Dabar populiaru
Publikuota: 2020 vasario 22d. 20:00

Amerika gręžiasi nuo pasaulio policininkės vaidmens: ką tai reiškia Lietuvai?

Donaldas Trumpas skaito metinį pranešimą
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Donaldas Trumpas

Kai kurių ekspertų vertinimu, vienos pagrindinių pasaulinės politikos veikėjų Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) „grįžta namo“ ir bus mažiau aktyvios užsienio politikoje. Nors tokios tendencijos kai ką neramina, manoma, kad Lietuva ir mūsų regiono šalys nebus paliktos vienos pavojingoje kaimynystėje. Kartu pabrėžiama, kad turime suvokti, jog dabar ant mūsų pačių pečių gula didesnė atsakomybė.

Apie JAV politiką, Lietuvos ir Amerikos santykius, jų perspektyvas Vilniaus knygų mugėje surengtoje diskusijoje mintimis dalijosi politologai Kęstutis Girnius, Linas Kojala, apžvalgininkas Paulius Gritėnas.

Diskusiją moderavo žurnalistė Daiva Žeimytė.

Iškilo du konkurentai

K.Girniaus teigimu, JAV įvairiais būdais keičiasi. Ypač reikšmingai kinta užsienio politika. Jei anksčiau šalis buvo pagrindinė žaidėja pasaulyje, tai dabar turi du rimtus konkurentus – Kiniją ir Rusiją.

JAV užsienio politiką keičia ir buvęs karas Irake. Valstybės politika, kaip pastebėjo politologas, anksčiau buvo militarizuota. Tačiau tai nebuvo naudinga, todėl dabar esą elgiamasi atsargiau.

„Amerika traukiasi atgal, turės mažiau aktyvų vaidmenį užsienio politikoje, net jei demokratai laimės šį kartą“, – prognozavo K.Girnius.

Amerika traukiasi atgal, turės mažiau aktyvų vaidmenį užsienio politikoje, net jei demokratai laimės šį kartą.

Stiprėjanti JAV ir Kinijos konkurencija, jo nuomone, paveiks Amerikos santykius su Europos Sąjunga, Lietuva ir, ko gero, su Rusija.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Diskusijų klubas. „Lietuva ir JAV: kas mūsų laukia?“
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Diskusijų klubas. „Lietuva ir JAV: kas mūsų laukia?“

Neseniai knygą „Baltieji rūmai ir Lietuva: Bushas, Obama, Trumpas...?“ išleidęs Rytų Europos studijų centro vadovas L.Kojala vartoja terminą „Amerika grįžta namo“.

Jo teigimu, po Antrojo pasaulinio karo JAV prisiėmė didesnį nei įprasta vidutinėms ar net didelėms valstybėms vaidmenį – kurti ne tik savo regiono, bet ir viso pasaulio tvarką.

Tai yra stiprinti liberalią demokratiją, kurti tokią pasaulio tvarką, kuri atitiktų amerikietišką viziją dėl laisvės, demokratijos, laisvos prekybos ir panašiai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV)
AFP/„Scanpix“ nuotr./Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV)

Norint tai gyvendinti, reikėjo daryti daug ir daugelyje pasaulio taškų.

„Tai ir kariauti, ir būti aktyviam ekonomiškai, ir daryti politinį spaudimą, ir panašiai. Negalima kalbėti apie JAV, kaip šalį, kuri koncentruotųsi tik į save“, – dėstė L.Kojala.

Tačiau toks vaidmuo, pasak jo, amerikiečiams tam tikra prasme nėra natūralus.

Politologas minėjo, kad JAV kūrimasis buvo paremtas idėja, jog amerikiečiai pirmiausia turi kurti valstybę viduje ir neieškoti monstrų, kuriuos turėtų sunaikinti kažkur tolimuose pasaulio kraštuose.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Diskusijų klubas. „Lietuva ir JAV: kas mūsų laukia?“
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Diskusijų klubas. „Lietuva ir JAV: kas mūsų laukia?“

JAV prisiimtas aktyvus vaidmuo, L.Kojalos manymu, buvo nenatūralus, pernelyg didelis ir per brangiai kainuojantis.

„Ir galbūt dabar ateina tas laikas, galbūt jis atėjo šiek tiek anksčiau, bet su Donaldu Trumpu ypatingai išryškėjo, kai amerikiečiai persvarsto, ar iš tikrųjų turi tęsti tą tokį didelį savo aktyvumą. Labai didelė to priežastis yra, be abejo, karas Irake, ką minėjo profesorius“, – su K.Girniaus nuomone sutiko jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Užrašas ant protestuotojo marškinėlių
AFP/„Scanpix“ nuotr./Užrašas ant protestuotojo marškinėlių

Tačiau jeigu amerikiečiai iš tikrųjų grįžta namo, klausimas, kas bus su pasaulio tvarka?

L.Kojala svarstė, kad jeigu nėra to veikėjo, kuris prisiima didelį vaidmenį, ar neims byrėti jo sukurtos ir kažkiek funkcionuojančios taisyklės. Iš to seka ir klausimai dėl NATO, kitų aljansų, gynybinių susitarimų, regioninio galių pasiskirstymo.

Nerimas – dėl abiejų rinkimų favoritų

Vykstantys procesai, L.Kojalos nuomone, iš dalies susiję su konkrečiais asmenimis – lyderiai vaidina vaidmenį, formuoja naratyvą.

„Pavyzdžiui, D.Trumpas daug kalba apie Rusiją ir mes manome, kad Respublikonų partijos rėmėjų nuostatos Rusijos atžvilgiu švelnėja. Nepaisant to, kad tradiciškai Respublikonų partija buvo labai kritiška Rusijos atžvilgiu. Prisiminkime Ronaldą Reiganą, tą patį George'ą Bushą jaunesnįjį“, – atkreipė dėmesį politologas.

D.Trumpas daug kalba apie Rusiją ir mes manome, kad Respublikonų partijos rėmėjų nuostatos Rusijos atžvilgiu švelnėja.

JAV prasidėjo prezidento rinkimų kampanija. Anot L.Kojalos, yra du lapkričio mėnesį vyksiančių rinkimų favoritai: D.Trumpas ir vienas galimų demokratų kandidatų senatorius Bernie Sandersas.

Politologas priminė, kad pastarojo politiko pažiūros Baltijos šalių atžvilgiu buvo skeptiškos.

„Scanpix“/AP nuotr./Bernie Sandersas
„Scanpix“/AP nuotr./Bernie Sandersas

„Aš čia visai atsitiktinai, tiesą sakant, skaitinėdamas archyvus radau tokią jo frazę, kurią jis pasakė dar 1997 metais. Jis citavo kitą žmogų, bet tai buvo jo pasisakymas Kongrese, kur jis teigė: „Jei rimtai svarstome Baltijos valstybių priėmimą į NATO, turėtume išsitirti savo galvas“. Tai yra asmuo, kurio nuostatos mūsų regiono atžvilgiu visada buvo šiek tiek skeptiškos“, – aiškino L.Kojala.

Tačiau jis akcentavo, kad neramina ir D.Trumpo laikysena.

Nors pirmieji jo kadencijos metai esą nebuvo tokie blogi ir matėme daug gana gerų sprendimų, mūsų regione buvo sustiprintas Amerikos buvimas, L.Kojala nurodė, kad yra nerimo dėl galimos antros jo kadencijos.

„Scanpix“/AP nuotr./Donaldas Trumpas, Angela Merkel, Emmanuelis Macronas
„Scanpix“/AP nuotr./Donaldas Trumpas, Angela Merkel, Emmanuelis Macronas

„Nes jis jau išmoko pamokas. Žino, ko neprisikviesti aplink save, jis žino, kokių klaidų nepridaryti, ką nuveikti, kad galėtų valdyti šalį taip, kaip pats nori, o ne taip, kaip nori aplink jį susibūrę įtakingi ir protingi žmonės“, – pabrėžė Rytų Europos studijų centro vadovas.

P.Gritėnas svarstė, kad jeigu donkichotiškumas baigiasi, JAV grįžimas namo reiškia kažkokį naują modelį, kodėl Amerika negalėtų atsižvelgti į makiavelišką modelį, nepalikti užsienio politikos avantiūrų pynėje.

Anot apžvalgininko, JAV pasidavė D.Trumpo primetamai logikai, kad Amerikos politika turi būti merkantilistiška, suprantama per piniginius sandorius, o ne per platesnę įtaką, kurią šalis gauna per įvairias tarptautines organizacijas ir panašiai.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Diskusijų klubas. „Lietuva ir JAV: kas mūsų laukia?“
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Diskusijų klubas. „Lietuva ir JAV: kas mūsų laukia?“

P.Gritėnas sakė, kad amerikiečiai dėkoja už Lietuvos paramą Afganistane ir tai, jo akimis, daro nuoširdžiai.

Tad tai, kad dabar Amerika staiga sako: „Jūs duokite daugiau pinigų, o mes dar neatsitrauksime iš jūsų regiono“, yra ilgalaikės politinės strategijos praradimas.

„Amerikai reikia makiaveliškai mąstančių žmonių. Gerąja prasme makiaveliškai. Tai yra tų, kurie suvokia, kad reikia siekti pamatinių vertybių įgyvendinimo ir kartais jų reikia siekti nebūtinai donkichotiškais būdais, bet diplomatijos minkštosiomis galiomis, kartais – ir kietosiomis galiomis, atgrasymo priemonėmis. Šito aš pasigendu. Ir man asmeniškai kelia nerimą, kaip ir Lino knygoje kalbintiems ekspertams tai, kad šiuo metu alternatyva Amerikoje yra iš dviejų kandidatų, kurie abudu nesuvokia JAV aktyvumo tarptautinėje politikoje ir ne vien naudos siekio, bet ir vertybių gynimo, ir ilgalaikės grąžos koncepcijų. Čia didelė problema mums“, – komentavo apžvalgininkas.

Amerikai reikia makiaveliškai mąstančių žmonių. Gerąja prasme makiaveliškai. Tai yra tų, kurie suvokia, kad reikia siekti pamatinių vertybių įgyvendinimo.

Ar Amerikai reikia flirtuoti su Rusija?

Beveik visi JAV prezidentai bandė perkrauti santykius su Rusija. Baltijos šalims tai visada sukeldavo daug nerimo.

L.Kojala sakė, kad geresnių santykių su Rusija norėjo ir G.W.Bushas, ir Barackas Obama, ir D.Trumpas. Tačiau nė vienam to pasiekti nepavyko.

Politologas neabejojo, kad geresnių santykių norės ir naujas JAV prezidentas.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Vladimiras Putinas
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Vladimiras Putinas

JAV kariniuose dokumentuose, kaip pasakojo L.Kojala, aiškiai rašoma, kad šiandien Amerika yra pajėgi kovoti viename dideliame kariniame konflikte, į kurį sukoncentruotų visą savo galią.

Šaltojo karo metais Amerika esą galėjo kovoti dviejuose dideliuose kariniuose konfliktuose vienu metu.

„Man kai kurie kariniai ekspertai JAV, dirbantys administracijoje Baltuosiuose rūmuose, sako paprastai: „Jeigu mes dabar skaičiuojame karinio konflikto scenarijus, visada numeris vienas yra Kinija. Su ja gali įvykti karinis susidūrimas. Vadinasi, mes natūraliai savo resursus, technologijas, ginklus pirmiausia taikome galimam konfliktui su Kinija“, – pasakojo L.Kojala.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kinijos kariuomenė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kinijos kariuomenė

Pasak politologo, jei šalis pajėgi kovoti viename konflikte, visus kitus vektorius, vedančius konflikto link, ji bus linkusi neutralizuoti.

Todėl, kaip aiškino L.Kojala, kitas JAV lyderis, ko gero, norės susitarti su Rusija, kad nekiltų potencialas karinei agresijai ir Amerikai nereikėtų savo resursų kreipti ten, kur ji nenori.

Esą čia turbūt prasideda didžiausias mūsų ir amerikiečių tarpusavio ginčas.

L.Kojala priminė, kad amerikiečiai visada sakė, jog Baltijos šalys yra NATO dalis, nėra antrarūšės partnerės ar buferinė zona tarp Vakarų ir Rusijos, tad esą neturėtume bijoti bei pasitikėti partneriais.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./D.Trumpo pietūs su 2 proc. BVP gynybai skiriančių NATO šalių lyderiais
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./D.Trumpo pietūs su 2 proc. BVP gynybai skiriančių NATO šalių lyderiais

K.Girnius mano, kad Lietuvos nerimas yra perdėtas. Prisiminus įvykius prieš Antrąjį pasaulinį karą, jis akcentavo, kad situacija buvo visai kitokia.

Pasak K.Girniaus, Amerika dėl įvairių priežasčių neišvengiamai turi kalbėtis su Rusija.

Jeigu Kinija ir Rusija toliau bendradarbiaus, ekonominė ir karinė Kinijos grėsmė toliau augs, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas svarstė, ar nebūtų protinga JAV pradėti flirtą su Rusija ir taip bent iš dalies atitolinti ją nuo Kinijos.

K.Girnius nemano, kad tai būtų Baltijos šalių išdavystė.

Turime priminti apie save

P.Gritėno nuomone, nebūsime palikti vieni pavojingoje kaimynystėje. Tačiau turime suvokti, kad ant mūsų pečių gula didesnė našta – ne tik skirti tinkamą finansavimą gynybai, bet ir ugdyti brandesnę, sąmoningesnę pilietinę visuomenę.

„Būti pasiruošusiems grėsmėms, bet tuo pačiu nebūti dėl tų grėsmių nuolat susikausčiusiems ar besibaiminantiems“, – pažymėjo apžvalgininkas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Baltijos šalys
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Baltijos šalys

Nors pagrindo nerimui yra, L.Kojalos manymu, galiausiai turime pasitikėti savo sąjungininkais ir suprasti, kad nesame tokie maži.

„Jeigu patys nebūsime aktyvūs Vašingtone, patys nevažiuosime ten, to nedarys politikai, apžvalgininkai, kultūros veikėjai, jeigu nerodysime savęs, nepriminsime apie save, vien ta sena korta, kuri buvo labai svarbi mums ir iš tikrųjų labai prisidėjo prie to, kad mes taptumėme NATO nariais, - tai yra faktas, kad JAV niekada nepripažino sovietų okupacijos teisėtumo, po truputėlį, aišku, blės, pasimirš. Reikės naujų argumentų, kuriais stiprintumėme savo svarbą ir reikšmę tiek idėjine, tiek pragmatine prasme. Aš manau, kad mes esame pakankamai svarbūs ir reikšmingi“, - įsitikinęs L.Kojala.

Aš manau, kad mes esame pakankamai svarbūs ir reikšmingi.

Iš knygų mugės – tiesioginės transliacijos

Vilniaus knygų mugė 2020 parodų centre „Litexpo“ vyksta vasario 20–23 dienomis.

Knygų mugėje skaitytojai gali ne tik susipažinti su leidyklų naujienomis, įsigyti naujausių leidinių, bet ir pabendrauti su kūrėjais, dalyvauti naujų knygų pristatymuose.

15min – Vilniaus knygų mugės informacinis partneris ir savo skaitytojams ruošia tiesioginio eterio transliacijas iš diskusijų erdvės „15min forumas“, kuri įsikūrė „Litexpo“ 3-oje salėje.

Įdomiausius interviu su šalies ir užsienio knygų autoriais skaitykite ir karščiausias naujienas apie vyksiančią mugę sekite Vilniaus knygų mugės 2020 polapyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

09:00
07:59

Esports namai

URBAN˙/

Metas ruošti automobilį

Parašykite atsiliepimą apie 15min