klientui, kurio apsauga buvo pažeista, tai nėra jokia satisfakcija“, – teigė Advokatūros vadovas.
Advokatai meluoti negali
Tuo pat metu I.Vėgėlė nurodė, kad iš savo klientų išgirdę prisipažinimą apie padarytą nusikaltimą, advokatai teisme meluoti negali:
„Europos Sąjungos Teisingumo teisme vienoje iš bylų Airijos advokatūros atstovas nurodė, kad advokatas visų pirma yra įsipareigojęs savo klientui. Tai normalu. Visuose Europos advokatūrų etikos kodeksuose yra įtvirtintas lojalumo klientui principas. Tačiau advokatas taip pat yra įsipareigojęs teisingumui.
Jeigu advokatas išgirsta iš asmens prisipažinimą, kad jis padarė nusikaltimą, advokatas neturi teisės teisme pasakyti, kad jis to nusikaltimo nepadarė, tačiau tuo pačiu neturi teisės pranešti, kad minėtas asmuo padarė nusikaltimą, t. y. pripažinti asmens kaltę be to asmens sutikimo. Advokatas privalo ieškoti lengvinančių aplinkybių, gali sakyti, kad kaltė nėra iki galo įrodyta, bet meluoti teismui advokatas negali.
Lygiai tas pats galioja ir Lietuvoje. Jeigu klientas pasako advokatui, kad jis padarė nusikaltimą, tai advokatas privalo perspėti savo klientą, ką reikš toks jo prisipažinimas teisme.
Tokie standartai galioja Lietuvoje ir yra įtvirtinti Etikos kodekse. Jeigu jis yra pažeidžiamas, mes Taryboje pradedame tyrimą ir baudžiame advokatą iki pašalinimo iš advokatų sąrašų. Drausmės bylų yra, bet tikrai ne tiek daug, kad reiktų skambinti varpais ir sakyti, kad advokatai nesilaiko Etikos kodekso. Priešingai tai rodo stiprią savikontrolę, vykdomą Lietuvos advokatūros. Dar daugiau, mes priėmėme naują etikos kodeksą, kuriame reikalavimai dar griežtesni.“
