NVSC duomenimis, 2019 m. šeštąją savaitę bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 159,5 atv. 10 tūkst. gyventojų, didžiausias – Klaipėdos apskrityje (195,5 atv. 10 tūkst. gyventojų), mažiausias – Utenos apskrityje (104,2 atv. 10 tūkst. gyventojų). 2018 m. šeštąją savaitę Lietuvoje sergančiųjų buvo šiek tiek daugiau – 185,2 atv. 10 tūkst. gyventojų, didžiausias – Telšių apskrityje (230,5 atv. 10 tūkst. gyventojų), mažiausias – Utenos apskrityje (143,4 atv. 10 tūkst. gyventojų).
Palyginti su sergamumu penktąja savaite (2019 m. sausio 28 d.–vasario 3 d.), bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje penktąją savaitę buvo 178,7 atv. 10 tūkst. gyventojų, iš to matyti, kad sergamumas sumažėjo.
Sergamumas gripu ir ŪVKTI 2019 m. šeštąją savaitę skirtingose apskrityse ir visoje Lietuvoje.
Primenama, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 procentų visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų. Vertindami sergamumą kaip epideminį, NVSC specialistai taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus.
Tyrimų duomenimis nustatyta, kad epideminis laikotarpis vidutiniškai trunka 9,5 savaites. Epidemijos pradžia – 3-a savaitė, pabaiga – 12-a savaitė.
