Dabar populiaru

Naujausios

Publikuota: 2012 sausio 17d. 10:03

Ambasadorius Renatas Norkus: plėtojant ryšius su Rusija būtų neišmintinga žiūrėti tik atgal

Renatas Norkus
Redo Vilimo/BFL nuotr. / Renatas Norkus

Plėtojant santykius su Rusija, Lietuvai būtų neišmintinga žiūrėti vien į praeitį, sako naujasis Lietuvos ambasadorius Rusijoje Renatas Norkus.

Interviu BNS diplomatas pabrėžė, kad Lietuvai būtina apsišarvuoti kantrybe, siekiant sutarimo istoriniais klausimais.

R.Norkus taip pat teigė, kad Lietuvai nerimą kelia Rusijos karinių pajėgų stiprinimas Vakarų kryptimi, ir paragino Maskvą dvišalėje darbotvarkėje neeskaluoti klausimo dėl Lietuvos vykdomos energetinės reformos, kuriai prieštarauja „Gazprom“.

– Kaip šiandien apibūdintumėte Lietuvos ir Rusijos santykius politinėje, ekonominėje ir kultūrinėje srityse?

– Savo santykius su Rusija grindžiame 1991 metų sutartimi dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų. Tikrai esame suinteresuoti palaikyti ir plėtoti konstruktyvius, principingus ir abipusiai naudingus ryšius, kurie remtųsi tarpusavio pagarba ir istorine tiesa. Svarbu siekti konkrečių bendradarbiavimo rezultatų, kurie būtų abipusiai naudingi Lietuvai ir Rusijai, Lietuvos ir Rusijos gyventojams.

Lietuvos ir Rusijos santykių įvairovė ir turinys yra per platūs, kad galima būtų apibūdinti atsakant į jūsų klausimą vienu kokiu nors epitetu. Sakyčiau, kad santykių būklė yra kompleksiška. Ryšių ir bendradarbiavimo krypčių yra be galo daug.

Reikia pripažinti – turime skirtingą požiūrį į praeities istorinius procesus, tačiau turbūt būtų neišmintinga žiūrėti vien atgal. Rusija yra mūsų kaimynė, todėl turime palaikyti gerus, kaimyninius santykius. Be abejonės, Rusija yra viena svarbiausių mūsų ekonominių partnerių. Turime bendrą sieną, egzistuoja platūs žmogiški ryšiai, didžiuojamės ir bendruomenių abejose šalyse veikla ir gebėjimu integruotis į šalies kasdienį gyvenimą tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje. Taip pat paminėčiau ir kasdieniniame gyvenime verdančią intensyvią kultūrinę veiklą.

Visi šitie veiksniai turbūt sudaro tą mūsų santykių kompleksiškumą. Pamatinis mūsų abiejų tautų interesas – surasti būdą, kaip gyventi taikiai, pragmatiškai ir abipusiai naudingai bendradarbiauti.

– Jau užsiminėte, kad yra skirtingas požiūris į istoriją. Nors vyksta bendras istorikų darbas, neseniai vėl pasirodė Lietuvą žeidžiantis Rusijos diplomatų pareiškimas apie okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais. Kokios vis dėlto perspektyvos rasti sutarimą ir skaudžiausiais istoriniais klausimais?

– Tai svarbus bendradarbiavimo aspektas. Kaip ir minėjote, veikia abiejų šalių istorikų komisija, kuri gvildena šiuos istorinius klausimus. Mano vertinimu, tai teisinga vieta atviroms diskusijoms istoriniais, tarp jų – sudėtingais ir jautriais klausimais.

Deja, taip, tenka pripažinti, pastaruoju metu yra pasirodę keletas tekstų apie Sovietų Sąjungos istoriją, kuriuose skelbiama netiesa apie kaimynines šalis – ne tik apie Lietuvą, bet tarp jų ir apie Lietuvą. Ko gero, nestebina šių tekstų turinys – juk Rusijoje, kaip ir kitose šalyse, egzistuoja įvairių radikalių judėjimų, įvairių nuomonių. Tačiau kelia nerimą tokių tekstų kilmė, kuri veda į oficialias institucijas.

Be abejonės, visos mūsų šalys Rytų Europoje, kaip ir Lietuva, atkūrusi nepriklausomybę, bando atsakyti į visus istorinius klausimus. Natūralu, kad šie atsakymai negali sutapti su tokiomis pseudoistorijomis, kurios kartais pasirodo mūsų kaimynės vertinimuose.

Vis dėlto pasakius tai, ką pasakiau, esu įsitikinęs, kad turime būti kantrūs, suprasti, kad pačioje Rusijoje vyksta sudėtingi istorinės sąmonės bei identiteto pokyčių procesai. Ir aš tikiu, kad sulauksime laikų, kai Rusijoje istorija nebebus laikoma sovietinių ideologų rašyta propaganda, ir tikiu, kad daug žmonių Rusijoje jau šiandien žino tiesą. Tai mūsų visų darbas, taip pat ir ambasados, diplomatinės tarnybos darbas, kad tokių žmonių daugėtų.

Mes esame pasirengę savo veikla aktyviai prisidėti formuojant bendrą ES ir NATO politiką Rusijos atžvilgiu, atstovaujant, žinoma, savo nacionaliniams interesams bei darant įtaką procesams Rusijoje, kurie vestų link tiesos ir teisingumo įvertinimo bei demokratiškai mąstančios visuomenės švietimo. Ši veikla, kantri veikla, išsamus, sistemingas darbas, manau, sudarys palankesnes sąlygas siekti istorinio teisingumo ir derėtis dėl okupacijos žalos atlyginimo.

– Lietuva neseniai minėjo Sausio 13-osios agresijos metines. Koks gali būti diplomatų vaidmuo siekiant istorinio teisingumo šiuo atveju?

– Sausio 13-osios byla išliks visada dvišalėje darbotvarkėje. Bylos progresui, mano nuomone, būtinas abiejų šalių dialogas, kuris įmanomas esant politinei valiai ir geranoriškumui. Tikimės, kad ši politinė valia Rusijoje atsiras.

Skaudi byla, skaudžių, jautrių klausimų blokas, ir vėlgi, turime kantriai nagrinėti, diskutuoti, sprendimų ieškoti nenuleidžiant rankų, imantis įvairių kultūros, švietimo projektų Rusijoje, stengiantis pakeisti visos visuomenės požiūrį. Tačiau pridėčiau – neperspaudžiant šito klausimo.

Paraleliai turi būti vykdomi aktyvūs teisiniai veiksmai, numatyti dvišalėse, tarptautinėse sutartyse. Šiuo požiūriu diplomatų vaidmuo gal ir nėra pats ryškiausias ir svarbiausias, tačiau visos tarptautinėje teisėje numatytos galimybės turi būti išnaudotos. Diplomatinė tarnyba yra vienas iš instrumentų, vienas iš įrankių.

– Lietuvos vadovai perspėja dėl Rusijos ginkluotės telkimo vakarinėje dalyje, prie Lietuvos sienos. Kas bus daroma siekiant įtikinti Rusiją, kad ji atsisakytų tokių planų, ypač dėl Karaliaučiaus krašto militarizavimo?

– Esu įsitikinęs, kad Rusijos saugumą geriausiai užtikrintų atvirumas, bendradarbiavimas, skaidrumo ir pasitikėjimo priemonių įgyvendinimas su visomis kaimynėmis, ir šiame kontekste su NATO organizacija, o ne karinių pajėgų stiprinimas. Siekiant kurti tą tarpusavio pasitikėjimą, euroatlantinėje erdvėje buvo sukurtos tarptautinės organizacijos, viena iš jų – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, taip pat NATO ir Rusijos taryba, kur pasitikėjimo priemonės gali būti ir yra aptariamos bei įgyvendinamos lygiateisiškumo pagrindais. Šiuose forumuose Lietuva kaip tiesioginė dalyvė ir siekia aptarti visus saugumo stiprinimo klausimus, įskaitant įprastinių ginklų kontrolės, taktinių branduolinių ginklų Europoje mažinimo klausimus.

Šioje vietoje prisiminčiau NATO strateginę koncepciją, kuri nedviprasmiškai nurodė, kad NATO nekelia grėsmės Rusijai. NATO pateikė konstruktyvius pasiūlymus Rusijai dėl bendradarbiavimo, įskaitant ir bendradarbiavimą priešraketinės gynybos klausimais. Deja, tenka apgailestauti, kad Rusijos ir Vakarų pozicijos šiuo metu šiuo klausimu skiriasi.

Taip, mums kelia nerimą Rusijos karinių pajėgų stiprinimas Vakarų kryptimi, karinių išlaidų didinimas, didelio masto karinės pratybos, naujos ginkluotės instaliavimas Kaliningrado srityje. Tačiau reikia pakartoti – mūsų tvirtu įsitikinimu, nėra grėsmių, kurioms atremti šios priemonės būtų reikalingos. Reikia dialogo, daugiau susikalbėjimo.

Tačiau dvišaliame kontekste, ko gero, šį klausimą gvildenti ir spręsti būtų sudėtinga. Tam ir yra tie forumai, kuriuos minėjau ir kur Lietuva veikia aktyviai. Manau, kad parodys ateitis ir bus rastas racionalus bendradarbiavimo mechanizmas, kuris galbūt šiek tiek sumažins tą retoriką, kuri šiuo metu tvyro.

– Rusijos premjeras Vladimiras Putinas Lietuvos žingsnius dujų sektoriuje yra pavadinęs „banditizmu“. Kaip dvišalius santykius veikia Lietuvos vykdomos energetinės reformos, kurioms prieštarauja Rusijos valdžia, ginanti „Gazprom“ interesus?

– Lietuva vykdo reformas energetikos sektoriuje, kurios yra ne šiaip išimtos iš konteksto, bet nuosekliai įgyvendinamos, siekiant įgyvendinti ES priimtus teisės aktus, vadinamus Trečiuoju energetikos paketu. Lietuva pasirinko tą įgyvendinimo variantą, kuris labiausiai atitinka Lietuvos ekonominius interesus. Tai mūsų konkretus, aiškus, pragmatiškas požiūris ir, mūsų supratimu, užtikrina patį efektyviausią būdą energetikos rinkos atvėrimui ir energijos šaltinių diversifikavimui, dėl ko energetiniai ištekliai turėtų pigti.

Šiuo metu Lietuva, dar neturėdama išvystytų alternatyvų, yra priversta mokėti už dujas gerokai didesnę kainą nei tos ES valstybės, kurios tokias alternatyvas turi, todėl, manau, visiems suprantamas Lietuvos siekis kuo greičiau tokias alternatyvas susikurti ir diversifikuoti tiek pačius energetinius produktus, tiek jų importo geografiją.

Ne kartą esame minėję, kad reformos tikrai nėra nukreiptos prieš „Gazprom“, o jeigu Rusija ir „Gazprom“ vadovybė siekia konstruktyviai spręsti bendradarbiavimo klausimus, iškylančius reformos eigoje, tai jie geriausiai sprendžiami kompleksiškai, konsultuojantis su Europos Komisija.

Ilgalaikėje perspektyvoje reformos turbūt bus naudingos visoms pusėms. Tikrai nemanome, kad tokie klausimai galėtų būti veiksmingai išspręsti juos eskaluojant dvišaliuose santykiuose. Atvirkščiai, tam yra numatyti forumai, yra ES, Europos Komisija ir čia manau, kad mūsų pozicija ir toliau liks gana aiški. Tikėsimės, kad bendromis pajėgomis pavyks rasti bendrų sąlyčio taškų, kurie atves į tam tikrą geresnį ir dvišalio bendradarbiavimo susikalbėjimą, geresnę atmosferą.

Apie Renatą Norkų

Prieš paskyrimą į Rusiją R.Norkus ėjo Lietuvos nuolatinio atstovo prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos pareigas.

Anksčiau diplomatas yra dirbęs įvairiuose Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijų padaliniuose, taip pat Lietuvos atstovybėje JAV bei misijoje prie NATO.

2003 metais R.Norkus apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Lietuvos ambasadoriaus Rusijoje postas neužimtas nuo praėjusių metų balandžio vidurio, kai tuometinis ambasadorius Antanas Vinkus buvo išrinktas Neringos meru.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Gyvenimas

Kokios paslaptys slypi Tado Ivanausko sukurtame Obelynės parke?

Aktualu

Ar atšauktas D.Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimas reikš naują tarptautinę krizę?

Pasaulis kišenėje

Kitokia Kuba. Havanos gatvių poetai

Sportas

Čempionų lygos finalo išvakarėse – J.Kloppo pokštai ir Z.Zidane'o atsakas kritikams

Interviu Aktualu

Garis Kasparovas: „Išpuolis prieš Sergejų Skripalį buvo didelė Kremliaus klaida“

Aktualu

Aiškinasi, ar į Lietuvą nepateko puviniu užkrėstų bulvių

Sportas

Lietuvos irkluotojus piktina treneris italas – blogesnės situacijos neatsimena

Šią pilį Prancūzijoje galima laimėti loterijoje už 11 eurų

Vardai

Keksiukų fėja Liucina Rimgailė – apie aistrą motociklams: „Jie padeda pabėgti nuo kasdienybės“

24sek

R.Kurtinaitis atsakė į sirgalių kritiką dėl „Žalgirio“ ir išteisino šventusį jaunimą

Naujasis atrakcionas leis pajusti „Formulė 1“ lenktynių greitį

Mokslas.IT

Lūžio taškas: ar greitai vestuves ir žurnalų viršelius fotografuosime telefonu?

Aktualu

V.Putinas neigia, kad Malaizijos lėktuvas buvo numuštas Rusijos raketa: „Kartoju, yra keletas versijų“

Deuce

Sugebėjo – teniso legenda I.Nastase suimtas dukart per 6 valandas

Vardai

Kensingtono rūmai pristatė naują Sasekso hercogienės Meghan herbą

Verslas

Top 100 darbdavių: vieniems darbuotojams – nė minimumo, o kitiems – dešimtys tūkstančių

Vardai

Šauktinių išlydėtuvių ceremonijoje – netikėtos sužadėtuvės

24sek

Kauno „Žalgiris“ žengė į LKL pusfinalį – nuginklavo „Nevėžį“

Aktualu

V.Putinas pareiškė neketinantis būti prezidentu daugiau nei dvi kadencijas iš eilės

Didžiosios kinų sienos maratonas – rungtis ištvermingiausiems

Naujienos

Gyvenimas

Kokios paslaptys slypi Tado Ivanausko sukurtame Obelynės parke?

Aktualu

Ar atšauktas D.Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimas reikš naują tarptautinę krizę?

Sportas

Čempionų lygos finalo išvakarėse – J.Kloppo pokštai ir Z.Zidane'o atsakas kritikams

Pasaulis kišenėje

Kitokia Kuba. Havanos gatvių poetai

24sek

Po pergalės Šarūnas Jasikevičius kritikavo jaunimą ir pokštavo

Interviu Aktualu

Garis Kasparovas: „Išpuolis prieš Sergejų Skripalį buvo didelė Kremliaus klaida“

Aktualu

Aiškinasi, ar į Lietuvą nepateko puviniu užkrėstų bulvių

Šią pilį Prancūzijoje galima laimėti loterijoje už 11 eurų

Sportas

Lietuvos irkluotojus piktina treneris italas – blogesnės situacijos neatsimena

Vardai

Keksiukų fėja Liucina Rimgailė – apie aistrą motociklams: „Jie padeda pabėgti nuo kasdienybės“

Naujasis atrakcionas leis pajusti „Formulė 1“ lenktynių greitį

24sek

R.Kurtinaitis atsakė į sirgalių kritiką dėl „Žalgirio“ ir išteisino šventusį jaunimą

Kultūra

J.R.R.Tolkieno populiarumo paslaptis

Mokslas.IT

Lūžio taškas: ar greitai vestuves ir žurnalų viršelius fotografuosime telefonu?

Deuce

Sugebėjo – teniso legenda I.Nastase suimtas dukart per 6 valandas

Vardai

Kensingtono rūmai pristatė naują Sasekso hercogienės Meghan herbą

Vardai

Šauktinių išlydėtuvių ceremonijoje – netikėtos sužadėtuvės

Aktualu

V.Putinas neigia, kad Malaizijos lėktuvas buvo numuštas Rusijos raketa: „Kartoju, yra keletas versijų“

Verslas

Top 100 darbdavių: vieniems darbuotojams – nė minimumo, o kitiems – dešimtys tūkstančių

24sek

Kauno „Žalgiris“ žengė į LKL pusfinalį – nuginklavo „Nevėžį“

Vardai

Žinau, ką renkuosi

Atnaujinkime namus

Video

Metas rinktis

Maistas

Laikas griliui

Išlaikyk atostogų ritmą

Remontas be nervų

Sveikata

Automobilių švaros centras AINAVA

Ryškiems įvarčiams

Pasaulis kišenėje

Sulčių nauda

Naujas regėjimas

Unicef vaikų bėgimas „Už kiekvieną vaiką“

Renginių gidas

Parašykite atsiliepimą apie 15min