Apie smurtaujantį vaiką, dėl kurio į vieną Klaipėdos progimnaziją vyko ir vyko policijos pareigūnai, imta kalbėti po to, kai šis smaugė socialinę pedagogę. Tada tėvai, nebežinantys kaip apsaugoti savo vaikus, ėmė net kalbėti apie patruliavimą prie švietimo įstaigos.
Progimnazijoje surengtas ne vienas susirinkimas, kuriame virė aistros. Aiškėjo, kad didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintis vaikas kelia pavojų ne tik bendramoksliams, bet ir pedagogams.
Bendradarbiavimas su tėvais nevyko. Kaip vėliau paaiškėjo, net ir tądien, kai buvo smaugiama socialinė pedagogė, mama stovėjo šalia, bet nieko nedarė, agresyvaus dvylikamečio sūnaus neramino.
Mama atkakliai neigė, kad jos sūnui reikalingas individualizuotas mokymas, atsisakė primygtinio siūlymo su sūnumi gultis į ligoninę. Galop ji nustojo bendradarbiauti su tarnybomis, nebeatidarė durų, ėmė slėpti sūnų.
Progimnazijos direktorė tada 15min teigė, kad mokykloje yra nemažai vaikų su specialiaisiais poreikiais, tačiau su jais įtraukusis ugdymas organizuojamas sklandžiai ir problemų nėra.
Aiškėja, kad buvo gauta mažiausiai 28 tėvų skundai dėl to, kad jų vaikas fiziškai nukentėjo nuo agresyvaus bendramokslio. Vienas po smūgio patyrė lūžių.
Teisme atsidūrė istorija iš incidento prie moksleivių saviraiškos centro, kur nukentėjęs vaikas buvo pastumtas ant laiptų jau po užsiėmimo. Tėvai, po to, kai policijos pareigūnai nesiėmė pradėti tyrimo dėl nepilnamečio, nenuleido rankų ir kreipėsi į teismą.
Teismas pasisakė, kas atsakingas už vaiko elgesį po to, kai baigiasi būrelio užsiėmimai. Nagrinėtas ir aspektas, kaip būna tais atvejais, kai vaikui nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai.
