Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2019 04 26, 09:03

Antano Guogos mokslų pokeris: be bakalauro diplomo – tiesiai į magistro studijas

Kai 2014 metais verslininkas Antanas Guoga kandidatavo į Europos Parlamentą (EP), anketoje Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nurodė, kad jo išsilavinimas – aukštasis. Tačiau tai nebuvo tiesa – aukštojo mokslo A.Guoga nėra baigęs iki šiol, bet politikas patikina – diplomą gaus liepos mėnesį. Ekscentrišku charakteriu garsėjančio A.Guogos mokslų istorija nėra paprasta – į magistro studijas jis įstojo nebaigęs bakalauro. Tai tapo įmanoma tik todėl, kad jis pasirinko studijuoti ne Lietuvoje.
Antanas Guoga
Antanas Guoga / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Pateikdamas duomenis apie save VRK A.Guoga prieš penkerius metus deklaravo, jog studijavo Didžiosios Britanijos Vusterio (Worcester – aut.) universitete. Jis nurodė įgijęs aukštąjį išsilavinimą ir baigimo metus – 2014-uosius.

2011 metais žiniasklaidoje rašyta, kad A.Guoga pradėjo studijuoti Tarptautinėje krepšinio trenerių magistro studijų programoje, kurią rengia Lietuvos kūno kultūros akademija (nuo 2012 metų tapusi Lietuvos sporto universitetu – aut.), Vusterio universitetas ir Lietuvos krepšinio federacija.

Taip pat skelbta, kad minėtas studijas pasirinko nemažai profesionalių Lietuvos krepšininkų: Dainius Adomaitis, Giedrius Gustas, Povilas Čukinas. 2013 metais buvo rašoma, kad magistro studijas čia baigė Linas Kleiza, Robertas Javtokas, Marijonas Petravičius.

Tais pačiais metais tuometis Lietuvos sporto universiteto kancleris ir Lietuvos krepšinio federacijos vadovas Mindaugas Balčiūnas tapo Vusterio universiteto garbės profesoriumi.

Vusterio universitetas
Vusterio universitetas

Nors buvo skelbiama apie A.Guogos magistro studijas, jokiame viešai prieinamame šaltinyje 15min nepavyko rasti duomenų apie politiko baigtas bakalauro studijas.

Jo puslapyje antanasguoga.lt apie išsilavinimą nieko nekalbama, tik „Wikipedia“ puslapyje apie europarlamentarą nurodoma Hobsons Bay Secondary College Australijoje, tačiau tai – vidurinė mokykla.

Universiteto nepabaigė

A.Guogos mokslais 15min nusprendė domėtis gavusi anoniminį laišką ir Vusterio universiteto raštą, kuriame patvirtinama, kad A.Guoga studijavo krepšinio trenerių magistro programoje nuo 2011 liepos iki 2014 birželio.

Tačiau universitetas teigia, kad A.Guoga mokslų nebaigė – jis paliko universitetą.

Paprašytas visa tai paaiškinti, europarlamentaras 15min nurodė 2011 metais pradėjęs magistro studijas Didžiosios Britanijos Vusterio universitete Sporto studijų programoje. Ji buvo susijusi su ligtoline jo karjera sporto vadybos srityje – 2010–2012 metais A.Guoga buvo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vadovas.

„Šiuolaikinė studijų sistema leidžia užskaityti patirtis ir žinias. Priimdamas mane į studijas, Vusterio universitetas atsižvelgė į mano žinias ir kompetencijas bei prilygino jas bakalauro išsilavinimui“, – atsakyme 15min teigė jis.

Priimdamas mane į studijas, Vusterio universitetas atsižvelgė į mano žinias ir kompetencijas bei prilygino jas bakalauro išsilavinimui.

Šį prilyginimą universitetas vėliau patvirtino raštu, šį raštą A.Guoga pateikė 15min. Jame universitetas patvirtina, kad pateikęs paraišką, A.Guoga įgijo Ankstesnės patirties ir mokymosi akreditaciją, kuri liudija apie didelį įdirbį ir profesinę patirtį šioje srityje ir leidžia pradėti studijas.

Apie tai, kad į magistro studijas šiame universitete galima stoti neįgijus bakalauro, viešai kalbėjo ir M.Balčiūnas.

„Galimybę pasirinkti šias studijas turi kiekvienas – tiek krepšininkas, tiek paprastas studentas, tačiau profesionalūs sportininkai gali siekti magistro laipsnio neturėdami aukštosios mokyklos bakalauro diplomo. Anglijos universitetų sistema leidžia aukšto lygio sportinę patirtį prilyginti bakalauro diplomui. Tiesa, reikia išsilaikyti kai kuriuos išlyginamųjų studijų egzaminus“, – 2011-aisiais jį citavo portalas musukrepsinis.lt.

Tačiau M.Balčiūnas čia pat aiškino, kad krepšinio trenerio magistro laipsnio norintys siekti, bet krepšinio nežaidžiantys žmonės turi turėti aukštąjį sportinį išsilavinimą.

Krepšinio portalas nurodė, kad 2010 metais krepšinio trenerio magistro studijų programos dalyviais norėjo tapti per 100 studentų, tačiau atrankos kriterijus atitiko ir anglų kalbos testą išlaikė tik 20. Žinutėje buvo nurodyta ir studijų kaina – dvejus metus trunkančios magistro studijos kainavo 4 tūkst. Didžiosios Britanijos svaro sterlingų (4,6 tūkst. eurų).

Nurodė aukštąjį išsilavinimą, nes ketino baigti studijas

Į klausimą apie VRK pateiktą informaciją, jog jo išsilavinimas – aukštasis, A.Guoga atsakė, jog informaciją apie išsilavinimą jam reikėjo pateikti 2014 metais: „Tais metais universitete ketinau baigti minėtas magistro studijas, tai ir nurodžiau.“

Baigiau visus atsiskaitymus ir liepą kviečiu į diplomo įteikimo šventę.

Dabar A.Guoga teigia besimokantis kitame universitete. Sportą jis teigia iškeitęs į diplomatijos studijas.

„Tais pačiais 2014-aisiais buvau išrinktas į Europos Parlamentą. Dėl to iš savo profesoriaus Micko Donovano gavau pasiūlymą pereiti į Lesterio (Leicester) universitetą ir baigti būtent diplomatijos studijų programą, taip siejant išsilavinimą su darbu. Tai ir padariau. Pakeitus studijų kryptį, pačių magistro studijų trukmė pailgėjo. Tačiau šis sprendimas pasiteisino, studijose įgytas žinias daug sykių pritaikiau gindamas Europos Parlamente savo rinkėjų ir Lietuvos interesus. Baigiau visus atsiskaitymus ir liepą kviečiu į diplomo įteikimo šventę“, – teigiama A.Guogos komentare.

LSU studijų prorektorė: Lietuvoje tai nebūtų įmanoma

LSU laikinoji studijų prorektorė Jūratė Požėrienė 15min ketvirtadienį paklausta, ar asmuo, nebaigęs bakalauro ir Vusterio universiteto, gali teigti turintis aukštąjį išsilavinimą, atsakė neigiamai.

„Jeigu nepabaigęs, tai žinoma, turbūt, kad ne. Turėtų būti studijuojantis – taip save įvardinti“, – teigė ji.

Ji tvirtino, kad pagal Lietuvos studijų programą studijuoti magistro studijų programoje nebaigus bakalauro nebūtų įmanoma.

„Net jeigu įgytas kolegijos bakalauro laipsnis, reikia eiti išlyginamąsias studijas tam, kad būtų galima mokytis magistrantūroje. Anglijoje jie turi profesinį bakalaurą (…) Anglijoje, jeigu tai yra profesinis bakalauras, užtenka, kad žmogus būtų pabaigęs koledžą, ten turbūt turėjo stojamuosius, tokius lyg egzaminus, pasitvirtino, kad užtenka žinių ir tiek. Lietuvoje toks dalykas būtų neįmanomas – šitą galiu garantuoti. O dėl Anglijos sistemos man sunku ką nors ir atsakyti“, – pabrėžė ji.

J.Požėrienė sakė, jog LSU su Vusterio universitetu turėjo ketverių metų sutartį nuo 2011 iki 2015 metų.

„Pagal ją LSU įsitraukė tik dėstytojais ir ekspertais. Už pačią programą, už jos vykdymą, už studentų priėmimą, diplomų spausdinimą, kvalifikacinio laipsnio suteikimą buvo atsakingas Vusterio universitetas. Jie priiminėjo studentus būtent pagal jų parengtus reikalavimus“, – sakė ji.

Pašnekovė pridūrė, kad ir pinigus už programą gavo Vusterio universitetas.

Anot J.Požėrienės, studijos, kurias buvo pasirinkęs A.Guoga, buvo neakivaizdinės.

Apskundė konkurentai

Abejones dėl A.Guogos išsilavinimo šią savaitę išplatino Lietuvos žmogaus teisių asociacija. Jos raštą gavo naujienų portalai ir VRK.

Nors laišką parašę žmonės nurodė tik savo inicialus – J.S. ir V.D., patikrinus dokumento informaciją paaiškėjo, kad prie jo rankas pridėjo Vytautas Budnikas, Registrų centro duomenimis – minėtos asociacijos vadovas.

V.Budnikas yra visuomeninio rinkimų komiteto „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!“ kandidatų į EP sąraše.

A.Guoga jiems – konkurentas, nes į EP kandidatuoja Lietuvos centro partijos sąraše pirmuoju numeriu.

V.Budnikas 15min tvirtino, kad jokio kriminalo čia nėra – jis pats laiško nerašė, tik jį nuasmenino ir išplatino.

„Ši informacija buvo atsiųsta mums, tik nuasmeninau – pavardes nuėmiau. Jūs matėte, koks ten didelis darbas padarytas. Na, aš žinau, kurie asmenys padarė tą darbą, surinko. Jie atsiuntė asociacijai ir pageidavo, kad nebūtų pavardžių. Mes nuasmeninome ir nusiuntėme VRK – tokia mūsų funkcija. Mes privalome taip daryti, patys nesikišame į tą reikalą“, – tvirtino jis.

Trečiadienį rinkimų komitetas „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!“ oficialiai kreipėsi į VRK su skundu ir pareikalavo pašalinti A.Guogą iš kandidatų sąrašo. Ne tik dėl galbūt klaidinančios informacijos apie išsilavinimą, bet ir dėl to, kad nėra duomenų, jog A.Guoga būtų atsisakęs Australijos pilietybės. Be to, jiems užkliuvo konkurento gautos pajamos. Tokios pat abejonės buvo reiškiamos ir Lietuvos žmogaus teisių asociacijos laiške.

Tačiau ketvirtadienį VRK konkurentų skundą visais klausimais dėl A.Guogos atmetė, taip pat – ir dėl pateiktos informacijos apie išsilavinimą. Komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė ketvirtadienį pabrėžė, kad kandidatai neprivalo pateikti informacijos apie išsilavinimą.

Kokius duomenis VRK apie save kaip apie kandidatą A.Guoga nurodė šiemet, dar neaišku, nes komisija jų kol kas neskelbia.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min