Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 4d. 19:58

5 mln. alkotesterio įrašų rodo: nors sekmadienį alkoholis parduodamas trumpiau, pirmadienis – girčiausia diena

Alkotesteris, Aurelijus Veryga
Alkotesteris, Aurelijus Veryga

Naujos kartos alkotesterio, kasdien Lietuvoje patikrinančio 30 tūkst. darbuotojų, duomenys rodo, kad 2018-aisiais sugriežtintos alkoholio kontrolės priemonės vartojančiųjų skaičiaus ne tik nesumažino, bet kai kuriais atvejais netgi padidino. Maždaug iš 5 mln. duomenų daroma išvada, kad sutrumpinus prekybos alkoholiu laiką sekmadieniais, daugeliui darbuotojų pirmadieniai vis tiek yra pati girčiausia diena. Tuo metu laikinai pareigas einantis sveikatos ministras Aurelijus Veryga džiaugiasi sumažėjusiu alkoholio suvartojimu ir pagerėjusiais sveikatos rodikliais.

Pastaruosius keletą metų trijuose šimtuose Lietuvos įmonių darbuotojai, prieš patekdami į savo darbo vietą, stoja prieš alkotesterį. Įkiša šiaudelį, pučia, nusifotografuoja. Pasak įmonės „Inovatyvūs procesų sprendimai“ direktoriaus Dariaus Didžgalvio, kasdien šią procedūrą atlieka apie 30 tūkstančių žmonių – dažniausiai ryte ir po darbo.

Alkotesteris ne tik matuoja žmogaus blaivumą, bet kartu nuskenuoja ir jo biometrinius duomenis, juos užfiksuoja sistemoje, taip užtikrindamas, kad testą atlieka tas pats žmogus. Tokiu būdu rezultatų suklastoti negalima, o kasdieniai testai gali atspindėti realią situaciją.

Alkotesteris
Alkotesteris

D.Didžgalvis – informacinių technologijų specialistas, dirbęs ne vienoje gerai žinomoje Lietuvos įmonėje. Vienoje jų, pasak pašnekovo, turėjęs kolegą, kuris dėl priklausomybės nuo alkoholio prarado ne tik darbą, bet, galiausiai, ir sveikatą.

„Mane šiek tiek pribloškė tai, kad žmogus nesuprato, kad turi tą problemą. (…) Aplinkinių sakymai, kad tu turi problemą, jo neveikė – jis visada neigė. Sakydavo, man viskas gerai. Ir kol žmogui neparodai faktų, iki tol jis problemą neigia“, – vieną iš motyvų imtis alkotesterių verslo paaiškina D.Didžgalvis.

Blaivininkų judėjimas nusitaikė į pokyčius

2012-ieji, Vilniuje vyksta „TEDx“ konferencija. Apie alkoholio žalą kalbantis pranešėjas ekrane rodo istorinių laikų iliustracijas, kuriose vaizduojamas svaigalų vartojimas.

„Tūkstančio metų istorija mums sako, kad alkoholį pažįstame daugybę metų. Tad turbūt kažką esame išmokę. Tad mano klausimas – ar kas nors per šį laikotarpį pasikeitė?“ – susirinkusiųjų angliškai klausia Aurelijus Veryga, tuometinis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkas ir Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas, pridėdamas, kad labiausiai pasikeitė tik butelio išvaizda.

„Jeigu būtų tiesa, kad alkoholis sumažina tikimybę susirgti išemine širdies liga, jis padidina riziką susirgti kitomis 60-čia ligų. Ir tai yra įrodyta. Ar tikrai daktarui yra etiška siūlyti pacientams išgerti taurelę vyno ir taip prevenciškai saugotis nuo širdies ligų? O kaip dėl kitų ligų? Jei tai būtų mano pasirinkimas, aš labai pagalvočiau, kuris būdas numirti yra geriausias – nuo miokardo infarkto ar kepenų cirozės. Ir kaip daktaras, aš tikrai pasirinkčiau pirmąjį“, – visuomenės požiūrį į alkoholį ir jo keliamas grėsmes apibūdino A.Veryga.

Sveikatos stiprinimo fondas studijoje rašo, kad alkoholio vartojimo sąlygojamos mirtys galėtų būti siejamos su 7,58 proc. nuo visų mirčių Lietuvoje 2015 ir 2016 m., o tai sudaro apie 3100 mirčių per metus.

Visuomenės sveikatos mokslų daktarui A.Verygai kvaišalų temos yra ypač artimos – 2004 metais parašyta disertacija apie tabaką, tais pačiais metais pradėta gydytojo psichiatro praktika, dirbta su priklausomybę turinčiais asmenimis. 2009-aisiais A.Veryga tapo Šiaurės šalių alkoholio ir narkotikų prevencijos tinklo NORDAN valdybos nariu, kartu tuomet trejus metus buvo ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus visuomeninis patarėjas narkotikų, alkoholio ir tabako vartojimo prevencijos klausimais.

Visgi, kad vieną dieną taps realiu politikos formuotoju ir įgyvendintoju – nė nesvajojo.

„Sakiau, kad niekada neturėsiu nieko bendro su politika. Tai buvo vienas iš mano pasakymų, kur aš labai skausmingai išmokau, kad „niekada“ nereikia sakyti“, – „Lietuvos ryto“ televizijoje 2017-aisiais kalbėjo sveikatos ministras.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Aurelijus Veryga
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Aurelijus Veryga

„Man turbūt pačiam prieš save būtų labai sunku kaip nors pasiteisinti, pasiaiškinti, jei turėdamas galimybę įgyvendinti dalykus, dėl kurių dirbau, paskyriau visą savo akademinę, profesinę karjerą, kai pasiūlo tuos dalykus realiai įgyvendinti politikoje, atsisakyčiau tą daryti. Tai būtų tiesiog tų idėjų išdavystė. Kritikuoti kitus, kai jie kažko nepadaro, yra viena, o atsisakyti pabandyti tą padaryti jau yra kita“, – laidoje kalbėjo A.Veryga.

Mokslininko ir jo bendražygių siekiai kovoti su alkoholizmu išryškėjo prieš 2016-ųjų Seimo rinkimus. Tuomet nutarta rinkti piliečių parašus Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms. Iniciatyvą, be A. Verygos, rėmė vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, pasipriešinimo kovų dalyvė Nijolė Sadūnaitė, dainininkas Donatas Montvydas, filosofas Krescencijus Stoškus, taip pat Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Pataisomis buvo norima išvis uždrausti alkoholio reklamą, jį pardavinėti tik specializuotose parduotuvėje, nustatyti, kad alkoholio būtų galima įsigyti nuo 20 metų. Tokią iniciatyvą parėmė 61 198 piliečiai, beveik 12 tūkst. daugiau nei nustatyta minimali riba, kad įstatymo projektas būtų svarstomas.

Ieškant rėmėjų buvo teigiama, kad Lietuva patenka į daugiausia alkoholio suvartojančių Europos šalių trejetuką, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kuriuos kaip ekspertas teikė ir pats A.Veryga. Projektą palaikęs R.Karbauskis tuomet kalbėjo esą 12-mečiai su kepenų ciroze jau nebėra stebinantis reiškinys.

„Per pastaruosius 10 metų net 20 kartų padaugėjo vaikų, kurie į ligonines atvežami komos ar prieškominės būsenos dėl apsinuodijimo alkoholiu. Situacija yra tragiška. Mes jau turime 12 metų vaikų, kurie serga kepenų ciroze. Tai faktas, kuris mūsų gydytojų jau nestebina“, – LRT televizijai 2016-aisiais sakė „valstiečių“ lyderis. 15min šį teiginį patikrino – paaiškėjo, kad tokios statistikos nėra.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Aurelijus Veryga ir Ramūnas Karbauskis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Aurelijus Veryga ir Ramūnas Karbauskis

Taip pat buvo kalbama apie alkoholio žalą geriantiems ir aplinkiniams. Kaip vėliau, 2018-aisiais, atliktoje studijoje paskelbė Sveikatos stiprinimo fondas, alkoholio vartojimo sąlygojamos mirtys galėtų būti siejamos su 7,58 proc. nuo visų mirčių Lietuvoje 2015 ir 2016 m., o tai sudaro apie 3100 mirčių per metus.

Specialistai: draudimas sumažino alkoholio vartojimą, gerėja sveikatos rodikliai

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai laimėjus rinkimus, kova su alkoholio suvartojimu tęsėsi, o bene reikšmingiausi pokyčiai įvyko 2018-ųjų sausio 1 dieną. Tuomet įsigaliojus naujoms pataisoms alkoholį leista įsigyti nuo 20 metų ir nuo 10 iki 20 val, o sekmadieniais ir švenčių dienomis – iki 15 val. Taip pat 2019 m. kovo mėnesį 10 proc. padidėjo alkoholio akcizas.

Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjo Roko Daknio, praėjus pusantrų metų, teigiami pokyčiai – matomi. Anot jo, mažėja ne tik bendras alkoholio vartojimas, bet kartu gerėja ir visuomenės sveikatos rodikliai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Išpardavimas prekybos centre
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Išpardavimas prekybos centre

Specialistas remiasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kur teigiama, kad pernai vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,2 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio, tai yra 1,1 litro mažiau nei 2017-aisiais. Taip pat atkreipia dėmesį ir į pagerėjusius sveikatos rodiklius.

„Palyginti su 2017 m., sumažėjo ligotumas alkoholinėmis psichozėmis – 10,8 proc., alkoholio toksiniu poveikiu – 5,4 proc., alkoholine priklausomybe – 3,7 proc. Jeigu šiuos rodiklius lygintume su 2016 m., skirtumas yra žymiai didesnis.

Tikslinga lyginti 2018 m. ir 2016 m. rezultatus, nes tai atskleidžia realistiškesnį vaizdą, kadangi 2016 m. alkoholio prieinamumo ribojimo priemonės dar nebuvo taikytos. Palyginti su 2016 m., ligotumas alkoholinėmis psichozėmis sumažėjo – 25 proc., alkoholio toksiniu poveikiu – 12 proc., alkoholine priklausomybe – 9 proc. Kadangi gerėja sveikatos rodikliai, tai drąsiai galime teigti, kad mažėja ne tik legalaus alkoholio vartojimas, bet ir bendras alkoholio vartojimas šalyje“, – sako R.Daknys.

Tikėtina, kad neblaivūs darbuotojai pradėjo vartoti pigesnį žemesnės kokybės alkoholį, arba pradėjo pirkti jį „alternatyviais“ būdais“, – teigia D. Didžgalvis.

Valstybinė mokesčių inspekcija taip pat skelbia teigiamo pokyčio skaičius – valstybė per šešis mėnesius surinko beveik penktadaliu daugiau pajamų dėl alkoholio akcizų. Deklaruoti akcizai sausį–birželį siekia 175,663 mln. eurų – 18,9 proc. daugiau nei per tą patį 2018-ųjų laikotarpį. Spiritinių gėrimų akcizų pajamos šiemet išaugo 29,6 proc. iki 113,372 mln. eurų, vyno – 8,8 proc. iki 17,05 mln. eurų. Tiesa, teigiama, kad tokį augimą nulėmė prekybininkai, sandėlius produkcija užpildę dar iki akcizo padidinimo.

Po draudimų – neblaivių darbininkų skaičius netgi išaugo

Galimybę kitaip pažvelgti į 2018-aisiais įsigalėjusius alkoholio apribojimus verslininkas D.Didžgalvis turi savo kompiuteryje. Jame – nuasmeninti, beveik per 3 metus visoje šalyje surinkti dirbančių asmenų blaivumo duomenys. Iš viso per 5 milijonus įrašų, rodančių, kad po draudimų darbo vietoje neblaivių darbuotojų skaičius ne tik nepamažėjo, bet ir paaugo.

Darius Didžgalvis
Darius Didžgalvis

Pateikiamoje D.Didžgalvio statistikoje teigiama, kad 2017 m. spalį 0,29 proc. dirbančiųjų darbe buvo neblaivūs (tai yra apie 4 tūkst. darbuotojų nuo visų Lietuvoje apdraustųjų – 1 390 000), lapkritį – 0,22 proc., o gruodį – 0,31 proc.

2018-ųjų sausį mėn. neblaivūs į darbą atėjo 0,35 proc. darbuotojų, vasarį – 0,24 proc., kovą – 0,36 proc., balandį – 0,29 proc.

Šiemet situacija nėra geresnė – sausio ir vasario mėnesiais neblaivūs į darbą atėjo mažiau nei 0,30 proc. darbuotojų, tačiau likusiais mėnesiais šis skaičius vėlgi tik didėjo, o, pavyzdžiui, balandį jis siekė 0,63 proc., kas reiškia, jog beveik 9 tūkst. darbuotojų visoje Lietuvoje dirbti atėjo apsvaigę nuo alkoholio.

Pasak D.Didžgalvio, statistika leidžia daryti išvadą, kad įvesti alkoholio prieinamumo apribojimai iš esmės rizikos grupių nepaveikė.

„Neblaivių darbuotojų nuošimtis visoje testuojamųjų bazėje esmingai nekinta. Panašu, kad ta dalis darbuotojų, kurie nesaikingai vartojo alkoholį iki ribojimų, nemetė gerti ir po valstybės ribojimo priemonių įvedimo. Tikėtina, arba jie pradėjo vartoti pigesnį žemesnės kokybės alkoholį, arba pradėjo pirkti jį „alternatyviais“ būdais“, – teigia verslininkas.

Darbo dienomis alkoholio įsigijimas apribotas iki 20 val., o sekmadieniais jį nusipirkti galima tik iki 15 val. D.Didžgalvis pastebi, kad, nepaisant šio reguliavimo, statistika rodo, kad pirmadienis liko girčiausia savaitės diena.

2017-ųjų spalio mėnesį pirmadieniais apgirtę į darbą ateidavo 0,60 proc., lapkričio – 0, 48 proc., gruodžio – 0,51 proc. Įvedus apribojimus, sausį šis skaičius nukrito iki 0,38 proc., vasarį – iki 0,31 proc., tačiau kovą vėl viskas stojo į senas vėžes – neblaivių į darbą atėjo 0,42 proc., o balandį 0,54 proc. darbuotojų.

„Geriančiųjų prisitaikymo procesas truko 2–3 mėnesius. Kaip matoma, balandį viskas grįžo į pradines reikšmes. Ar efektyvu iš patrankos šaudyti žvirblius? Turbūt ne. Skaičiai rodo, kad žvirblis spėjo nuskristi, o kitų aukų, pagal visuomenės reakciją (kurie nepiktnaudžiauja alkoholiu) – daug. Taigi nuo 2018 kovo mėnesio neblaivių darbuotojų lygis grįžo į įprastą lygį, ir pirmadienis, kaip ir anksčiau, liko neblaiviausia savaitės diena“, – tikina D. Didžgalvis.

Ministras: analogiškos priemonės sėkmingai veikia kitose šalyse

Sveikatos ministras Aurelijus Veryga nepanoro komentuoti alkotesterio surinktos duomenų bazės.

Per patarėją Liną Bušinskaitę-Šriubienę ministras tik pasidžiaugė, kad jų turimi oficialūs valstybinių institucijų – Statistikos departamento ir Higienos instituto – duomenys rodo teigiamas tendencijas.

„Šių institucijų pateikiami duomenys pagrindžia, kad alkoholio vartojimas Lietuvoje ir jo sukeliama žala, t.y. bendras sergamumas ir mirtingumas, turi mažėjimo tendenciją. Taigi tendencijos yra džiuginančios ir teikiančios vilties, o tai rodo, kad pasirinkta kryptis buvo teisinga, nes įdiegtos priemonės jau duoda teigiamų rezultatų“, – ministro atsakymą perduoda patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubienė.

Sveikatos apsaugos ministerijos lentelė
Sveikatos apsaugos ministerijos lentelė

Kartu A.Veryga teigia, kad norint objektyviai įvertinti alkoholio vartojimo mažinimo politikos veiksmingumą ir ilgalaikę naudą, „būtini detalesni ir specializuoti tyrimai stebint ilgesnio laikotarpio rezultatus“.

Taip pat ministras teigia, jog analogiškos alkoholio vartojimo mažinimo priemonės „sėkmingai veikia daugelyje užsienio šalių“.

Statistika diktuoja ir sprendimą

Pasak verslininko, atlikus duomenų pjūvį pagal darbo sektorius, aiškėja būdai, kurie veiksmingai prisideda prie alkoholio vartojimo mažinimo.

Paslaugų, gamybos, statybos, žemės ūkio ir transporto sektoriuose dirbančių žmonių išsilavinimas ir atlygis, pasak D.Didžgalvio, dažnai yra panašūs, bet kalbant apie neblaivių darbuotojų, ateinančių į darbą, skaičių, skirtumų rasti galima.

Statistika rodo, kad ne statybų sektorius, kaip būtų galima numanyti, yra pats problemiškiausias, bet žemės ūkio. O mažiausiai apsvaigusių darbuotojų dirba transporto sektoriuje. Anot verslininko, taip yra dėl to, kad dirbantys šioje srityje turi nuolat tikrintis blaivumą, kai kitose ūkio šakose tokio įpročio nėra.

Pašnekovo teigimu, blaivumo testas leidžia suprasti, kaip dažnai esi apgirtęs, reflektuoti rezultatus ir galiausiai priimti sveikatą gerinančius sprendimus.

„Ne atribojimas nuo alkoholio, kaina ar baudos dydis, o neišvengiamumas padeda keistis. Ir tai patvirtina skaičiai“, – teigia verslininkas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min