Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ant Kauno senamiesčio stogų studentės siūlo įrengti žalius sodus – ar sudomins tai miestą?

Rokfelerio centro sodai Niujorke
Rokfelerio centro sodai Niujorke
Šaltinis: 15min
0
A A

Kur atsipalaiduoti miesto centre, kai beveik visas erdves užėmė automobiliai? Dvi iniciatyvios Kauno technologijos universiteto (KTU) studentės, būsimos architektės, siūlo poilsio oazes rengti ant stogų, kuriuos būtų galima paversti horizontaliaisiais sodais.

Vaivai Vaitkevičiūtei ir Monikai Bartkutei tik kiek daugiau nei dvidešimt. Kaip ir dauguma bendraamžių po mokyklos jos iš karto įstojo į KTU, kur studijuoja architektūrą.

Akivaizdu, kad merginos pataikė ten, kur ir turi būti, nes godžiai ryja ne tik būtinas studijoms žinias, bet ir domisi kitomis temomis – išmaniojo miesto kūrimu, žaliųjų miesto zonų tvarkymo stiliais ir kryptimis bei vertikaliojo ir horizontaliojo želdinimo idėjomis.

Pastaroji tema jau sulaukė kauniečių susidomėjimo – trečiakursių idėja patikėjusi Kauno jėzuitų gimnazijos bendruomenė nutarė sutvarkyti jėzuitų komplekso stogo terasą ir paversti ją visiems prieinama žaliąja erdve miesto centre.

Tiesa, greičiausiai tai bus minimalistinė žaliojo stogo versija – terasoje bus suoliukai ir vazonuose augantys augalai. Didesnius norus riboja finansai.

Vaiva Vaitkevičiūtė
Vaiva Vaitkevičiūtė

Portalui 15min.lt būsimos architektės pasakojo, kad tokių pastatų, kurie galėtų virsti horizontaliais sodais, Kauno senamiestyje yra ne vienas. 

„Viskas prasidėjo nuo Kauno jėzuitų gimnazijos Plėtros skyriaus atstovo Mindaugo Dijoko iniciatyvos sutvarkyti Jėzuitų komplekso stogo terasą, paversti ją visiems prieinama žaliąja erdve miesto centre.

Pagrindinė idėja buvo sukurti visuomeninę erdvę, skirtą nedideliems renginiams ar tiesiog poilsiui ir meditacijai (nes terasa priklauso jėzuitų vienuolynui). Pradėjusios nagrinėti ir vystyti šio konkretaus atvejo idėją, atradome ir daugiau horizontaliojo želdinimo pritaikymo galimybių Kauno senamiestyje“, – pasakojo V.Vaitkevičiūtė.

Pasak jos, horizontalusis apželdinimas naujiena tik Lietuvoje. Daugelyje pasaulio miestų, tokių kaip Čikaga ar Londonas, žalieji stogai yra įprasti. Sodai ant pastatų įrengiami pasitelkiant ekologinę pusiausvyrą išlaikančias technologijas, atliekant renovacijas ar pritaikant inovatyvias konstrukcijas.

Amjeno rotušė, šiaurės Prancūzijoje
Amjeno rotušė, šiaurės Prancūzijoje

„Niujorko Rokfelerio centre esančių pastatų komplekso žalieji stogai visuomenei atviri jau 75 metus, nuo pat pastato sukūrimo. Buktp Vanjiezo rotušė Amjene, šiaurės Prancūzijoje, visa uždengta augalais.

Šis pastatas – stulbinantis žmogaus ir gamtos harmonijos pavyzdys. Įspūdingas dizainas yra jau egzistuojančio kraštovaizdžio dalis ir organiškai sujungia miestą su gamta“, – pasakojo M.Bartkutė.

Monika Bartkutė
Monika Bartkutė

Kartu su savo profesore Jūrate Kamičaityte-Virbašiene atlikusios tyrimą, studentės nustatė, jog Kaune taip pat yra idealių vietų, kurios galėtų virsti horizontaliais sodais.

Tai jau minėta Kauno Jėzuitų komplekso terasa ir buvusio „Lituanicos“ batų fabriko stogas.

Ieškodamos geriausių variantų horizontaliajam apželdinimui, studentės kreipė dėmesį į tai, kaip stogas galėtų būti panaudojamas visuomenės reikmėms: norėjosi, kad žmonės ant jo galėtų užlipti, pasigrožėti senamiesčiu ir santaka.

Svarbios buvo ir kitos savybės. Daugelis Kauno senamiesčio pastatų yra dvišlaičiais stogais ir mažaaukščiai. Mūsų pasirinkti – aukšti, didelio ploto, plokščiastogiai.

„Tačiau iš esmės kiekvienas privataus namo balkonas taip pat galėtų tapti žaliąja oaze. Viskas priklauso tik nuo savininko norų“, – teigė V.Vaitkevičiūtė.

Ramybės oazės ant stogo, apsaugančios jį 

Pašnekovės pabrėžė, kad horizontalieji stogai yra ne tik originalus būdas papuošti savo aplinką. Jie padeda spręsti ekologines problemas. KTU studenčių teigimu, žaliųjų zonų sukūrimas užtikrintų ekologinę, ekonominę, aplinkosauginę ir psichologinę naudą. Be to, apželdinus stogą ilgiau galėsit nesirūpinti jo remontu – praktika rodo, kad žalieji stogai ilgaamžiškesni.

„Žalieji stogai sulaiko lietaus vandenį, pagerina energetinį efektyvumą, sumažina miestuose karščio salos efektą, skatina biologinę įvairovę, apsaugo atmosferą nuo anglies dioksido pertekliaus. Be to, apželdinti stogai yra daug ilgaamžiškesni – vidutiniškai 20 metų lenkia paprastų stogų amžių.

Taip yra dėl to, kad saulės spinduliai turi mažesnį poveikį stogo paviršiui. Ribojant ultravioletinių spindulių poveikį sudaromos galimybės išlikti pastovesnei temperatūrai patalpoje ir stogo konstrukcijoje.

Tokiu būdu išvengiama stogo įšalimo ir atšilimo žiemos sezono metu, kartu sumažinamos stogo susitraukimo ir išsiplėtimo deformacijos, kurios ypač susilpnina tradicines stogui dengti naudojamas medžiagas“, – pasakojo V.Vaitkevičiūtė.

Jėzuitų terasa
Jėzuitų terasa Kaune

Pašnekovės įsitikinusios – žalieji stogai miestams padeda spręsti ir psichologines problemas. Į rutiną įsisukę žmonės neberanda laiko poilsiui ar tiesiog atsipalaidavimui. 

„Kauno senamiesčio viešosios erdvės, tokios kaip Rotušės aikštė ir privatūs kiemai, dėl mašinų gausos po truputį virsta stovėjimo aikštelėmis, kurios išstumia potencialias žaliąsias poilsio zonas.

Šią problemą nėra lengva spręsti, todėl, manome, kad žalieji stogai būtų puiki alternatyva. Toks sprendimas „pakeltų“ poilsio zonas į aukštesnį lygį, kur automobiliai negali patekti“, – kalbėjo iniciatyvios studentės.

Reikės pinigų ir užsispyrimo

Anot pašnekovių, norint stogus paversti žaliaisiais sodais, reikia stipresnės stogo konstrukcijos, kuri galėtų išlaikyti papildomas apkrovas. Todėl, norint idėjas paversti realybe, pirmiausia reikia nemažų investicijų.

Tačiau tai – ne vienintelė problema, stabdanti horizontalųjį apželdinimą Kaune.

Daugumos pastatų savininkai privatūs, todėl pirmiausia reikėtų juos pačius sudominti idėja ir gauti leidimą kurti žaliuojantį sodą ant jų pastato stogo.

Taip pat užsidegus šia idėja reikės apsišarvuoti kantrybe, nes teks varstyti valdininkų kabinetų duris – senamiestyje galioja nemažai paveldosauginių apribojimų, tad prieš darant bent kokias rekonstrukcijas reikės gauti leidimus.

Vis dėlto merginos nepraranda vilties, kad Kauno jėzuitų gimnazijos pavyzdys užkrės ir mieste atsiras daugiau bendruomenių ar verslo atstovų, susidomėjusių horizontaliu apželdinimu.

„Geriausias būdas paversti šią idėją realybe – sudominti investuotojus, kurie būtų suinteresuoti ir matytų žaliųjų stogų potencialą. Galbūt tai bus kavinės įkūrėjas, norintis gražios ir neįprastos vietos savo verslui, gal renginių organizatorius, kuris susidomės kameriniams renginiams pritaikoma aplinka. Taip pat tai gali būti dar vienas būdas miesto savivaldybei kurti Kauno reprezentacinę ir rekreacinę vertę“, – svarstė studentės.

Buvusiame batų fabrike „Lituanica“ veikė „Fluxus ministerija“
Buvusiame batų fabrike „Lituanica“ veikė „Fluxus ministerija“.
Ant jo galėtų įsikurti ir ir horizontalieji sodai, mano studentės.

Šią temą detaliai išnarsčiusios būsimos architektės gali pasidalinti patarimais, nuo ko pradėti ant stogo kuriant horizontalųjį sodą.

„Jei tai naujai statomas pastatas, reikėtų apsispręsti, ar norima sukurti ekstensyviai (šiam želdinimo būdui reikalingas minimalus derlingo sluoksnio storis, apželdinama samanomis, mažaūgiais augalais) ar intensyviai (tokiu atveju reikia didesnio derlingojo sluoksnio storio, stipresnės stogo konstrukcijos; dažniausiai projektuojamas ir patekimas ant stogo) apželdintą stogą“, – pasakojo V.Vaitkevičiūtė.

Norint įrengti žaliąjį stogą ant jau egzistuojančio pastato, svarbiausia atsižvelgti į pastato konstrukciją, jos galimybę atlaikyti papildomas apkrovas.

„Iš esmės svarbiausia bendradarbiauti su šią sritį išmanančiais specialistais ir darbą patikėti jiems“, – pabrėžė M.Bartkutė.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min