Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Antausis ant yrančio skardžio gyvenantiems karkliškiams: prie jų namų artėjanti jūra nebus stabdoma

Yrantis Karklės skardis
A. Mendelės nuotr. / Yrantis Karklės skardis
Šaltinis: 15min
0
A A

Karklės kaimo bendruomenė skundžiasi pasijutusi apgauta. Aplinkos ministerija iki 2014 metų žadėjo jų kaimą ir jūrą skiriantį skardį sutvirtinti akmenų siena. Žadėtasis terminas praėjo, o skardis taip ir liko nesutvirtintas. Karkliškiai nuogąstauja, kad jiems belieka stebėti, kaip jūra toliau ardo skardį ir artinasi prie jų namų. Ypatinga grėsmė, esą, kyla palei jūrą nusidriekusioms kapinaitėms, kurių šlaitą jūra plauna su visais palaidotųjų kaulais.

Išgąsdino krantotvarkos planas

Diskusijos, ką daryti su skardžiu ties Karklės kaimu, netyla jau keliolika metų. Tačiau naujoji Aplinkos ministerijos patvirtinta pajūrio juostos tvarkymo programa iki 2020 m. kaimo bendruomenėje sukėlė tikrą audrą.

Karkliškius pasiekė žinia, kad sparčiai yrantis skardis ties jų kaimu nebus tvirtinamas gabionais – tvora sujungtais ir apželdintais akmenimis. Nors dar prieš penkerius metus mokslininkai tikino, kad tai – efektyviausias kelias skardžiui išsaugoti.

„Bėda ta, kad Lietuvoje nėra daug į krantotvarką įsigilinusių specialistų, o ir tie, kurie tuo domisi, laikosi skirtingos nuomonės, kaip saugoti šalies pajūrį. Todėl ir išeina taip nesolidžiai – vienais metais sako taip daryti, kitais metais – jau kitaip“, – apie susidariusią situaciją pasakojo Pajūrio regioninio parko, į kurio teritoriją patenka ir Karklės kaimas, vadovas Darius Nicius.

Sulaukė pasiūlymo iškelti kapines

Kitas akibrokštas Karklės bendruomenei – siūlymas iškeldinti istorines kapinaites. Jose buvo laidojami jūros išmesti skenduoliai ir žvejai. Prie pat jūros, ant skardžio įkurdintų kapinių šlaitą vanduo taip pat negailestingai niokoja. Vietiniai pamena jūrą ne kartą išplovus net palaidotųjų kaulus. Tačiau tvirtinti yrančio šlaito niekas nesiruošia.

„Mes kreipėmės į Kultūros ministeriją dėl kapinių išsaugojimo, tačiau gavome atsakymą, kad ši ministerija atsako tik už pačias kapines. Yrantis šlaitas – ne Kultūros, o Aplinkos ministerijos rūpestis. Pastaroji į mūsų paklausimą atsakė, kad tvirtinti šlaito nežada, o jei kils grėsmė kapinėms atsidurti jūroje, kapavietes pažadėjo iškeldinti“, – nuogąstavo Karklės kaimo gyventoja Aušra Mendelė.

A. Mendelės nuotr. /Karklės kapinaičių šlaitas
A.Mendelės nuotr. /Karklės kapinaičių šlaitas

Karkliškiai būgštauja, kad kapinaičių lemtis laukia ir arčiausiai skardžio stovinčių namų. Kai kurie jų nuo yrančio skardžio stovi vos keliasdešimt metrų.

Skardį plauna gruntiniai šaltiniai

Šlaitas palei Karklės kaimą, kaip ir Olando kepurės skardis, iš viso Lietuvos pajūrio išsiskiria po jais tyvuliuojančiais šaltiniais. Žiemą jie užšąla, o besiplečiantis vanduo negailestingai ardo skardį. Be to, skardžio pagrindą šiame ruože sudaro ne smėlis, o molis. Dėl to jis yra toks jautrus erozijai.

Kai kurių karkliškių namai stovi vos keliasdešimt metrų nuo yrančio skardžio.

„Vis dėlto mokslininkai nerekomenduoja imtis drastiškų priemonių skardžiui išsaugoti. Pačiam Karklės kaimui kol kas nekyla jokia grėsmė būti nuplautam jūros, o akmenų vežimas į krantą prieštarautų nuostatai, kad teritoriją nuo Girulių iki Nemirsetos Lietuva turi išsaugoti kuo natūralesnę ir viską palikti gamtos procesams“, – pasakojo D.Nicius.

Vienintelė priemonė, kuri numatoma ir iki šiol taikyta Karklės ruožui tvirtinti,  – žabų klojiniai ir smėlį sulaikančių žabatvorių pynimas. Tačiau karkliškiai tikina, kad vadinamasis minkštasis krantų išsaugojimo metodas jau nebepadeda ir dar kartą kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kad ši pakeistų savo nuostatą dėl gabionų montavimo pajūryje. 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min