Viena laimingiausių gyvenimo švenčių jaunavedžiams virto nervų ir įtampos kupina drama, rašo dienraštis „VIlniaus diena“.
Nuojauta, kad ne viskas klostysis gerai, E.Antanaitienę persekiojo nuo pat numatytos jungtuvių dienos ryto. „Paskambinau į Santuokų rūmus, pasitikslinau, ar tikrai esame laukiami, ar neatsitiko kas nors nenumatyta. Buvau patikinta, kad viskas puiku. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad intuicija manęs neapgavo“, – pasakojo E.Antanaitienė.
Santuoka su M.Antanaičiu moteriai – antroji. 2002–aisiais ji išsituokė su pirmuoju vyru. Ištuokos liudijimas buvo saugomas Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Būtent šis dokumentas, įrodantis, kad E.Antanaitienė yra oficialiai išsiskyrusi, apkartino jos jungtuves.
„Įsivaizduokite, išaušta diena, kai turiu būti pati laimingiausia ir apie nieką kita negalvoti. Atvykstame į Vilniaus miesto Santuokų rūmus, o ten darbuotoja manęs klausia, ar neturiu ištuokos liudijimo. Kokia gėda: svečiai žiūri, stebisi, klausinėja, kas vyksta. Pradeda leisti kitas poras, o mes toliau laukiame palikti nežinioje. Galiausiai prieina darbuotoja ir akmeniniu veidu pareiškia, kad būsime sutuokti, tačiau jei ištuokos liudijimas neatsiras per septynias dienas, mūsų santuoka bus anuliuota. Buvau šokiruota“, – patirtus išgyvenimus prisiminė E.Antanaitienė.
Atidėjo povestuvinę kelionę
M.Antanaičio vardu santuokos prašymas Vilniaus civilinės metrikacijos skyriuje buvo registruotas dar praėjusių metų lapkričio 7 d. Po trijų dienų skyrių pasiekė dabar jau E.Antanaitienės, anuomet dar Grauslienės, ištuokos liudijimas. Tačiau tuoktuvių dieną būtent duomenų apie pirmosios santuokos nutraukimą pasigedo Santuokų rūmų personalas.
„Visus dokumentus sutvarkėme prieš daugiau nei pusmetį, o lemiamą dieną paaiškėja, kad kažko trūksta. Juk XXI a. – įstaigos gali keistis dokumentais internetu. Mes sąskaitas faktūras faksu nusiunčiame į užsienį, o čia analogiškas funkcijas atliekančios skirtingų miestų institucijos negali susitarti. Argi eidama tuoktis rankoje dar turiu neštis pluoštą dokumentų nenumatytiems atvejams?“ – retoriškai klausė E.Antanaitienė.
