Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Antstolių smaugiami skolininkai eina dirbti nelegaliai

Tuščia piniginė 15min tema
123rf.com nuotr. / Tuščia piniginė
Šaltinis: 15min
14
Skaitysiu vėliau
A A

Dabartinė skolų išieškojimo tvarka stumia žmones į skurdą – esą įsiskolinę žmonės priversti gyventi iš pašalpų arba dirbti nelegaliai, nes, jeigu ima dirbti legalų darbą, nebeturi galimybės gyventi oriai – pusę jų ir taip menkų pajamų susiglemžia antstoliai.

Po tam tikrų gyvenimo klystkelių bandantys stotis ant kojų žmonės to tiesiog neišgali padaryti, nes netinkama skolų išieškojimo sistema galiausiai juos užsmaugia. Šias problemas kelia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.

Susipažinkite su 37-erių Rolandu. Jis ragavęs pataisos namų duonos – buvo nuteistas už netyčinį nužudymą. Kaip pats pasakojo, pastūmė žmogų, pastarasis paslydo, nukrito ir mirė. Tuomet vyrui buvo paskirta 1,5 metų laisvės atėmimo bausmė ir 20 tūkst. litų (5792 Eur) žalos atlyginimo. Per tą laiką, kol atliko bausmę, jam skola užaugo iki 35 tūkst. litų (10 136 Eur).

Pasirašinėjo svetimas žmogus

„Pirmos mano problemos prasidėjo 2008-aisiais, dėl pataisos įstaigos palikimo. Buvau pataisos namuose, man buvo priteista atlyginti žalą ir, matot, ta suma padidėjo daugiau nei pusantro karto per tą laiką, kai buvau pataisos namuose. Tai man tapo didžiausia problema. Jie juk neturėjo teisės nieko skaičiuoti, nes buvau pataisos namuose. Aš negalėjau niekaip atlyginti žalos tuo metu. Neturėjau galimybių dirbti“, – savo istoriją 15min pasakojo Rolandas.

Jo teigimu, jam būnant įkalinimo įstaigoje, už iš antstolių gaunamus laiškus vis pasirašydavo antrasis to paties būsto, kuriame jis gyveno prieš išgirsdamas bausmę, šeimininkas. „Tai visiškai svetimas man žmogus!“ – apmaudo neslėpė Rolandas.

Jie juk neturėjo teisės nieko skaičiuoti, nes buvau pataisos namuose. Aš negalėjau niekaip atlyginti žalos tuo metu. Neturėjau galimybių dirbti.

Jis dar turi skolų už viešąjį transportą ir viešosios tvarkos pažeidimą. Šiuo metu pagaliau dirba ir bando išsikapstyti iš skolų. Kol negyveno Laikinuosiuose namuose, bandė dirbti legaliai, tačiau dėl antstolių atskaitymų padėdavo pareiškimą ir rinkdavosi nelegalius darbus. Mat tuo metu pečius slėgusios skolos nebuvo pajėgus mokėti.

„Problemos buvo didžiausios todėl, kad bandžiau legaliai įsidarbinti ir su jais atsiskaityti. Viena iš antstolių man pasakė, kad jai mokėsiu ne mažiau kaip 500 litų (145 Eur), kadangi skola yra didelė. Matot, aš jau su daug antstolių atsiskaitęs, buvo apie 11 antstolių ir, trumpai tariant, bandžiau su jais susitarti. Važiuoju pas antstolius ir sakau: „Noriu su jumis susitarti, gausiu tūkstantį litų, nes dabar įsidarbinsiu. Aš turiu dešimt antstolių ir jums mokėsiu 30–40 litų (9–12 Eur), ar jus tenkina?“ – kaip bandydavo derėtis su antstoliais, pasakojo Rolandas.

Nuolat išgirsdavo neigiamą atsakymą

Jo teigimu, telefonu pavykdavo lyg ir susitarti, o atvažiavęs pas antstolius išgirsdavo, kad kažkuris iš jų tiesiog persigalvojo: „Pas visus važiuoju, dešimt pasako „taip“, o vienuoliktas sako „ne“ – persigalvojau, viską darysim pagal įstatymus“. Rolandas teigė, kad tokiomis akimirkomis ir apsispręsdavo mesti legalų darbą ir eiti dirbti nelegaliai. Tačiau pastarasis darbas – išsigelbėjimas tik kuriam laikui. Rolandui teko parduoti butą, kad galėtų bent iš dalies atsiskaityti su antstoliais.

Galiu tik išgyventi, apsirengti nieko negaliu sau leisti nusipirkti, cukriniu diabetu kai sergu, man visi pinigai išeina vien tik ant maisto, – konstatavo jis.

„Dabar liko dar išsimokėti 4,5 tūkst. Eur. Dabar dirbu legaliai, prieš porą metų susirgau cukriniu diabetu, man reikia išdirbti tam tikrą darbo stažą, kad galėčiau gauti invalidumą. Atsiskaitinėju, gyvenu Laikinuosiuose namuose, kuriuose temoku už pragyvenimą 15 eurų per mėnesį. Gaunu atlyginimą 200 eurų. Su tokiomis sąlygomis galiu tik išgyventi, apsirengti nieko negaliu sau leisti nusipirkti, cukriniu diabetu kai sergu, man visi pinigai išeina vien tik ant maisto“, – konstatavo jis.

Vyras pamena, kad pačioje antstolių atsiradimo pradžioje veikė „20 proc. sistema“. Jo manymu, ji būtų žmogiškesnis variantas, nei dabartinė sistema. „Dabar iš vidutinio atlyginimo nuskaičiuojama 50 proc. Žmonėms čia tik motyvacija dirbti nelegaliai. Šimtus žinau, kurie nelegaliai dirba dėl antstolių“, – sakė Rolandas.

Nemaloni staigmena prie kasos

Su antstoliais kartą susidūrusi yra ir Saulė (ji nenorėjo, kad jos tikrasis vardas būtų viešinamas, tačiau redakcijai žinomas), auginanti neįgalią dukrą.

„Buvau įsiskolinusi „Vilniaus energijai“. Gražiai su manim elgėsi ir vekselį pasirašėme, tačiau neturėjau galimybės laiku susimokėti. Prisimenu, šeštadienį einame į parduotuvę papildyti tuščio šaldytuvo, prisikraunu pilną krepšį prekių ir prie kasos paaiškėja, kad sąskaita tuščia – negaliu sumokėti“, – dieną, kai tiesiog ištiko šokas, pasakojo Saulė.

Anot jos, pirmiausiai pagalvojo, kad galbūt kas apvogė. Ji nubėgo į bankomatą, tačiau šis išsamios ataskaitos apie išlaidas nedavė. „Išdėliojame visas prekes, grįžtu namo drebėdama visa, pasitikrinu elektroninę bankininkystę ir pamatau, kad mano sąskaita užblokuota ir dar minusinė. Po dviejų dienų po šio arešto gaunu iš antstolio laišką“, – nemalonią patirtį prisiminė pašnekovė. Jame buvo rašoma apie minėtą skolą ir pranešta apie areštuotą sąskaitą, kad būtų išskaičiuoti pinigai, kuriuos ji buvo skolinga.

Į mano sąskaitą įplaukdavo mano atlyginimas ir mano mergaitės invalidumo pinigai. Taip pat banke buvau pasiėmusi kredito kortelę ir į ją dar pervesdavau pinigus. Žodžiu, abi jos buvo areštuotos ir aš palikta be jokių lėšų, – apibendrino ji.

„Į mano sąskaitą įplaukdavo mano atlyginimas ir mano mergaitės invalidumo pinigai. Taip pat banke buvau pasiėmusi kredito kortelę ir į ją dar pervesdavau pinigus. Žodžiu, abi jos buvo areštuotos ir aš palikta be jokių lėšų“, – apibendrino ji.

Pasak Saulės, antstoliai teduoda bankui signalą, kad reikia užblokuoti vieno ar kito žmogaus sąskaitą, o tik paskui žmogus, kuriam areštuota sąskaita, eina pas juos su šūsnimi dokumentų, įrodančių, kokie pinigai nuskaičiuoti būti negali. Šiuo atveju, invalidumo pašalpa.

„Mano atveju buvo taip, kad sąskaitoje buvo ir mano atlyginimas, ir mergaitės invalidumo pinigėliai. Jie visi buvo nurašyti. Kai skola buvo padengta, po kelių dienų sąskaita buvo atblokuota“, – patirtimi dalijosi Saulė.

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė 15min sakė, kad skolos privalo būti sumokėtos, tačiau grąžinimo sąlygos turi būti žmogiškos ir realistiškos.

„Dabartinė tvarka ne tik kad nesuteikia galimybių žmogui pragyventi, bet yra ir visiškai nelogiška – jei žmogus gauna socialinę piniginę paramą, tai nuo jo 102 Eur negali būti nuskaičiuoti, jei gauna pensiją, kuri siekia tiek pat eurų, jau galima nuskaičiuoti 50 proc. Žiūrima ne kiek gauni, o iš kur gauni“, – teigė A.Adomavičienė.

Priverčia dirbti nelegaliai

Anot jos, jeigu žmogus, praeityje padaręs klaidų, pavyzdžiui, buvęs priklausomas ar kalėjęs, nusprendžia keisti gyvenimą ir visomis išgalėmis nori kabintis į gyvenimą, pradeda lįsti seni įsiskolinimai, atsiranda daug priverstinių išieškojimų per antstolius.

„Nuo jo gaunamo MMA pradeda nuskaičiuoti iki 50 proc. ir taip žmogui nepaliekama realių šansų išbristi iš skurdo rato. Reikia turėti omenyje, kad tie žmonės paprastai neturi savo būsto, jiems už tuos likusius apie 160 Eur reiktų ir išsinuomoti būstą, ir prasimaitinti, ir į darbą nuvykti, ir t.t. Tokiomis sąlygomis net su pačia didžiausia motyvacija žmonės neišsilaiko ir nueina dirbti į šešėlį“, – teigė A.Adomavičienė.

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo patirtis rodo, kad skolas po truputį dirbant legaliai pavyksta išsimokėti tik žmonėms, kurie nevyriausybinės organizacijos suteikia būstą ir kitas socialines paslaugas.

„Padeda įsidarbinti, tariasi su antstoliais, teikia prašymus teismams dėl viešųjų darbų atlikimo vietoj skolos ir t.t.“, – vardijo A.Adomavičienė. Todėl, pasak jos, nevyriausybinės organizacijos, dirbančios su skurstančiais įsiskolinusiais asmenimis, siūlo mažinti išskaitas iš darbo užmokesčio ir kitų išgyvenimui būtinų pajamų, jei tai yra vienintelės asmens pajamos.

„Siūloma, kad vykdant išieškojimus negalima išieškoti iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų, kurios neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, jei tai yra vienintelės asmens pajamos. Išieškojimų apribojimai netaikomi, jei tai susiję su skolininko pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką“, – pasiūlymus komentavo A.Adomavičienė.

Dažnai, pasak jos, sakoma, kad palengvinus grąžinimo sąlygas žmonės negrąžintų skolų, tačiau dabar Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atlikto tyrimu metu net 39,6 proc. respondentų sakė, kad tik iki 10 proc. Klientų problema yra sėkmingai sprendžiama, t. y. skolos grąžinamos. „Didžiosios dalies klientų (beveik 90 proc.) pagrindinis pajamų šaltinis yra socialinė piniginė parama. Todėl ir siūlome duoti žmonėms galimybę atsistoti ant kojų, o atsistoję jie galės grąžinti skolas“, – sakė A.Adomavičienė.

Kitame straipsnyje šia tema – pokalbis su VA „Caritas“ Laikinųjų namų socialine darbuotoja Sigita Urbonaite.

Komentarai: 14
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min